Pjesė ,,Skaičius“ parašyta 2002 m., kai pavykus klonuoti avį Doli, JAV mokslininkai paviešino antrąjį sėkmingą katytės Kopijos klonavimo atvejį bei pranešė galintys dirbtiniu būdu sukurti žmogaus embrioną. Be abejo, ši žinia sukėlė sumaištį žmonių sąmonėje ir išprovokavo diskusijas apie tokių eksperimentų padarinius žmonijai. Kas tai: kelias į tobulybę ar pražūtį? Į  komplikuotą klausimą atsakė ir britų dramaturgė Caryl Churchill, pateikdama klonavimo eksperimentų pranašystę –  pjesę „Skaičius“, kurioje veikia tėvas ir jo sūnaus kopijos/klonai.

Pjesės siužetas apgaulingai paprastas: Salteris (tėvas) susiduria su trimis savo „sūnumis“ Bernardais ( B1 ir B2) bei Maiklu Bleku. Tik vienas – tikras, kiti – kopijos, skaičiai... Iš viso jų galėtų būti netgi 20. Kodėl Salteris ryžosi klonuoti sūnų, ką slepia jo melas ir kodėl jis gyvena saviapgaule?

Drama ,,Skaičius“ pradžioje buvo kuriama kaip televizinis spektaklis, kuris rodytas BBC kanalu. Dar tais pačiais metais įvyko pirmoji premjera Karališkajame Londono teatre. Tėvo vaidmenį atliko Michaelis Gambonas ( žinomas iš filmų  apie Harį Poterį), sūnus vaidino Danielis  Craigas ( išgarsėjęs filmuose apie agentą Džeimsą Bondą). Kritikai iš karto kūrinį pavadino pirmąja XXI a. pjese, kurioje keliami klausimai (bet nepateikiami atsakymai) apie tai, ko toks eksperimentas gali pareikalauti iš mūsų širdžių ir protų.

„Šis spektaklis – tai mokslinis laboratorinis vienos žmogiškosios ląstelės tyrimas. To 1 proc., esančio žmogaus genuose, kuris jį ir padaro asmenybe, nes 99 proc. genų dalinamės su likusia žmonija. Pjesę pavadinčiau mistine psichologine. Mane patraukė jos stilius – staigūs pokalbio nutrūkimai, personažų intravertiškumas, baimės, froidiškos ,,tėvažudystės idėja“, Dostojevskio kūrybą primenantis ambivalentiškas santykis į genetinį tėvą. Tai šią dramą išskiria kone iš visos kitos šiuolaikinės dramaturgijos. Pjesės „nedramatiškumas“ ir ,,antisituacijos“ kuria tikrąją atmosferinę dialoginę tragediją, kuria aš galiu tikėti labiau nei bet kokiu linijinio pasakojimo sustiprintu ir prisitaikymų pilnu aktorių ansambliu. Tai pavadinčiau ,,išpažinties teatru“, – sako jaunas menininkas.

Būsimoje premjeroje sūnų vaidmenis kuria aktorius S. Čiučelis, tėvo – L. Laucevičius. Aktorius S. Čiučelis pripažįsta: „Mokslinė klonavimo tema liko antrame plane. Mes kalbame apie asmenybę, jos paieškas. Daug lengviau perprasti pjesę, kai galvoji apie žmogų, o ne mokslinius eksperimentus.“

Taip pat epizoduose pasirodys VDU vaidybos programos studentai Valerijus Kazlauskas, Edgaras Miliauskas, Aistis Landsbergas, Mantas Tarasevičius. Scenografiją šiam spektakliui kuria dailininkas Vėjas Aliukas, kostiumus modeliuoja Ilona Dombrovskytė, muzikinį apipavidalinimą kuria Artūras Bumšteinas, vaizdo projekcijų dailininkas – Kornelijus Jaroševičius. Iš anglų kalbos vertė Agnė Narušytė.