Ghassanas Oueidatas (Gasanas Veidatas) įsakė „paleisti visus be išimties asmenis, sulaikytus dėl sprogimo Beiruto uoste bylos“, ir uždraudė jiems keliauti, rašoma dokumente.

Tarp tų, kuriuos nurodyta paleisti, yra turintysis dvigubą JAV ir Libano pilietybę, taip pat uosto viršininkas ir muitinės vadovas Badri Daheris (Badris Daheris), kuris, vietos žiniasklaidos teigimu, netrukus buvo paleistas.

Libano vyriausiasis prokuroras taip pat apkaltino teisėją, tiriantį 2020 metais driokstelėjusį sprogimą Beiruto uoste, „maištu prieš teismų sistemą“ ir uždraudė jam keliauti, trečiadienį AFP pranešė teismo pareigūnas.

Generalinis prokuroras Ghassanas Oueidatas apkaltino tiriantįjį teisėją Tareką Bitarą ir uždraudė jam keliauti už maištą prieš teismų sistemą.

„Generalinis prokuroras Ghassanas Oueidatas apkaltino tiriantįjį teisėją Tareką Bitarą ir uždraudė jam keliauti už maištą prieš teismų sistemą“, – sakė pareigūnas, pageidavęs likti anonimu, nes nebuvo įgaliotas kalbėti su žiniasklaida.

Tyrimų teisėjas T. Bitaras šios savaitės pradžioje peržengė visas raudonas linijas, išdrįsdamas pateikti kaltinimus keliems įtakingiems asmenims dėl sprogimo ir atgaivindamas tyrimą, kuris buvo sustabdytas daugiau nei metams dėl aršaus politinio ir teisinio pasipriešinimo.

2020 metų rugpjūčio 4 dieną įvykęs vienas didžiausių istorijoje nebranduolinių sprogimų sunaikino didžiąją dalį Beiruto uosto ir aplinkinių teritorijų, žuvo daugiau kaip 215 žmonių ir daugiau kaip 6 500 buvo sužeista.

T. Bitaras savo ruožtu atmetė jam pareikštus kaltinimus ir sakė nesitrauksiąs nuo tyrimo.

„Aš vis dar esu tiriantysis teisėjas ir iš šios bylos nepasitrauksiu“, – sakė T. Bitaras ir pridūrė, kad generalinis prokuroras Gh. Oueidatas „neturi teisės man pateikti kaltinimų“.

Teisminės varžybos yra dar vienas krizės krečiamo Libano galvos skausmas trečiadienį nacionalinės valiutos vertei JAV dolerio atžvilgiu pasiekus naują rekordiškai žemą lygį.

Šią savaitę po 13 mėnesių pertraukos T. Bitaras atnaujino tyrimą ir dėl sprogimo apkaltino aštuonis aukšto rango pareigūnus, įskaitant G. Oueidatą, Libano generalinio saugumo direktorių Abbasą Ibrahimą (Abasą Ibrahimą) ir Valstybės saugumo vadovą Tony Saliba (Tonį Salibą).

Vienas teismo pareigūnas teigė, kad G. Oueidatas, kuris atmetė kaltinimus, ketvirtadienio rytą iškvietė T. Bitarą, tačiau tyrimą atliekantis teisėjas „neatvyks į apklausą“.

Politinis šališkumas

Sprogimą sukėlė gaisras sandėlyje, kur daug metų nerūpestingai buvo laikomas didžiulis pramoninio chemikalo amonio nitrato kiekis.

Kaip sakė minėtas teismų pareigūnas, Gh. Oueidatas 2019 metais prižiūrėjo saugumo tarnybų tyrimą dėl įtrūkių sandėlyje, kur laikytas tas amonio nitratas.

Žuvusiųjų giminaičiai nuo pat tragedijos kiekvieną mėnesį rengia jos paminėjimus ir siekia teisingumo bei atskaitomybės.

Daug šeimų sieja savo viltis su T. Bitaru, bet jam teko susidurti su teisiniais iššūkiais, vėlavimu ir įtakingo šiitų judėjimo „Hizbollah“ bei jo sąjungininkų, kaltinančių teisėją politiniu šališkumu, pasipriešinimu.

Irano remiamas „Hizbollah“ ir jo sąjungininkai „Amal“ 2021-ųjų spalį ragino dalyvauti demonstracijose ir reikalauti T. Bitaro atleidimo. Tuomet per mitingą Beirute kilo susišaudymas, žuvo septyni žmonės.

Libane valstybės institucijos nenori bendradarbiauti su vidaus tyrimu, pradėtu po sprogimo tą patį mėnesį.

2021 metų vasarį tyrimui vadovavęs T. Bitaro pirmtakas buvo nušalintas, kai apkaltino aukšto rango politikus.

Vidaus reikalų ministerija taip pat neįvykdė T. Bitaro išduotų arešto orderių, dar labiau pakenkdama jo pastangoms dėl atskaitomybės.

Prezidentas Michelis Aounas pasirašė dekretą, kuriuo programai paskyrė 100 mlrd. Libano svarų (56 mln. eurų), paskelbė jo biuras, pridurdamas, kad šalies kariuomenei ir Beiruto savivaldybei bus pavesta sudaryti lėšų paskirstymo mechanizmą.

Kompensacijas gaus namų ir verslų savininkai, nukentėję per sprogimą, nusinešusį daugiau nei 190 žmonių gyvybių ir suniokojusį ištisas sostinės teritorijas, sakė Prezidentūros šaltinis.

Kariuomenės duomenimis, nelaimė kilo sprogus sandėlyje laikytam amonio nitratui. Sprogimas, sukėlęs blogiausią Libano ekonominę krizę nuo 1975-1990 metais vykusio civilinio karo laikų, paveikė 61 tūkst. namų ir per 19 tūkst. verslų.

Rugpjūčio 9 dieną tarptautinė bendruomenė Prancūzijos ir Jungtinių Tautų (JT) suorganizuotoje konferencijoje šaliai paskyrė 300 mln. dolerių skubios pagalbos lėšų. Jų paskirstymą koordinuos JT, kad finansai nepasiektų Libano valdžios institucijų, dažnai kaltinamų korupcija.

Reaguodamas į sprogimą ir po to kilusius antivyriausybinius smurtinius protestus, pirmadienio vakarą premjeras Hassanas Diabas paskelbė apie savo kabineto atsistatydinimą.

Daugelis libaniečių dėl sprogimo kaltina vyriausybę. H. Diabas tuo tarpu sprogimą aiškino „chroniška korupcija“ Libane.

Galingo tarsi žemės drebėjimas sprogimo, nusėjusio rūkstančiomis nuolaužomis kelis kvartalus aplink Beiruto uostą, tiksli priežastis dar tiriama, bet veikiausiai jį sukėlė gaisras, persimetęs į sandėlį, kur buvo aplaidžiai laikoma tūkstančiai tonų azoto trąšų.

Šis sprogimas buvo galingiausias, kada nors įvykęs Beirute. Būgštaujama, kad aukų skaičius gali dar išaugti.

Žuvo vokiečių diplomatė

Per galingą sprogimą Beirute žuvo viena Vokietijos diplomatė, tapusi pirmąja patvirtinta šios šalies pilietybę turinčia auka, o vokiečių užsienio reikalų ministras ketvirtadienį pareiškė užuojautą dėl tragedijos.

„Visi mes, Užsienio reikalų ministerijos darbuotojai, labai liūdime dėl savo kolegės“, – pareiškime pažymėjo Heiko Maasas (Heikas Masas) ir pridūrė, jog diplomatė žuvo savo bute Libano sostinėje.

Ši žinia „patvirtino mūsų didžiausius nuogąstavimus“, sakė diplomatijos vadovas.

Ši moteris yra pirmoji Vokietijos pilietė, kurios žūtis buvo patvirtinta po niokojamo sprogimo Beiruto uoste, nusiaubusio didelę dalį Libano sostinės.

Ketvirtadienį H. Maasas taip pat sakė, kad Vokietija „nepaliks Beiruto žmonių nelaimėje“, ir pažadėjo savo šalies paramą per šią krizę.

„Galbūt katastrofa pavertė Beirutą griuvėsiais, bet mūsų draugystė su Libanu nebuvo sukrėsta“, – jis rašė dienraščio „Bild“ paskelbtame straipsnyje.

Kaip pranešama, Vokietijos vyriausybė trečiadienį pasiuntė į Beirutą civilinės saugos agentūros THW 47 darbuotojų grupę. Be to, Vokietijos kariuomenė nurodė turinti ten medicinos automobilių, kurie „galėtų būti nedelsiant aktyvuoti“.

Ekspertai priėjo išvadą, kad sandėliuojant pavojingas medžiagas buvo elgiamasi aplaidžiai. Be to, spėjama, kad cheminės medžiagos uoste buvo laikomos kelerius metus, nesiimant reikiamų atsargos priemonių.

Manoma, kad pagrindinį sprogimą sukėlė uoste laikyta amonio salietra. Tačiau įvykio vietoje dirbantys ekspertai nustatė, kad iš pradžių viename iš gretutinių angarų kilo gaisras. Vėliau liepsnos, kurių nepavyko suvaldyti, apėmė ir patalpą, kur buvo beveik 3 000 t amonio salietros. Jai detonavus įvyko  katastrofa.

Artimųjų Rytų žiniasklaida pranešė, kad Beiruto uosto vadovybė pripažino supratusi, kad ten laikyti kroviniai yra pavojingi, bet nė neįsivaizdavo grėsmės rimtumo.

„Žinojome, kad tai buvo pavojingos medžiagos, bet nežinojome kokios pavojingos“, – pažymėjo uosto administracija.

Šešerius metus laukėme, kol ši problema bus išspręsta, bet nesulaukėme jokių rezultatų.

Uosto vadovas taip pat pažymėjo, kad muitinės ir saugumo tarnybos pateikė prašymų likviduoti šias sprogstamąsias medžiagas ar jas eksportuoti.

„Šešerius metus laukėme, kol ši problema bus išspręsta, bet nesulaukėme jokių rezultatų“, – sakė jis.

Keletas žiniasklaidos priemonių taip pat informavo, kad, regis, sprogo ne tik ši medžiaga: pavyzdžiui, Vakarų ekspertai mano, jog taip pat užsidegė ir susprogo pirotechnika.

Naujausiais duomenimis, per antradienį popiet nugriaudėjusį sprogimą mažiausiai 113 žmonių žuvo, o dar per 4 tūkst. buvo sužeisti. Be to, dešimčių dingusių žmonių tebeieškoma.

Sprogimas apgadino pastatus pusėje miesto teritorijos, 300 tūkst. gyventojų neteko namų, o padaryta žala siekia mažiausiai 3 mlrd. dolerių (2,5 mlrd. eurų).

Sukrėstai šaliai skaičiuojant aukas Beirute, daugelis pasaulio valstybių pažadėjo nepalikti jos bėdoje.

E. Macronas pareiškė skrisiantis į nuniokotą Libano sostinę, o trečiadienio popietę ten turėjo nusileisti du prancūzų lėktuvai su gelbėtojais ir humanitarine pagalba.

Po sprogimo, pareikalavusio mažiausiai 100 gyvybių, sužeidusio dar tūkstančius žmonių ir nusėjusio rūkstančiomis nuolaužomis kelis kvartalus aplink Beiruto uostą, priblokštos kitos šalys siuntė savo paieškų specialistų komandas.

Tačiau pažadai suteikti pagalbą iškėlė naujų klausimų dėl šalies, išgyvenančios ekonominę ir politinę krizę, pastaraisiais metais atgrasinančią aukotojus.

Prancūzija taip pat siunčia kelias tonas pagalbos krovinių ir gelbėtojų brigadų po sprogimo Beiruto uoste.

Galingo tarsi žemės drebėjimas sprogimo tiksli priežastis dar tiriama, bet veikiausiai, kad jį sukėlė gaisras, persimetęs į sandėlį, kur buvo aplaidžiai laikoma tūkstančiai tonų azoto trąšų. Šis sprogimas buvo galingiausias, kada nors įvykęs Beirute.

E. Macrono kanceliarija naujienų agentūrai AP trečiadienį sakė, kad Prancūzijos vadovas susitiks su Libano politiniais lyderiais, bet daugiau detalių nepateikė.

Libanas anksčiau buvo Prancūzijos protektoratas. Abi šalys iki šiol palaiko glaudžius politinius ir ekonominius ryšius.

Prancūzija taip pat siunčia kelias tonas pagalbos krovinių ir gelbėtojų brigadų po sprogimo Beiruto uoste.

Pagalbą siunčia dar kelios Vidurio Rytų ir Europos šalys. Europos Sąjunga aktyvuoja savo civilinės saugos sistemą, mobilizuodama avarinių tarnybų darbuotojus ir įrangą iš 27 valstybių narių.

Pasak Europos Komisijos, planuojama skubiai išsiųsti daugiau nei 100 ugniagesių kartu su transporto priemonėmis, apmokytais šunimis ir įranga, skirta miesto teritorijose įstrigusių žmonių paieškai.

Prie šių pastangų prisideda Čekija, Prancūzija, Vokietija, Graikija, Lenkija ir Nyderlandai, o kitos šalys taip pat turėtų prie jų prisijungti.

Siekiant padėti libaniečių valdžiai įvertinti žalos mastą bus panaudota ES palydovinė žemėlapių sistema.

Tarp į Libaną keliaujančių prancūzų tarnybų darbuotojų yra specialiojo padalinio nariai, mokantys dirbti apgadintuose pramoniniuose objektuose. Jiems, be kita ko, pavesta nustatyti konkrečius pavojus paveiktame rajone laikomiems produktams, taip pat kitą sprogimo sukeltą riziką, sakė nacionalinės civilinės saugos tarnybos atstovas Michaelis Bernier (Mišelis Bernjė).

Kiti ekspertai turi patirties likviduojant žemės drebėjimų, miškų gaisrų ir kitų tarptautinio masto nelaimių padarinius.

Paryžiaus Dievo Motinos katedroje trečiadienį bus surengta speciali ceremonija aukoms atminti, o vidurnaktį užges Eifelio bokšto šviesos.