Ligonių kaita didžiulė. Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės reanimacijoje kasdien atsilaisvinusią lovą netrukus kas nors užima.

„Turime laisvų vietų, bet jau yra laukiančiųjų sąrašas ir kai tik mes išsivalysime palatas, automatiškai juos gausime“, – sakė gydytoja anesteziologė reanimatologė Neringa Aliukonienė.

Čia dirbantys medikai gerų žinių pranešti negali – situacija nei gerėja, nei blogėja.

Algirdas reanimacijoje jau dešimta diena. Jis pasiskiepijęs vakcina, kurios Lietuva nusprendė nepirkti.

„Pasiskiepijau Rusijoje „Sputnik V“ vakcina“, – sakė jis.

Vyras įtaria, kad Rusijoje ir užsikrėtė koronavirusu. „Tikriausiai užsikrėčiau Sankt Peterburgo metro. Ten važiuoja galybė žmonių“, – pasakojo ligonis.

Algirdas sako, kad nuo šiol klausys daktarų, ką jie sakys, tą ir darys.

Į reanimaciją atvyksta vis jaunesni nepasiskiepiję ir serga ilgiau. Daugiau jų ir miršta.

Pasiskiepiję čia jaučiasi šiek tiek geriau. Jie bent jau gali bendrauti su žurnalistais.

„Vieną kartą buvau pasiskiepijęs, ruošiausi ir antrą kartą skiepytis, bet nespėjau. Nežinau, kur užsikrėčiau“, – pasakojo vyras.

Truputį lengvesnės formos ligoniai guli terapijos skyriuje.

„Daugiausia čia guli neskiepyti pacientai su tam tikromis komplikacijomis“, – teigė vidaus ligų gydytoja Sandra Narbutienė.

Tačiau net ir atsidūrę ligoninės pataluose, ne visi supranta, kodėl reikia skiepytis.

„O kam man skiepytis, aš vienkiemyje gyvenu“, – samprotavo vienas senolis.

„Sputnik V“ praėjus 6-8 mėnesiams po antrosios dozės suleidimo 80 proc. apsaugo nuo koronaviruso, trečiadienį pareiškė tyrėjai. Tai esą parodė tyrimas, kuriame dalyvavo 18 600 San Marino gyventojų – šioje šalyje rusišku preparatu paskiepyta daugiau kaip 70 proc. populiacijos.

„Sputnik V“ veiksmingumas praėjus 6-8 mėnesiams po vakcinacijos yra daug didesnis nei oficialiai skelbiamas mRNA vakcinų veiksmingumas“, - sakė Kirilas Dmitrijevas, Rusijos valstybinio fondo, finansavusio vakcinos kūrimą, direktorius. Mokslininkai, anot jo, spėja, kad vektorių vakcinos, kokios yra „Sputnik V“ ir „AstraZeneca“, dėl ilgesnės antikūnų ir T-ląstelių reakcijos yra ilgiau efektyvios už mRNA vakcinas.

Ilgai trunkantis vakcinos efektyvumas yra „raktas pandemijai įveikti“, pareiškė fondas. Mažesnis Europoje naudojamų preparatų efektyvumas esą gali paaiškinti atvejų skaičiaus augimą senajame žemyne.

K. Dmitrijevas agitavo kaip stiprinančiąją dozę rinktis „Sputnik V“ vakciną. „Vakcinų kombinacijos veikia, jos turėtų būti tyrinėjamos toliau“, - sakė jis ir paminėjo bandymus Argentinoje, per kuriuos „Sinopharm“ ir „AstraZeneca“ vakcinos derinamos su „Sputnik“.

Rusija „Sputnik V“ vakciną turi nuo 2020 metų gruodžio. Nors Pasaulio sveikatos organizacija nėra registravusi šios vakcinos, ji jau naudojama 71 šalyje.

„Iš viso „Sputnik V“ pasiskiepijo daugiau kaip 18 500 žmonių“, – teigė ministerijos atstovė Zuzana Eliasova.

Slovakija kovą įsigijo 200 tūkst. šios vakcinos dozių ir tapo antrąja Europos Sąjungos (ES) šalimi, pradėjusia naudoti šį preparatą, kurio nėra patvirtinusi Europos vaistų agentūra (EVA).

„Sputnik V“ įsigijimas sukėlė didžiulį politinį atgarsį, o dozių paklausa buvo žema.

Trys iš keturių valdančiosios koalicijos narių priešinosi vakcinos įsigijimui, o dėl to vėliau atsistatydino premjeras Igoris Matovičius ir jo sveikatos apsaugos ministras Marekas Krajčis.

Balandžio 1 d. buvo paskirta nauja vyriausybė, vadovaujama Eduardo Hegerio.

Rusija liepą iš šalies atpirko 160 tūkst. nepanaudotų vakcinos dozių.

Birželį naujienų agentūrai AFP duotame interviu E. Hegeris teigė, kad Slovakija priėmė sprendimą įsigyti vakcinų daugiausiai dėl nedidelių dozių atsargų, tačiau jis nebus kartojamas.

„Sprendimas buvo priimtas dėl stipraus, veikiausiai stipriausio, pandemijos poveikio. Mums reikėjo daug vakcinų“, – teigė jis.

Šioje 5,4 mln. gyventojų turinčioje Vidurio Europos šalyje nuo pandemijos pradžios nustatyti 394 923 COVID-19 atvejai, iš kurių 12 548 baigėsi mirtimi.

„Sputnik“... iki šiol dar nepavyko ir gali niekada nepavykti gauti EVA (Europos vaistų agentūros) patvirtinimo“, – Briuselyje pareiškė M. Draghis.

Tuo metu „kiniška vakcina, kuri niekuomet nepateikė prašymo (dėl EVA patvirtinimo), pasirodė esanti nepatenkinama, atkreipkite dėmesį į Čilės patirtį“, pridūrė jis.

Čilė savo skiepijimo kampanijoje gausiai naudoja Kinijos „Sinovac“ vakciną ir šiuo metu svarsto suleisti paskiepytiesiems trečią vakcinos dozę, siekiant padidinti apsaugą nuo naujų atmainų.

Savo komentaruose M. Draghis nurodė, kad esama poreikio „sustiprinti ir galbūt netgi pertvarkyti EVA“, kad būtų galima išvengti pastaruoju metu stebėtos „nemažos sumaišties“ dėl vakcinų. Jis užsiminė apie tam tikrus EVA ir nacionalinių sveikatos tarnybų skelbiamų pareiškimų apie COVID-19 vakcinų saugumą neatitikimus.

M. Draghis savo komentarus pateikė baigiantis dviejų dienų trukmės ES susitikimui, kurio metu, pasak jo, lyderiai padiskutavo apie koronaviruso situaciją.

„Pandemija dar nesibaigė, mes dar neišsivadavome iš jos gniaužtų“, – teigė Italijos lyderis, atkreipdamas dėmesį į Jungtinėje Karalystėje stebimą spartų labiau užkrečiamos „Delta“ atmainos koronaviruso plitimą.

„Sputnik V“ vakcina yra patvirtinta daugiau kaip 60 šalių, kuriose bendrai gyvena 3,2 mlrd. žmonių.

RDIF ketvirtadienį, be kita ko, pranešė, kad Rusijoje buvo patvirtintas naujas vakcinos variantas „Sputnik Light“. Ši vakcina yra vienadozė, o veiksmingumas siekia beveik 80 proc.

Pačioje Rusijoje skiepijimas nuo koronaviruso infekcijos vyksta itin vangiai. Abiem dozėmis paskiepyta apie 9,4 mln. Rusijos gyventojų, o tai yra 6,4 proc. populiacijos. Bent viena vakcinų nuo koronaviruso doze paskiepyta 9 proc. gyventojų.

Rusija šiuo metu turi keturias COVID-19 vakcinas.

„Sputnik V“ tapo trečiąja šalyje patvirtinta vakcina. Turkija sausį pradėjo skiepijimo kampaniją, šalis iki šiol naudojo Kinijos bendrovės „Sinovac“ ir kompanijų „Pfizer“ ir „BioNTech“ preparatus.

Remiantis šalies Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, Turkijoje suskiepyta beveik 23 mln. vakcinų dozių. Abi imunitetui sukurti reikalingas dozes gavo daugiau kaip 9 mln. žmonių.

Anksčiau šią savaitę F. Koca įspėjo dėl galimo vakcinų stygiaus artimiausius du mėnesius. Tačiau prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas penktadienį atmetė dėl to kilusį nerimą.

„Nepriimu fakto, kad patirsime su vakcinų tiekimu susijusių problemų. Šiuo metu turime užtektinai vakcinų“, – pareiškė jis.

Maskvos duomenimis, „Sputnik V“ vakcina, kurią sukūrė Gamalėjos institutas, šiuo metu registruota 62 pasaulio šalyse. Ji, kaip ir dauguma Vakaruose sukurtų vakcinų, sušvirkščiama dviem dozėmis.

Turkijoje per praėjusią parą patvirtinta daugiau kaip 37 tūkst. naujų COVID-19 atvejų. Bendras šalyje nuo pandemijos pradžios patvirtintų infekcijų skaičius yra didesnis nei 4,7 mln. Tuo metu mirčių nuo šios ligos skaičius artėja prie 40 tūkst.

Patarėjo teigimu, ne tik faktas, kad „Sputnik V“ vis dar nėra patvirtinta Europos vaistų agentūros, tačiau ir kuriozinės situacijos, susiklosčiusios kai kurioms ES valstybėms tiekiant rusiškas vakcinas, kelia nemažai įtarimų dėl šių skiepų patikimumo.

„Yra gana mistiniai šios vakcinos tiekimo planai, ta pati Slovakija, sulaukusi šio gamintojo vakcinų, vėliau išsiaiškino, kad jos yra kitokios negu buvo parašytos autoritetingame žurnale, skelbusiame šios vakcinos patikimumą“, – LRT radijui sakė S. Krėpšta.

Diskutuoti apie gamintojus, kurių patikimumas nėra aukštas nei tarp profesionalų, nei mūsų visuomenėje, iš tiesų tai yra tuščias reikalas.

Apskritai, akcentavo jis, pasitikėjimas „Sputnik V“ vakcinomis nėra didelis tiek tarp ekspertų, tiek ir visuomenėje.

„Diskutuoti apie gamintojus, kurių patikimumas nėra aukštas nei tarp profesionalų, nei mūsų visuomenėje, iš tiesų tai yra tuščias reikalas“, – apibendrino S. Krėpšta.

Galimybę Lietuvoje naudoti Rusijoje pagamintus skiepus „Sputnik V“ ne kartą itin skeptiškai įvertino valdančiųjų lyderiai. Premjerė Ingrida Šimonytė ir užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ne kartą yra sakę, kad Rusijos siekis Europai parduoti „Sputnik V“ vakciną yra pirmiausiai susijęs su geopolitiniais interesais. Pasak jų, Lietuvai, net Europos vaistų agentūrai patvirtinus rusiškus skiepus, turėtų užtekti ir Vakarų valstybėse pagamintų vakcinų.

Šis pietinis Vokietijos regionas „šiandien pasirašė susitarimo memorandumą... dėl „Spuntik“ tiekimo“, Miunchene žurnalistams sakė M. Soderis.

Jei preparatą patvirtins Europos vaistų agentūra (EVA), Bavarija artimiausiais mėnesiais turėtų gauti apie 2,5 mln. jo dozių per vieną įmonę, įsikūrusią žemės Ilertiseno mieste, pažymėjo premjeras.

Vokietijos vyriausybė praėjusį mėnesį pareiškė būsianti atvira galimybei skiepyti gyventojus Rusijoje sukurta vakcina nuo koronaviruso „Sputnik V“, jeigu ją patvirtins EVA.

Šis patvirtinimas „suteiktų galimybę naudoti šią vakciną per Europos skiepijimo kampanijas, ir tai būtų verta svarstyti Vokietijai“, sakė kanclerės Angelos Merkel atstovas Steffenas Seibertas (Štefenas Zeibertas).

Komentuodama Berlyno poziciją dėl „Sputnik V“ A. Merkel sakė, kad Vokietija „turėtų naudoti bet kurią vakciną, kuri buvo patvirtinta“ Europos vaistų agentūros.

Kovą Amsterdame įsikūrusi EVA pradėjo „Sputnik V“ tęstinę peržiūrą – tai yra svarbus žingsnis norint patvirtinti šį pirmą ne Vakarų valstybėje sukurtą preparatą vartojimui 27 valstybių bloko teritorijoje.

Vis tik šis rusiškas preparatas sulaukė kritikos Vakarų šalyse, o Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Yves'as Le Drianas (Žanas Ivas Le Drianas) apkaltino Rusiją ir Kiniją naudojantis savo vakcinomis įtakai užsienyje didinti.

Rusija „Sputnik V“ įregistravo rugpjūtį, dar neatlikus didelio masto klinikinių bandymų, todėl daugelis ekspertų baiminosi, kad šis žingsnis buvo pernelyg skubotas.

Vėlesni vertinimai buvo daugiausiai teigiami: autoritetingo medicinos žurnalo „The Lancet“ paskelbti tyrimų rezultatai rodo, kad „Sputnik“ yra saugi vakcina ir kad jos veiksmingumas viršija 90 procentų.

„Manau, kad tai yra tuščias reikalas visa ta „Sputnik“ vakcina. Matant, kiek jos realiai yra pagaminta, kokie yra Rusijos pajėgumai, kiek jie yra paskiepiję savo žmonių“, – trečiadienį „Žinių radijui“ sakė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) pirmininkas.

Manau, kad tai yra tuščias reikalas visa ta „Sputnik“ vakcina.

G. Landsbergio nuomone, Rusija šiuo metu neturi pakankamų pajėgumų pagaminti užtektinai vakcinų savo šalies gyventojų skiepijimui, todėl Kremlius, užsienio reikalų ministro manymu, Europos Sąjungai siūlo vakcinas, kurių pats gamintojas dar nepradėjo gaminti.

„Paskutinis skaičius, kurį mačiau, buvo 6 proc., tai pažadai skiepyti Europą ir pasaulį būtų geriausiai įtikinantys tuomet, kai Rusija savo piliečius pradėtų skiepyti ir būtų patvirtinta, kad tai efektyvu. Dabar akivaizdu, kad gamybos pajėgumų nėra ir bandoma tiesiog įtikinti kokius nors didesnius gerbėjus pasaulyje įsigyti vakciną, kurios realiai dar niekas nėra pradėjęs gaminti“, – tvirtino G. Landsbergis.

Todėl, TS-LKD pirmininko nuomone, Vakarų valstybės pačios sugebės apsirūpinti Europos Sąjungoje arba JAV pagamintomis vakcinomis, o rusiškus skiepus, jo nuomone, naudos tik tos šalys, kurios galbūt norėtų palaikyti draugiškus diplomatinius santykius su Rusija.

„Mano įsitikinimas yra tas, kad vakarietiškos vakcinos Europai tikrai pakaks, ir visi turėsim galimybę pasiskiepyti arba ES, arba Amerikoje pagaminta vakcina, o „Sputnik“ galbūt naudos tie, kurie nori parodyt ypatingą prielankumą (Rusijai – ELTA)“, – sakė G. Landsbergis.