ŠRATC direktorius Žilvinas Šilgalis teigia, jog neturi abejonių, kad Šiaulių sąvartyne prieš dešimtmetį buvo įgyvendinta iš anksto gerai suplanuota nusikalstama schema, tačiau tą esą turi įrodyti teisėsauga bei patvirtinti teismas.

„Nes jeigu viskas liks taip kaip yra dabar, tai vadinasi, 3 mln. eurų viešųjų pinigų pasisavinta ir nėra nė vieno atsakingo už tai. Tiesiog paėmė pinigai ir išgaravo – iš viešojo sektoriaus, iš Šiaulių regiono gyventojų kišenių ir visiems viskas yra normalu“, – penktadienį spaudos konferencijoje sakė Ž. Šilgalis.

„Teisinėje valstybėje taip negali likti“, – pridūrė jis.

ŠRATC atstovaujantis advokatas Vykintas Gutauskas aiškino, jog iki šiol kaltųjų paieškomis užsiėmė ne prokurorai, o pati įmonė, kuri ne tik renka įrodymus, bet ir faktiškai organizuoja visą ikiteisminį tyrimą.

„Tai, kad Šiaulių apygardos prokuratūra nepagrįstai ir neteisėtai visą įrodinėjimo naštą šioje byloje buvo perkėlusi ŠRATC, neskundžiama nutartimi jau buvo konstatavęs ir Šiaulių apygardos teismas. Tačiau dabar jau tampa panašu ir į tai, kad ŠRATC yra perkeliama ir prokuroro pareiga tinkamai organizuoti ikiteisminį tyrimą. Tai yra absoliučiai netoleruotina, todėl raginame Generalinę prokuratūrą perimti šį tyrimą“ – sakė ŠRATC advokatas.

Pasak Ž. Šilgalio, 2019 metais bendrovė „Naujoji šiluma“ per savo kontroliuojamą įmonę „Energijos parkas“ iš Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro prisiteisė per 2 mln. eurų kaip negautas planuotas pajamas dėl to, kad ŠRATC, vadovaujant tuometiniam direktoriui Regimantui Vėgėlei, į Kairių sąvartyno dujų utilizavimo projektą įtraukė Lenkijos bendrovės „Energ-G Polska“ dujų tyrimo ataskaitą, kurioje, kaip vėliau buvo nustatyta teismo, duomenys, apie prognozuojamus išgauti dujų kiekius, buvo neteisingi.

ŠRATC direktoriaus teigimu, prokurorams neužkliuvo, net tai, kad už lenkų įmonės ataskaitą ŠRATC nesumokėjo, o ją parengusi įmonė pinigų neprašė, kas neleido vėliau įtraukti ataskaitos rengėjų kaip atsakovų už klaidingų duomenų pateikimą.

„Energijos parkas“ Kairių sąvartyne už daugiau nei 1 mln. Europos Sąjungos lėšų prognozuotam dujų kiekiui išgauti pastatė jėgainę, tačiau numatyto dujų kiekio išgauti nepavyko, dėl to įmonė iš ŠRATC prisiteisė milijoninę žalą, kuri buvo suskaičiuota pagal klaidingos „Energ-G Polska“ dujų tyrimo ataskaitos prognozes.

Šiaulių apygardos prokuratūra gegužę pranešė, kad nutraukė ikiteisminį tyrimą dėl galimos korupcijos įgyvendintame Kairių sąvartyno dujų deginimo projekte. Jo metu siekta nustatyti, kodėl konkursui buvo pateikta 2006–2007 metais Lenkijos įmonės „Energ-G Polska“, o ne 2004 metais atlikta tikslesnė, beveik 10 kartų mažesnį išgaunamų dujų kiekį prognozavusios vokiečių bendrovės „M&S Umweltprojekt“ dujų tyrimo ataskaita.

Jo teigimu, susidariusi situacija Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centrui (ŠRATC) grasina bankrotu.

Mero teigimu, valstybė reikalauja, kad ŠRATC grąžintų apie 4 mln. eurų ES lėšų, kurių centras negavo. 

„Ši suma 2010 metais pervesta avansu už projekto „Šiaulių regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos plėtra“ įgyvendinimą, tačiau bankrutavus bankui „Snoras“ nebuvo panaudota, o projektui žlugus, Šiaulių regionas turėjo tenkintis kur kas prastesne atliekų perdirbimo gamykla, nei buvo pastatytos kituose regionuose“, – tvirtina A. Visockas.

Jo teigimu, visą procesą valdė Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra, tačiau atsakomybė dėl patirtų nuostolių permesta Šiaulių regiono gyventojams.

Esant politinei valiai, išeitį galima rasti.

Pranešime teigiama, kad ŠRATC bylinėjosi, bet teismai įpareigojo „Turto bankui“ sumokti minėtus 4 mln. eurų.

Be to, meras priminė, kad 2020–2021 metais centras turėjo padengti teismo priteistus daugiau kaip 2 mln. eurų nuostolių bendrovei „Energijos parkas“ dėl nepakankamo dujų išgavimo.

„Visgi, esant politinei valiai, išeitį galima rasti. Pavyzdžiui, Konkurencijos taryba pateikė išaiškinimą, jog yra skolos nurašymo galimybė. Tačiau tam turi būti keičiami atitinkami teisės aktai“, – rašoma savivaldybės pranešime.

Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro dalininkais yra septynios regiono savivaldybės: Šiaulių miesto, Akmenės, Joniškio, Radviliškio, Pakruojo, Kelmės ir Šiaulių rajonų.

„Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro nuomone, prokuroras neįvertino, jog tirtoje situacijoje buvo padaryta per 2 mln. eurų žala iš viešųjų pinigų išlaikomam centrui, taip pat milijoną eurų viršijanti žala Europos Sąjungos biudžetui, o galimai nusikalstamos veikos schema įgyvendinta taip, kad centrui netgi nebuvo palikta galimybė reikšti regresinių ieškinių dėl patirtos žalos atlyginimo“, – pranešime teigė ŠRATC direktorius Žilvinas Šilgalis.

Pasak Ž. Šilgalio, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo paneigtos galimos Kairių sąvartyno dujų tyrimo ataskaitą pateikusios ir konkursą laimėjusios bendrovių sąsajos, neatliktos būtinos akistatos.

Neradusi nusikaltimo požymių Šiaulių apygardos prokuratūra balandžio pabaigoje pranešė nutraukusi ikiteisminį tyrimą, kuris buvo pradėtas Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) gavus pranešimą apie ŠRATC direktoriaus ir kitų asmenų galimus korupcinius veiksmus, įgyvendinant Kairių sąvartyno dujų projektą.

Prokuratūra tuomet teigė, jog 2008 metų kovą ŠRATC paskelbė investuotojo konkursą. Jo medžiagoje buvo pateikta 2006–2007 metais atlikta Lenkijos įmonės „Energ-G Polska“ dujų tyrimo ataskaita, nurodant sąvartyne galimą išgauti dujų kiekį.

Konkursą laimėjusi bendrovė „Naujoji šiluma“ projektui įgyvendinti įsteigė bendrovę Energijos parkas, tačiau pradėjus gaminti energiją paaiškėjo, kad dujų galima išgauti daug mažiau nei nurodyta ataskaitoje.

2004 metais tikslesnį dujų išteklių tyrimą buvo atlikusi Vokietijos bendrovė „M&S Umweltprojekt“, tačiau šio tyrimo ataskaita nebuvo įtraukta į konkurso medžiagą.

Negalėdama išgauti planuoto dujų kiekio, Energijos parkas kreipėsi į teismą, kuris bendrovės naudai iš ŠRATC priteisė 1,5 mln. eurų.

Ikiteisminio tyrimo metu siekta nustatyti, kodėl konkursui buvo pateikta „Energ-G Polska“, o ne „M&S Umweltprojekt“ ataskaita.

Žada atliekų nebepriimti

Apie 200 tūkst. tonų komunalinių atliekų per parą išrūšiuojant įmonė „NEG Recycling“ žada jau šią savaitę stabdyti atliekų priėmimą. Įmonė sakė nebegalinti rūšiuoti bei tvarkyti atliekas ir už tai negauti užmokesčio.

„Šiuo metu yra nesumokėta apie 0,5 mln. eurų. Tai yra beveik daugiau negu trečdalis bendrovės metinės apyvartos. Akivaizdu, turime sunkumų tiek eksploatuodami gamyklą, nes reikia pirkti detales, mokėti darbuotojams, tiek atsiskaitydami su tiekėjais“, – sakė įmonės direktoriaus pavaduotojas Laimonas Laukys.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras (ŠRATC) įmonę kaltina netinkamai tvarkant atliekas ir sakė neketinantys už tai mokėti.

„Labai aiškiai pasakyta, kad ŠRATC neturi pareigos mokėti už netinkamai apdorotas atliekas. Už tą dalį, už kurią pretenzijų neturime, mes visą laiką mokėjome ir mokame. Dėl tos dalies, kur turime pretenzijų, kur akivaizdžiai atliekos nėra tinkamai apdorotos, mes ir nemokame“, – aiškino ŠRATC atstovas.

Jie visiškai neprižiūri įrangos. Natūralu, ta įranga lūžta, genda iš jos realiai nieko nebėra.

Bendrovė aiškino, kad atliekas rūšiuoja tinkamai ir reglamentuotai, o tą esą įrodo nuolatiniai patikrinimai.

„Bendrovės veiklą tris kartus tikrino Aplinkos apsaugos departamentas. Nė vieną kartą nenustatė jokio pažeidimo. Organizavome įvairiausius eksperimentus, kad įrodytume, kada tos atliekos tvarkomos tinkamai“, – tikino L. Laukys.

Spręs teismas

Atliekų tvarkymo centras verslininkams turi ir daugiau priekaištų.

„Ši gamykla yra ŠRATC nuosavybė. Ji yra pastatyta už Europos Sąjungos lėšas, 80 proc. finansavo Europos Sąjunga, o 20 proc. – regiono savivaldybė. Šitie verslininkai neįdėjo nė vieno euro. Maža to, jie visiškai neprižiūri įrangos. Natūralu, ta įranga lūžta, genda iš jos realiai nieko nebėra“, – sakė ŠRATC atstovas.

Atliekas rūšiuojanti įmonė įsitikinusi, kad kaltinimai nepagrįsti, o nemokant pinigų yra siekiama įmonę sužlugdyti.

„Tikslas yra, matyt, kitas – pašalinti bendrovę iš atliekų tvarkymo tame regione ir pašalinti necivilizuotu būdu, kaip būtų normalu, jei tarkime, partneriai nusprendžia skirtis“, – įsitikinęs L. Laukys.

Atliekų tvarkymo centras sutartį bandė nutraukti, tačiau šie procesai, kaip ir piniginiai klausimai, persikėlė į teismus. Tad įmonės ketinimą nepriimti atliekų centras vadina spaudimu.

„Kaip kitaip pavadinti? Tai yra grubus šantažas, ciniškas veiksmas. Bet mūsų tai negąsdina“, – teigė ŠRATC atstovas.

Atliekų tvarkymo centro dalininkai Šiaulių reginio savivaldybė sutinka, kad įmonių nesutarimai turi būti sprendžiami teismuose, tačiau reikalauja, kad atliekos būtų priimamos ir toliau.

„Raštą mes nusiųsime, reikalaudami, kad jis tęstų vykdymą, o ginčas dėl atsiskaitymo jau seniai persikėlęs į teismą. Tai yra civilizuotas būdas išspręsti šitą problemą“, – komentavo Šiaulių savivaldybės administracijos direktorius Antanas Bartulis.

Ar savaitgalį Šiaulių regiono gyventojų konteineriai liks stovėti pilni, ir kokie bus rasti sprendimai, parodys laikas.