Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų viceprezidentė Vaida Butkuvienė taip pat tvirtina, kad toks mokestis yra.

„Kas galėtų paneigti, kad tokio uolaus ir perdėto bankinių operacijų stabdymo ir tikrinimo priežastis yra tai, kad už tokį tikrinimą bankas neginčo tvarka nusirašo nuo tikrinamojo mokestį už paslaugą, kurios verslas neprašė ir kuri atneša nuostolius?“, – penktadienį Seime spaudos konferencijoje apie bankų klientų problemas teigė L. Mogenienė.  

„Turime faktus –  imamas mokestis. Patvirtinsime –  nuo 50 iki 65 eurų“, – pridūrė V. Butkuvienė.

Turime faktus –  imamas mokestis. Patvirtinsime –  nuo 50 iki 65 eurų.

Lietuvos bankų asociacija (LBA) sako, kad papildomą mokestį už mokėjimo, atliekamo į ar gaunamo iš rizikingos šalies, tikrinimą taiko kai kurie rinkos dalyviai.

„Finansų įstaiga turi atlikti išsamų tyrimą, kad būtų nustatyta, ar mokėjimas nepažeis tarptautinių sankcijų. Dėl griežtų sankcijų šiuo metu ilgiau trukti gali ir sąskaitų atidarymas“, – komentare BNS nurodė LBA.

L. Mogenienės turimais Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos duomenimis, pernai buvo sustabdyta daugiau piniginių operacijų – du su puse karto didesnė suma lyginant su 2021 metais.

„Tai yra sustabdyta daugiau negu 162 mln. eurų. Tuo tarpu 2021 metais siekė 65 mln. eurų“, – teigė parlamentarė.

„Tik 11 mln. eurų  toliau pritaikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas. 2020 metais iš sustabdytų 40 mln. operacijų, tik 1 mln. eurų toliau turėjo eigą ir procesą. Vadinasi, dėl sustabdytų 39 mln. eurų verslas ir žmonės patyrė nepatogumus ir dažnai ir tikrus nuostolius“, – kalbėjo L. Mogenienė.  

LBA sako, kad apie tai, kad mokėjimai truks ilgiau bei bus reikalingi papildomi dokumentai, bankai savo klientus informavo dar prieš įsigaliojant tarptautinėms sankcijoms Rusijai ir Baltarusijai. 

Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų viceprezidentės teigimu, verslas turi problemų ir dėl to, kad bankuose ilgai užtrunka sąskaitų atidarymas.

„Visa tai verslui jau pradėjo trukdyti dirbti tarptautinėse rinkose, atsiranda reputacinė rizika, verslo partneriai kelia klausimą ar Lietuvoje veikiantis verslas patikimas“, – spaudos konferencijoje teigė V. Butkuvienė. 

Jos teigimu, 74 proc. rūmų narių teigia susidūrę su mokėjimų sulaikymais, 23 proc. – su sąskaitos apribojimais arba blokavimais, 13 proc. – su jos  atidarymu. 

V. Butkuvienės tvirtinimu, daugiausia problemų kyla su mokėjimais, susijusiems su trečiosiomis šalimis – JAV, Sakartvelu, Indija, Vietnamu, Pietų Korėja.

„Išeinantys mokėjimai vidutiniškai pailgėja 7-9 dienomis, įeinantys mokėjimai užtrunka 9-10 dienų. Tai reiškia, kad mūsų sutartinės sąlygos turi keistis atsiskaitymuose iš esmės“, – kalbėjo V. Butkuvienė.  

Tuo tarpu Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė sako, kad kai kuriems šalies bankams ignoruojant lietuviškas raides su varnelėmis, taip iškraipomi įmonių pavadinimai, todėl gali būti neapmokėtos skolos ar sąskaitos.

Pasak jos, tokia problema išaiškėjo asociacijai atlikus pustrečio šimto įmonių ir jų savininkų apklausą. 

„Bankas keičia išrašuose gavėjo pavadinimus – eliminuoja lietuviškas raides, o palieka lotyniškas“, – spaudos konferencijoje sakė D. Čibirienė.

„Taip verslas nebegali naudotis įrankiais, teisingai nustatančiais, kas yra mokėtojas, ir gali būti, kad tas mokėtojas gali būti nustatytas neteisingai ir gali būti teisminės bylos dėl neapmokėtų skolų ar sąskaitų. Kas bus kaltas? Įmonė, neatkreipusi dėmesį, kad bankas nebežino lietuviškų raidžių“ – teigė ji.

„Manau, kad yra grubus net pinigų prevencijos tvarkos pažeidimas – mokėtojo pavadinimo iškraipymas“, – kalbėjo buhalterių ir auditorių atstovė.

Tuo metu LBA tvirtina, kad pagal tarptautinius susitarimus mokėjimuose į užsienio šalis informacija nurodoma lotyniškomis raidėmis.

„Tarptautiniame mokėjimo pavedime panaudojus lietuviškas raides, jos automatiškai transliteruojamos į lotyniškus atitikmenis – tai nurodyta ir finansų įstaigų mokėjimų sutartyse“, –  BNS nurodė LBA. 

Kas gali paneigti, kad bankas, surinkdamas, disponuodamas, reikalaudamas absoliučiai gilių duomenų, tiek asmeninių, tiek komercinių paslapčių, negali jais pasinaudoti, perleisti juos tiems, kas neturėtų teisės jų žinoti?

Anot D. Čibirienės, trečdalis apklausos dalyvių taip pat akcentavo, kad bankai prašo tų pačių duomenų kelis kartus, ypač kai atsiskaitoma su tais pačiais, pavyzdžiui, prekių tiekėjais. Dar trečdalis pabrėžė, kad mokėjimai būna sulaikomi, bet bankas neprašo jokių dokumentų.

„Tai liečia ne tik mokėjimus tiekėjams, bet ir išmokant darbo užmokestį net ir tada, jeigu mokėjimo paskirtyje nurodoma, kad tai – „darbo užmokestis“ arba pateikiama darbo sutartis“, – kalbėjo D. Čibirienė.

Pasak jos, daug įmonių skundėsi trikdžiais dėl limitų, ypatingai įnešant grynus pinigus, nustatymo arba ilgų sąskaitų atidarymo procedūrų, o taip pat lėšų neįskaitymo be įspėjimo ar paaiškinimų.

L. Mogenienės teigimu, Lietuvos bankas (LB) sako, kad verslo ir gyventojų keliamo problemos, susijusios su jais aptarnaujančiais bankais, yra „pavienės ir neturi sisteminio pagrindo“.

Be kita ko, ji priekaištauja, kad priežastys, kodėl bankai tikrina verslo ir gyventojų mokėjimus, būna abstrakčios ir niekuo nepagrįstos, o sprendimai daromi banko tarnautojų nuožiūra.

„Kas gali paneigti, kad bankas, surinkdamas, disponuodamas, reikalaudamas absoliučiai gilių duomenų, tiek asmeninių, tiek komercinių paslapčių, negali jais pasinaudoti, perleisti juos tiems, kas neturėtų teisės jų žinoti?“, – tvirtino politikė