Kaip rašoma nacionalinės plėtros įstaigos ir šalies verslo finansavimo partnerės „Invega“ pranešime, nors praėję metai startuoliams Lietuvoje buvo sėkmingi plėtros prasme, vis dar pasigendama savo verslus pardavusių kūrėjų reinvesticijų į naujus startuolius.
„Sakyčiau, kad tik dabar Lietuvoje susiformavo pilna sistema, kurioje yra visos dalys: kūrėjų maratonai, valstybės subsidijos, pora akceleratorių, pora verslo angelų tinklų, keli ankstyvosios ir keli vėlyvosios stadijos investicijų fondai. Ko dar neturime, tai sėkmingų išėjimų ir grįžimų naujų startuolių kūrėjų pavidalu“, - sako rizikos kapitalo fondų valdymo įmonės „Iron Wolf Capital Management“ partneris Tomas Martūnas.
„Invegos“ generalinis direktorius Kęstutis Motiejūnas teigia, kad visos Europos mastu startuoliai išsiskiria kaip aktyvūs gerai apmokamų darbo vietų kūrėjai, sėkmingai stimuliuojantys ekonomiką.
„Vien tik pradinėje savo veiklos stadijoje vienas startuolis sukuria vidutiniškai penkias darbo vietas. O jei plėtra pavyksta, darbo vietų gali būti ir šimtai, ir tūkstančiai. Tačiau tam, kad plėtra būtų tvari, šiam verslo tipui svarbus rizikos kapitalo prisidėjimas, pravartu turėti ir rizikuoti nebijantį, idėja tikintį savo verslo angelą“, - teigia „Invegos“ vadovas.
Pasak K. Motiejūno, paskutiniu metu įsteigti 2 akceleravimo fondai, kuriuose dalyvauja valstybė ir kurie finansuojami Europos regioninės plėtros fondo lėšomis, Lietuvoje galutinai užpildė startuolių finansavimo grandinę. Šie fondai, kartu su 2 ankstyvosios stadijos rizikos kapitalo fondais, yra pagrindinis lėšų šaltinis startuolių veiklos pradžiai. Savo ruožtu iš jų valdytojų startuoliai gauna mentorystės, mokymų ir konsultavimo paslaugas.
Pasak T. Martūno, startuolio formatas verslui yra patrauklus, jei jo kūrėjai supranta rizikos kapitalo veikimo principus ir geba jį išnaudoti greitam augimui. Tai gali būti smulkios paskolos, finansavimas iš akceleratorių, verslo angelų tinklų, europinės investicijos.
