Bendrovės "Pramogų bankas" užsakymu numatytoje teritorijoje planuojama įrengti penkias gyvenamąsias ir aštuonias atskiras administracines patalpas.

Įmonė "Studija 33", kurios vadovas yra Marius Šeškauskas, pateikė vizualinius ir teorinius pasiūlymus.

Paskelbtame projekte nurodyta, kad 948 42 kv. m ploto pastate bus įrengti penki butai ir aštuonios administracinės patalpos.

Kieme bus įrengta 12 automobilių stovėjimo vietų. Atsiras vietų ir neįgaliesiems.

Taip pat numatoma pašalinti šešis medžius. Nurodoma, kad želdynų sklype naikinimas kompensuojamas teisės aktų numatyta tvarka.

Planuojama perkelti esamą šilumos tiekimo tinklų trasą, įgilinti kiemą, formuojant cokolinį aukštą ir kiemą po pastatu. Nuo pastato stogo ir kiemo lietus bus nuleidžiamas į lietaus nuotekų tinklus.

Projektiniuose siūlymuose rašoma, kad šis naujas pastatas projektuojamas dviejų aukštų su mansarda ir šlaitiniu stogu.

Įėjimai į pastatą bus apšviečiami ant fasadų sumontuotais žibintais.

Prie pastato numatomi ir dviračių pastatymo stovai.

"Studijos 33" pateikti projektiniai siūlymai jau prieinami visiems, juos galima rasti Klaipėdos savivaldybės internetiniame puslapyje.

Sprendė dėl sklypų

Užvakar miesto tarybos nariams buvo siūloma apsispręsti dėl šešių valstybės Klaipėdai perleidžiamų sklypų, kuriuos miestas norėtų naudoti savo reikmėms.

Šį klausimą pristačiusi savivaldybės Žemėtvarkos skyriaus vedėja Raimonda Gružienė paaiškino, kad keturi iš žadamų perimti sklypų yra numatomi bendrajam naudojimui – želdynams. Vienas jų – prie Šv. Kazimiero bažnyčios esantis parkas, du sklypai – prie buvusios A.Rubliovo mokyklos ir vienas nedidelis sklypelis šalia burlaivio "Meridianas".

Sklypai, esantys Markučių g. 4 ir Laukininkų g. 32A, yra skirti daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių statybai. Juose ketinama statyti grupinio gyvenimo namus, kuriuose įsikurtų vaikų globos namus paliekantys jaunuoliai. Kaip galimi gyventojai minimi ir psichikos negalią turintys globotiniai.

Grupinio gyvenimo namų statyba numatyta ir praėjusių metų gruodį tarybos patvirtintame Klaipėdos savivaldybės socialinių paslaugų 2020 m. plane.

Bijo prarasti želdyną

Šį klausimą jau buvo svarstę trys komitetai. Jų nariai pastabų neturėjo, tačiau tarybos posėdyje planai įplieskė diskusiją.

Galimos statybos Laukininkų g. 32A sklype linksniuotos dar posėdžio pradžioje – iš klaipėdiečių tribūnos pasisakęs gyventojų atstovas Anatolijus akcentavo būtinybę išsaugoti čia esančią žaliąją zoną.

Vyras sakė, kad šioje teritorijoje laiką mėgsta leisti vaikai, kurių čia nestinga, mat greta – dvi mokyklos. Skvero kaimynystėje gyvenantys žmonės esą norėtų, kad skverelis būtų išsaugotas. Gyventojų teigimu, pietinėje miesto dalyje ir taip stinga apželdintų zonų.

Apkartintų gyvenimą?

Anot miesto tarybos narės Ninos Puteikienės, prieš apsisprendžiant dėl siūlymo perimti sklypą, kuriame numatoma statyti grupinio gyvenimo namus, reikėtų žinoti prognozes, kiek kainuos tokie statiniai, apgalvoti šių statybų alternatyvas.

Politikė taip pat teiravosi, ar svarstyta, kaip bus formuojamas naujajame daugiabutyje įsikursiančių jaunuolių, turinčių psichikos negalią, gyvenimas. Esą reikia nepamiršti, kad greta jų teks gyventi ir kitiems žmonėms.

Be to, manoma, kad naujo namo Laukininkų gatvėje atsiradimas ne tik sukeltų gyventojų pasipriešinimą, bet ir pablogintų eismo situaciją, mat sklypas yra kampinis, ties staigiu posūkiu.

Diskusijų bus daugiau?

Keltas klausimas ir dėl galimybių tokius objektus statyti kitoje vietoje.

Išgirdęs kolegų svarstymus, miesto tarybos narys Kazys Bagdonas neslėpė nuostabos.

"Gerbiami opozicijos nariai, noriu pasakyti, kad esate beširdžiai. Ar įsigilinote, kokie tai namai ir kas juose gyvens? Ar žinote, kad ten gyvens itin didelę negalią turintys vaikai našlaičiai. Kur jiems dėtis?" – rėžė K.Bagdonas.

Vis dėlto politikas pripažino, kad klausimas turi būti aptartas su gyventojais.

Miesto tarybos narė Judita Simonavičiūtė atkreipė dėmesį, kad gyventojai dėl pokyčių kaimynystėje sujudo kiek vėlokai, mat daugiabučių statyba minėtame sklype buvo numatyta jau anksčiau patvirtintame detaliajame plane.

Vis dėlto politikė teigė, kad kol kas nėra tiksliai apibrėžta, kad Laukininkų gatvėje tikrai iškils būtent beglobiams neįgaliems jaunuoliams skirtas namas. Sprendimu esą įtvirtinama tik tiek, kad savivaldybė šį sklypą saugos ir neleis jo parduoti.

Anot politikės Alinos Velykienės, reikia nepamiršti, kad žmonėms teikiamos paslaugos turi būti prieinamos, tad jų nevertėtų perkelti į miesto periferiją.

Nors būta minčių dėl dviejų sklypų, kuriuose numatoma minėtų daugiabučių statyba, apsispręsti vėliau, galiausiai politikai balsavo dėl visų šešių siūlomų iš valstybės perimti sklypų. Siūlymui buvo pritarta.

Įsirengė lauko terasą

Sovietiniais laikais buvęs pasieniečių jūros stebėjimo postas Vėtros g. 8 turi naujus valdytojus – bendrovę "Anteninė".

Dar gegužės pabaigoje klaipėdiečiai atkreipė dėmesį į Melnragės paplūdimyje prasidėjusius darbus.

Dienraštis tąkart rašė, kad teritorija aptverta "Stop" juosta ir tvarkoma, čia atgabentas konteineris didžiosioms atliekoms.

Per mėnesį aplinka paplūdimyje dar labiau pasikeitė – pastatas nudažytas ryškiai raudonai, o šalia jo smėlyje įrenginėjami betoniniai poliai, pastatyta ir įstiklinta terasa.

Įstatymai itin griežtai riboja statybas pajūrio juostoje, faktiškai bet koks veiksmas reikalauja derinimo su atsakingomis institucijomis.

Todėl žmonėms parūpo, ar tikrai į pajūrio zoną patenkančio sklypo šeimininkai gavo visus reikalingus leidimus darbams?

Projekto dar nepatvirtino

Pirmadienį Klaipėdos savivaldybės tarnautojai tvirtino leidimo paprasto remonto darbams adresu Vėtros g. 8 bendrovei "Anteninė" neišdavę.

Tokį prašymą verslininkai pateikia jau penktą kartą.

Negi statybos vyksta be valdininkų sutikimo?

"Projektas dar tebetikrinamas. Todėl jame numatyti darbai, kuriems privalomas statybos leidimas, neturėtų vykti. Pastato savininkas prašo leidimo fasado dažymui, tvarkymui, turėklų atnaujinimui, užkaltų langų atidarymui", – vardijo Klaipėdos savivaldybės Statybos leidimų poskyrio vyriausioji specialistė Irena Kaminskienė.

Savivaldybės pozicija – kad tvarkytųsi, o statybos inspekcijos – kad nesitvarkytų.

Esą prašymas paprasto remonto darbams keliskart atmestas, nes "neatitiko teisės aktų reikalavimų".

Dabar penktą kartą teikto projekto tikrinimo pabaiga numatoma liepos 8 d.

Kas neįtinka tikrintojams, specialistė taip ir neatsakė, tačiau, išgirdusi, kad pastatas – jau ir nudažytas, ir įstiklintas, nustebo.

"Tada čia jau Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos kompetencija", – suglumo I.Kaminskienė.

"Patys darykite išvadas"

Paklaustas, ar pajūrio juostoje gali būti įrenginėjami betoniniai poliai, Klaipėdos savivaldybės Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus vedėjas Gediminas Pocius teigė, kad taip.

"Pagal Lietuvos pajūrio juostos įstatymą, esant registruotiems pastatams, tam tikros statybos rūšys yra leidžiamos. Savivaldybės pozicija – kad tvarkytųsi, o statybos inspekcijos – kad nesitvarkytų. Patys darykite išvadas", – mestelėjo G.Pocius.

Jei Klaipėdos miesto valdžia siekia, kad anksčiau pajūrio vaizdą gadinęs pastatas atgytų, kodėl vis stabdomas jo projektas?

"Matyt, kažkas jam nepritaria. Galiu tik spėti, bet nespėliosiu", – svarstė vedėjas.

Gediminas Pocius / Vytauto Petriko nuotr.

Ar nepasikartos Palangos istorija, kai paplūdimyje prieš porą metų pastatyti konteineriniai tualetai teismo sprendimu pripažinti nelegaliais ir galiausiai turėjo būti nugriauti?

G.Pociaus manymu, Klaipėdai toks scenarijus negresia.

"Teisiškai pajūrio juostoje įregistruoti pastatai gali būti tvarkomi. Dar neburkime iš tirščių. Kai bus įgyvendintas projektas, manau, ir jūs jo paslaugomis pasinaudosite. O tada ir kalbėsime", – nukirto Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus vedėjas.

Anot jo, buvusio radiotechninio posto pastate veiks viešojo maitinimo įstaiga.

Leidimas bendrovei nebūtinas?

Pats bendrovės "Anteninė" akcininkas Tadas Varpiotas iš pradžių tvirtino, kad leidimą remonto darbams įmonė gavo.

Paskui pareiškė, kad tas leidimas bendrovei nėra būtinas.

"Iš tikrųjų tam, ką mes darome, leidimo nereikia. Išiminėjame jį tik iš geros valios. Mes atliekame paprastą remontą, statybų nevykdome. Savivaldybė paprašė pašalinti ant sienos buvusį grafitį, tai nuvalėme. Visus klausimus derina mūsų architektai, kiek žinau, buvo kilusi šiukšlių tvarkymo problema ir panašiai. Biurokratizmas", – situaciją apibūdino T.Varpiotas.

Esą nei pastato kapitalinis remontas, nei statybos darbai sklype Vėtros g. 8 nebus vykdomi, tad užsitęsęs leidimo išdavimo procesas yra akivaizdus biurokratizmo pavyzdys.

T.Varpiotas iki galo taip ir neatskleidė, kokias paslaugas teiks, veikiausiai čia bus atidaryta kavinė.

Baigti darbus verslininkai žada dar šį vasaros sezoną.

Planuoja patikrinimą

Pajūryje vykstančiais darbais susidomėjo ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija.

Pokyčiai: taip pastatas atrodė prieš daugiau nei mėnesį. Dabar jis – gerokai pasikeitęs. (Vytauto Liaudanskio ir Vytauto Petriko nuotr.)

Adresu Vėtros g. 8 statybų inspektoriai planuoja patikrinimą – tik po išsamaus vertinimo vadovybė pateiks savo išvadas.

Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento direktorė Renata Kleponienė kažkodėl pareiškė su žurnalistais bendrausianti tik per atstovą spaudai.

Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas žadėjo nedelsiant pasidomėti situacija ir, jeigu reikės, pasikviesti visas suinteresuotas puses pokalbiui.

"Labai abejoju, kad kažkas niekam nesakęs naktį paėmė ir nudažė namą, pastatę terasą ir dabar bandys įteisinti. Manau, taip neturėtų būti", – svarstė meras.

Esą tiek miesto, tiek pačių klaipėdiečių prioritetas – ne ribojimai, o gražėjantis pajūris.

"Reikia, kiek įmanoma daugiau padėti žmonėms, kurie ėmėsi pastato gaivinimo idėjos. Jeigu iš tiesų kažkas kažkur stringa, spręsime tuos klausimus. Be abejonės, įstatymų nevalia pažeisti niekam, net ir pačiai kilniausiai misijai. Būtina ieškoti sprendimų, kad tas suplanuotas modelis veiktų, o ne stabdyti, neleisti ir drausti", – kalbėjo V.Grubliauskas.

"Svarbu, kad sumanymai taptų kūnu", – pridūrė jis.

Meras pasidžiaugė, kad daugybę metų merdėjęs pastatas vizualine prasme atgijo.

"Dabar pasižiūrėti į jį akiai miela tiek iš kranto, tiek iš jūros pusės. Reikėtų džiaugtis, kad atsirado iniciatyva, kuri įprasmino tą seną lūkestį. Nes vienoje prestižiškiausių miesto vietų sovietiniu palikimu dvelkęs pastatas džiaugsmo nekėlė", – kalbėjo meras.

Pardavinėjo du dešimtmečius

Sovietiniais laikais buvęs jūros stebėjimo postas Pirmojoje Melnragėje ilgai stovėjo apleistas ir išties gadino pakrantės vaizdą.

Kabėjęs užrašas bylojo, kad šis pastatas ir žemė aplink jį parduodami, tačiau pirkėjų vis neatsirasdavo.

Pajūrio juostoje statytojams gerokai apribojama veiksmų laisvė, tad ir pirkėjai nesiveržė įsigyti tokio turto.

2001 metais Vidaus reikalų ministerija seniai nenaudojamo radiotechninio posto pastatą Vėtros g. 8 perdavė Valstybės turto fondui.

Aukcione jį nupirko fizinis asmuo, o 13 arų žemės sklypas jam buvo išnuomotas iš viso sumokėjus 181 tūkst. litų.

Tačiau naujasis šeimininkas pastato "nejudino", iškabino tik telefono numerius, skelbiančius, kad objektas parduodamas.

Nekilnojamasis turtas Melnragėje domina daugelį žmonių, bet išgirdus milijonines sumas, "fantazija atšokdavo".

Tada buvusiam pastato savininkui tarpininkavusi bendrovė prašė pusantro milijono litų.

Verslininkai, kurie domėjosi pastatu, svarstė galimybę įrengti jame viešbutį kavinę ar prekyvietę.

Tačiau juos atgrasydavo ne tik kaina, bet ir nesutvarkytos prieigos, ilgą laikę toje vietoje nė nebuvo kanalizacijos.

Vėtros gatvėje nutiesus komunikacijas objektas tapo patrauklesnis.

Po vienu stogu – du objektai

Buvusi prekybos bazių ir sandėlių teritorija Liepų gatvėje prieš du dešimtmečius priklausė tarprajoniniam susivienijimui "Žemės ūkio technika".

Pastaruoju metu čia veikė daugybė smulkiųjų įmonių, šioje vietoje nuomojusių patalpas.

Šiuo metu 4,6 ha ploto sklype verda darbai. Iš viešai pateiktos projekto vizualizacijos matyti, jog Liepų g. 81 adresu ketinama statyti prekybos centrų kompleksą.

Panašu, jog čia turėtų įsikurti prekybos centras "Maxima" ir statybinių medžiagų parduotuvė "Senukai".

Šio objekto atidarymas numatomas 2020 m. pirmąjį ketvirtį.

Bendrovės VPH, kuri vysto šį projektą, partneris Artūras Šukys patvirtino, jog šiuo metu jau vyksta statybos darbai, nes gauti visi statybas leidžiantys suderinimai.

"Šio objekto atidarymas numatomas 2020 m. pirmąjį ketvirtį. Dabar statybos vyksta visu tempu. Tikimės, jog projektą pavyks pabaigti numatytu laiku", – patikino A.Šukys.

Iš viso pastato ploto nuomai bus skirta 19 tūkst. kv. metrų ploto.

Šalia prekybos centro turėtų atsirasti 567 automobilių vietos. Jos projektuojamos palei Liepų gatvę.

Į sklypą – penkios įvažos

Į prekybos paskirties statinį turėtų būti įrengti keturi įėjimai.

Iš šiaurinės pusės projektuojami iškrovimo ir krovimo vartai sunkiasvorėms transporto priemonėms.

Į sklypą planuojama įrengti 5 įvažas – trys bus iš Pievų gatvės, viena – iš Liepų gatvės, viena turėtų atsirasti iš Šiaurės prospekto pusės.

Pastatas skirstomas į tris funkcines zonas. Sklypo vakarinėje pusėje įsikurs maisto prekių parduotuvė, centrinė dalis, skirta smulkiesiems nuomininkams, rytinėje pastato dalyje įsikurs statybinių ir pramoninių prekių parduotuvė.

Numatomi keli įėjimai į maisto prekių parduotuvės zoną iš Liepų gavės pusės.

Patekimai į smulkiųjų nuomininkų patalpas numatomi iš centrinėje pastato zonoje suformuotos automobilių stovėjimo aikštelės.

Patekimas į statybinių ir pramoninių prekių parduotuvę numatomas iš Liepų gatvės pusės.

Iš D kategorijos gatvės numatomas patekimas į statybinių ir pramoninių prekių parduotuvės zoną, skirtą klientams automobilyje aptarnauti.

Ūkinė pastato zona projektuojama mažiausiai matomoje, su geležinkelio keliu besiribojančioje šiaurinėje sklypo dalyje.

Keis eismo schemas

Dėl naujo prekybos centro teks pertvarkyti eismą viena judriausių uostamiesčio gatvių.

Liepų gatvės važiuojamąją dalį numatoma išplatinti, ties sankryžomis įrengiant papildomas eismo juostas.

Kur važiuojamoji dalis nėra platinama, ten bus įrengiamas naujas asfalto dangos viršutinis sluoksnis.

Liepų gatvėje, tarp Garažų ir Pievų gatvių, numatoma įrengti viešojo transporto stoteles su keleivių laukimo paviljonais.

Ties Pievų gatve, sankryžos prieigose, projektuojamos keturios eismo juostos. Šioje sankryžoje eismui reguliuoti numatoma įrengti šviesoforą.

Liepų gatvėje, ties Garažų gatve, projektuojama po tris eismo juostas, po dvi eismo juostas važiuoti tiesiai, vieną eismo juostą posūkiui į kairę ir vieną eismo juostą posūkiui į dešinę.

Šioje sankryžoje numatoma įrengti naują šviesoforą.

Liepų gatvėje, ties Šiaurės prospektu esančios sankryžos prieigose, projektuojama po tris eismo juostas, po dvi eismo juostas važiuoti tiesiai, vieną eismo juostą posūkiui į kairę ir vieną eismo juostą posūkiui į dešinę.

Sankryžoje numatoma įrengti naują šviesoforą.

Septynaukščio nepavyko "prastumti"

Dar pernai statybine technika užgriozdintas prie Dangės ir Biržos tilto esantis Žvejų g. 2B sklypas klaipėdiečiams ir miesto turistams kelia įvairių emocijų.

Vienus erzina senamiesčio nepuošiantis vaizdas, kiti nesupranta, kam reikia taip ilgai kasinėti pagrindinėje miesto vietoje, treti kaltina miesto valdžią abejingumu centre užsitęsusiai netvarkai.

Kultūros paveldo departamento Klaipėdos skyriaus vyriausiojo valstybinio inspektoriaus Laisvūno Kavaliausko teigimu, prieš prasidedant statyboms, būtini dar vieni archeologiniai tyrimai.

Valstybei priklausantį sklypą pagal ilgalaikės nuomos sutartį valdo Klaipėdoje registruota bendrovė "V.Paulius & Associates".

Įmonė aukciono būdu jį išsinuomojo dar 2002 m.

L.Kavaliauskas priminė, kad tarp atsakingų institucijų ir verslininkų vyko ilgos derybos.

Mat iš pradžių norėta statyti septynių aukštų pastatą, tačiau šiems planams pasipriešino aplinkinių namų gyventojai, visuomenės atstovai bei Kultūros paveldo departamentas.

Maždaug prieš dešimtmetį vykusių teisminių ginčų metu paveldosaugininkams pavyko įrodyti savo tiesą.

Savininkai iš pradžių puoselėjo viltis pastatyti septynių aukštų pastatą, lygiuojantis į šalia esančią savotišką tarpukario klaidą.

"Savininkai iš pradžių puoselėjo viltis pastatyti septynių aukštų pastatą, lygiuojantis į šalia esančią savotišką tarpukario klaidą. Bet šiuo klausimu buvome gana griežti ir viešąjį interesą gynėme teismuose, kad atsirasiantis objektas neužgožtų senamiesčio vaizdo", – kalbėjo pašnekovas.

Prieigos prie vandens neužtvers

L.Kavaliausko manymu, atkurtas vadinamasis "Salamander" namas papuoš pagrindinę miesto erdvę.

Šiuo metu archeologai tikslina buvusio pastato pamatų kontūrus.

"Savininkai vis dėlto nutarė atkurti pastatą tokį, koks jis buvo istoriniais laikais. Žinau, kad jau rengiamas projektas. Tačiau iškilo viena problema. Archeologiniai tyrimai parodė, kad vienas kampas dabar lipa ant Biržos tilto laiptelio. Bet statytojai įsipareigojo pakoreguoti pačius laiptus, kad vizualiai atrodytų normaliai", – pasakojo L.Kavaliauskas.

Esą pėstiesiems prieigos į senamiestį ar prie Dangės verslininkai neužbarikaduos.

Per šventes – be apkasų

Bendrovės "V.Paulius & Associates" atstovė Vilma Vaičekauskienė praėjusią savaitę pati lankėsi statybvietėje ir patikino, kad prieš prasidedant pagrindinei miesto šventei teritorija bus sutvarkyta ir uždengta, kad nedarkytų senamiesčio vaizdo.

"Skubame tvarkytis, nes Jūros šventei nesinori palikti apkasų", – tikino V.Vaičekauskienė.

Moteris neneigė, kad optimistiniu atveju statybos prasidės tik kitais metais.

Pastatas atstatomas įmonės privačiomis lėšomis. Jame bus vystoma komercinė veikla, daug šansų, kad čia veiks viešbutis.

Konkurse – klaipėdiečių triumfas

Dar 2014-ųjų birželį bendrovė "V.Paulius & Associates" kartu su Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija buvo paskelbusi atvirą konkursą ir sulaukė 19 projektuotojų pasiūlymų.

Pateiktus darbus vertino ir tris geriausius rinko septynių narių komisija.

Tarp jų – du Klaipėdos savivaldybės Urbanistinės plėtros departamento darbuotojai.

Vieni svarbiausių reikalavimų – žymus objektas turi būti atkurtas taip, kad labiausiai primintų buvusįjį ir derėtų senamiesčio aplinkoje.

Komisija trečiąją vietą skyrė klaipėdiečių bendrovės A405 architektų Gintaro Čičiurkos, Valdo Janulio ir Sauliaus Plungės projektui "Istorija+".

Būtent pastarąjį įmonė "V.Paulius & Associates" pasirinko įgyvendinti.

Esą klaipėdiečių darbas atitinka Kultūros paveldo departamento pateiktus reikalavimus, o pastato tūrio proporcijos artimos sklype buvusiam "Salamander" pastatui.

Vertinimo komisija nurodė ir projekto silpnybes – buvusio objekto atstatymas siūlomas su papildomu išplėtimu stikliniais tūriais.

Esą taip būtų imituojama senojo pastato rekonstrukcija, nors iš esmės statomas naujas pastatas.

Tokie siūlymai prieštarauja 1964 m. Venecijos chartijos 9 ir 12 straipsniams, kurie teigia, kad trūkstamų dalių pakaitalai turi harmoningai derėti su visuma, bet tuo pat metu skirtis nuo originalo, kad restauravimas neklastotų meninio arba istorinio įrodymo.

"Viešojo intereso nepamirštame"

Sklype Žvejų g. 2B XVI–XVII a. buvo įrengtos pirmosios miesto svarstyklės, ant kurių sverdavo iš užsienio atvežtas ar svetur gabenamas prekes.

Vėliau, perstačius statinį, jis tapo gyvenamosios paskirties.

XX a. pradžioje čia savo atstovybę ir parduotuvę įkūrė Vokietijos batų siuvimo bei prekybos įmonė "Salamander".

1944-aisiais po sovietų lėktuvų bombardavimo pastatas buvo apgadintas, o visai nugriautas 1947-aisiais.

Lietuvai atgavus nepriklausomybę ir pradėjus tyrimus, archeologai atkasė istorinio objekto pamatus.

Šešiolika metų jie buvo "užšaldyti", kai pernai Žvejų gatvės dalyje vėl pasirodė archeologai.

Dabartiniuose verslininkų planuose – per 430 kvadratinių metrų, dviejų aukštų su mansarda pastatas.

"Aukštingumas, kaip ir perimetras, numatomi tokie, kokie buvo tikrojo "Salamander" pastato. Nei daugiau, nei mažiau. Tai – vienas pagrindinių Kultūros departamento reikalavimų. Dėl to turime šiek tiek pakoreguoti detalųjį planą, nes šiuo metu sklypo ribos neatitinka senojo užstatymo. Sprendžiame, kaip neužblokuoti tako. Viešojo intereso tikrai nepamirštame ir į jį atsižvelgiame", – tikino V.Vaičekauskienė.

Sausio pabaigoje dėl statybų Žvejų gatvėje miesto rotušėje buvo surengtas pasitarimas su įvairių institucijų atstovais ir projekto vykdytojais.

Jam pasibaigus miesto meras Vytautas Grubliauskas pasidžiaugė, kad pagaliau, po 16 metų trukusios istorijos, matyti šviesa tunelio gale.

"Nuveiktas didelis darbas, atlikta daug tyrinėjimų, derinimų. Smagu, kad beveik unisonu tai pripažįsta ir visos institucijos, kurios šiaip jau labai retai sutaria", – tąkart kalbėjo meras.

Jis taip pat juokavo, kad galbūt metų pabaigoje pro kabineto langą galės atlikti statybų priežiūros misiją.

Istorikai neprieštarauja

"Nesame pirmūnai. Lenkų, vokiečių pavyzdžiai parodė – jeigu turime pakankamai šaltinių atkūrimui, viską atliekant labai preciziškai, o ne falsifikuojant, tokios iniciatyvos yra geros", – teigė istorikas Jonas Genys.

Kitas klausimas, ar šiuo atveju tų šaltinių tikrai pakanka.

"Preliminariai du buvusio "Salamander" pastato fasadus tikrai žinau, daugiausia buvo fotografuota iš Dangės upės perspektyvos. Kitos fotografijos darytos nuo Biržos tilto antros pusės. Klausimas, kaip yra dėl pietinio fasado, nusukto į Žvejų gatvę? Tiesą sakant, nežinau, kiek projektas yra grįstas istoriniais tyrimais. Archeologai gali padėti tik fragmentiškai", – svarstė istorikas.

Pasak istorijos ir paveldo specialisto Dainiaus Elerto, ketinimai atkurti istorinį "Salamander" namą, į miesto kultūrinį centrą grąžinant vieną jo elementų, sveikintini.

"Toliau esantys keisti statiniai neturi nieko bendra su tuo, kas buvo, ir yra blogesnis pavyzdys. Šis galėtų tapti teigiamu. O pastato funkcija – jau antraeilis dalykas. Žvelgiant į jo istoriją, anksčiau pirmajame aukšte veikė parduotuvė, taigi nedaug ir nutolstame nuo prieškarinio modelio", – kalbėjo D.Elertas.

Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro direktorė Romena Savickienė vylėsi, kad privačiomis lėšomis planuojamos statybos vyks greičiau nei valdiškos.

"Tai, ką mes istoriškai sugrąžiname į savo vietas, yra naudinga ir reikalinga. Kita vertus, duobė su žvyru ir daugybę metų netvarkytu grindiniu tikrai nepuošia mūsų miesto. Didelė problema kiekvieną kartą žmonėms papasakoti, kas čia buvo ir kas dar bus. Kuo greičiau vyks statybos, tuo geriau. Bet kuriuo atveju, tai turėtų būti autentiškai atrodantis pastatas be pernelyg didelių improvizacijų, kokį mes esame matę senoviniuose atvirukuose", – atkreipė dėmesį R.Savickienė.

Pasak pašnekovės, išties opi problema yra buvęs "Baltijos" kino teatras, tapęs tikra miesto piktžaizde. Būtina kuo greičiau įtikinti pastato savininkus jį sutvarkyti.

Dar 1998-aisiais iš savivaldybės šį objektą įsigijo Šiauliuose registruota bendrovė "Fisanta".

Verslininkai ketino šioje vietoje įrengti svečių namus, tačiau planai virto šnipštu.

"Fisanta" jau yra bausta piniginėmis baudomis už pastato nepriežiūrą, tačiau kol kas reikalai faktiškai nejuda.

Gyventojai stebisi matydami statomus namus ten, kur visai neseniai buvo žolynas, kampas tarp gatvių ar kiemas.

Viena tokių vietų – S.Daukanto gatvėje, kur ji kertasi su Butkų Juzės gatve. Šiame netaisyklingos formos sklype jau verda statybos, kyla pastato sienos. Reklaminis plakatas skelbia, kad visai netrukus čia stovės keturių aukštų namas, kuriame bus gyvenamieji būstai, medicinos įstaiga ir svečių namai.

Klaipėdos miesto savivaldybės Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus vedėjas Gediminas Pocius patikino, kad projektuojant šį statinį buvo išlaikytos visos sanitarinės zonos.

"Labai keista, kad žmonės ima abejoti kažkokiais dalykais tada, kai atvažiuoja statybininkai. O kai rengiamas detalusis planas ar viešinami projektiniai pasiūlymai, tuo visiškai nesidomima", – stebėjosi savivaldybės darbuotojas.

Dar vienas naujas namas atsiras Žiedų skersgatvyje vietoj antruoju numeriu pažymėto nepatrauklaus bei nenaudojamo dviejų aukštų statinio. Rekonstravus šį apleistą pastatą, miestiečiai galės įsikurti moderniame daugiabučiame name.

S.Daukanto gatvėje, už Antrojo pasaulinio karo karių memorialo tvoros, netrukus turėtų išdygti gražios architektūros daugiabutis gyvenamasis namas.

Senamiestyje, Daržų ir Šaltkalvių gatvės kampe, kur prieš daug metų darbavosi archeologai ir nuo to laiko liko duobių, dar tik ketinama pradėti statybas.

"Ten yra kažkokie suinteresuoti asmenys, kurie kažką bando padaryti, bet projekto mes kol kas nematėme, todėl nežinome, ką ten norima įgyvendinti", – kalbėjo G.Pocius.

Specialistas pasakojo, kad Švyturio gatvėje dviejų aukštų mūrinis buvęs teismo medicinos ekspertizės skyriaus pastatas taip pat jau netrukus turėtų atgimti naujam gyvenimui.

Statinys buvo parduotas aukcione, parengtas ir pastato rekonstrukcijos projektas, kiek daugiau nei prieš metus išduotas statybos leidimas šešių butų gyvenamajam namui statyti.

Taip pamažu centrinėje miesto dalyje užpildomos tuščios erdvės, bus patenkintas naujus būstus įsigyti norinčių žmonių poreikis apsigyventi Klaipėdos širdyje.