Kaip nurodė Lietuvos apeliacinis teismas, „Urbasta“ prašė panaikinti Kauno savivaldybės administracijos sprendimą dėl naujo baseino Kauno Vaidoto gatvėje statybos laimėtojo nustatymo – pasiūlymų eilės sudarymo, laimėjusio pasiūlymo pripažinimo ir sutarties su laimėtoju sudarymo.

Be ieškovės, baseino statybos pirkime dalyvavo bendrovės „Verslo“ bei „VA statyba“. Paprašius pagrįsti neįprastai mažą kainą, laimėtoja pripažinta „Verslo“.

Bendrovės „Urbasta“ teigimu, laimėtojos pateiktas pasiūlymas neatitiko pirkimo sąlygų – kai kuri bendrovės siūloma įranga neatitiko techninės specifikacijos.

Apeliacinis teismas pripažino, kad Kauno savivaldybė, vertindama tiekėjų pasiūlymus, neturėjo pagrindo tikrinti, ar „Verslo“ pateikti pasiūlymo duomenys, taip pat galimos prekių tiekėjos „Aqua spektras“ komercinis pasiūlymas, kuriame buvo pateikiama informacija apie įrangą, atitinka pirkimo sąlygų techninę specifikaciją.

Byloje nustatyta, kad pagal pirkimo sąlygas tiekėjų kartu su pasiūlymais buvo prašoma pateikti užpildytus darbų kiekių žiniaraščius, juose nurodant bendrą darbų, medžiagų, prekių, įrenginių, sistemų kainą ir kitus įkainius, o pirkimo dokumentuose nurodyta, kad įrangos atitiktis techniniame projekte nustatytiems reikalavimams bus tikrinama sutarties vykdymo metu.

Ši Lietuvos apeliacinio teismo nutartis per mėnesį gali būti skundžiama Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

3 tūkst. kv. metrų ploto vieno aukšto Panemunės baseine suprojektuoti aštuoni 25 metrų ilgio plaukimo takeliai, 150 vietų žiūrovams, SPA zona ir baseinai vaikams.

Baseino statybų viešojo pirkimo konkursas paskelbtas pernai.

Už procedūras – 12,8 tūkst. eurų

Debreceno gatvėje penkių aukštų daugiabutį statė bendrovė "Termionas".

Dar nespėjus išparduoti šio pastato butų, įmonei buvo iškelta bankroto byla.

Būstus šiame name pirkę gyventojai tikina vylęsi, kad kas nors perims bankroto procedūrą paskelbusios įmonės įsipareigojimus.

Tačiau paaiškėjo, kad pretenzijų likvidžiam šios įmonės turtui turi daugybė kreditorių, o statybinio broko daugiabutyje niekas nesiruošia tvarkyti.

"Mes čia gyvename jau kelerius metus. Pačiame bute didelių problemų neaptikome, bet pastato išorė jau kelia klausimų. Sienų tinkas įtrūkinėjo, nuo kai kurių balkonų lupasi dažai, o liūčių metu rūsyje iki kulniukų telkšo vanduo. Ketvirtajame pastato aukšte jau pasirodė pelėsis", – piktinosi daugiabučio gyventojai.

Paaiškėjo, kad problemų turintis statinys net nėra pripažintas tinkamu naudoti.

Neseniai gyventojai sulaukė mažosios bendrijos "SC Garden Design" pranešimo, kuriame išdėstyta, kiek ir už ką turės mokėti gyventojai, kad minėta įmonė imtųsi statybos užbaigimo procedūros.

Turtas: butus naujai pastatytame daugiabutyje įsigijusių klaipėdiečių pečius užgulė krūva rūpesčių – bankrutavusio statytojo nebaigtus darbus žmonėms teks atlikti savomis lėšomis. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)

"Iš viso priskaičiuota 12 810 eurų suma. Kiekvieno buto savininkui tektų mokėti po 10,9 euro už kvadratinį metrą. Butui išeina apie 500–600 eurų. Tačiau kodėl mes turime mokėti už šiuos darbus, jei yra neparduoto statytojo turto? Name dar yra keli neparduoti butai, priklausę įmonei "Termionas". Tegul bankroto administratorius parduoda bent vieną butą ir padengia būtinas išlaidas. Mūsų galva, statytojo įsipareigojimai turėtų būti vykdomi", – tvirtino gyventojai.

Statytojas nieko neprivalo?

Įmonės "Termionas" direktorius Viačeslavas Cmakunovas, vos išgirdęs dienraščio "Klaipėda" žurnalistų klausimus, pareiškė, jog nenori šia tema kalbėti.

"Neturiu komentarų. Aš nenoriu apie tai kalbėti. Kreipkitės į bankroto administratorių. Aš nieko neprivalau. Aš – ne statytojas. Buvo įmonės, kurios statė. Netempkite manęs už liežuvio", – pareiškė bankrutuojančios įmonės "Termionas" direktorius ir padėjo telefono ragelį.

Minėtos bendrovės bankroto procedūrą vykdo pagarsėjusi Vilniaus įmonė "Valeksa". Bankroto administratoriumi paskirtas Darius Daubaras.

Paklaustas apie gyventojų priekaištus statytojui, D.Daubaras aiškino, kad statytojui iškelta bankroto byla, tad reikšti pretenzijų nėra kam.

Darius Daubaras / Vytauto Liaudanskio nuotr.

"Pastatą statė ši įmonė, bet ji bankrutavo. Darbus vykdė kiti. Ir jie bankrutavo. Statytojas bankrutavo: ačiū, viso gero. Savininkai ir direktoriai nebeturi jokio statuso šioje istorijoje. Perėmus įmonės turtą ir popierius, matyti, kad situacija yra tokia, kokia yra. Įmonei priklauso penki butai. Pastato baigtumas – 72 proc. Buvo bendrijos susirinkimas, kurio metu bendru sutarimu nuspręsta imtis pastato pripažinimo tinkamu naudoti procedūros", – pasakojo D.Daubaras.

Viskas šiame pasaulyje turi savo kainą.

Pasak bankroto administratoriaus, įmonė "Termionas" turi kreditorinių reikalavimų už daugiau nei pusę milijono eurų.

"Todėl butų pardavimo atveju gautos lėšos būtų panaudojamos tik kreditorių reikalavimų tenkinimui. Toks įstatymas. Tikiuosi, gyventojai tai suvokia. Jiems yra kelias, jie gali kreiptis į teismą ir taip pat stoti į kreditorių sąrašą. Jei kažkas liks, pardavus turtą, su jais bus atsiskaityta, jei jie mano, jog patyrė nuostolių", – tikino D.Daubaras.

D.Daubaras teigė, kad įmonė "Termionas" kol kas nėra išregistruota. Tačiau šiuo metu visus sprendimus, susijusius su bendrovės likvidavimu, priima ne bankroto administratorius, o kreditorių susirinkimas.

Tarp šios įmonės kreditorių minimi ne tik abu šios įmonės akcininkai – V.Cmakunovas ir Indrė Valionienė. Įkaito turėtoju su apie 280 tūkst. eurų reikalavimo suma įvardijama įmonė "Domus luxus".

Praeitis: taip namas atrodė dar vykstant statyboms 2011 m. balandį.

"Statytojas ėmė paskolą. Butai už paskolą buvo įkeisti", – paaiškino D.Daubaras.

"Matematika nesigavo"

Tarp trečios eilės kreditorių minima įmonė "Naftos grupė", minėta skandalingoje naftininkų byloje.

Įmonės "Naftos grupė" vadovu įvardijamas Antanas Urbutis, kuriam neseniai teismas vadinamojoje naftininkų byloje skyrė šešerių metų laisvės atėmimo bausmę. Jam taikomas 14 481 euro užstatas.

"Jie ("Naftos grupė" – A.A.) investavo į tą įmonę, kaip suprantu, ten yra ir kito turto. Anksčiau ta įmonė ("Termionas" – A.A.) užsiėmė nekilnojamojo turto vystymu. Yra dar žemės sklypai. Tačiau, kaip suprantu, su šiuo namu Debreceno gatvėje jie ir pakibo. Nepasisekė. Kai statai – atrodo vienaip, o parduodant – matematika nesigavo", – aiškino D.Daubaras.

Bankroto administratorius tikino, kad įmonės "Termionas" kreditoriai, tarp jų, beje ir pats V.Cmakunovas, esą supranta, jog pabaigus objekto statybų procedūrą būsto vertė turėtų pakilti.

"Neatiduotame vertinti name butai nėra paklausūs. Per metus pardavėme tik vieną butą. Tai, kad žmonės kažkuo įtarinėja, matydami įmonės "Termionas" skelbimus, nėra visiška tiesa. Įmonė nėra išregistruota, ji gali pardavinėti jai priklausantį turtą. Tik pardavėjo funkcijas vykdo bankroto administratorius. Buvo skelbtos dvejos varžytinės, bet jos neįvyko, nedalyvavo nė vienas pirkėjas", – paaiškino D.Daubaras.

Bankroto administratorius aiškino, kad jei nepavyktų parduoti butų, įkaito turėtojas įmonė "Domus luxus" juos gali perimti natūra.

"Viskas šiame pasaulyje turi savo kainą. Jei nepavyks parduoti ir grąžinti kredito, įkaito turėtoja pagal įstatymą gali butus atsiimti ir pardavinėti pati. Be to, name gali steigtis bendrija ir vienaip ar kitaip šio namo istorija turės pasibaigti", – teigė D.Daubaras.

Kyšio byla dar nesibaigė

Viešumoje minėto bankroto administratoriaus pavardė dažniau buvo linksniuojama pastaruosius kelerius metus.

D.Daubaras kartu su advokatu Tomu Puzinu ir verslininku Andrejumi Rybakovu buvo minimi skandalingoje byloje ir kaltinti dokumentų klastojimu, turto iššvaistymu, piktnaudžiavimu pareigomis, kyšio reikalavimu.

Byla buvo pradėta po to, kai bendrovės "Statega" savininkas klaipėdietis verslininkas Vladimiras Stefanovas pasiskundė, kad bankrotų administravimo įmonės "Valeksa" atstovai iš jo reikalavo 5,7 mln. litų (apie 1,45 mln. eurų) kyšio už skolų perleidimą.

Neseniai Klaipėdos apygardos teismas išteisino kaltinamuosius, tačiau nuosprendis buvo apskųstas.

Byla su prokuratūros skundais išsiųsta į Lietuvos apeliacinį teismą, kuris bylą turėtų atversti gruodžio viduryje.

10 tūkst. eurų virto 1,7 milijono

Spaudos puslapiuose bankrotų administravimo įmonės "Valeksa" pavadinimas taip pat minėtas ne kartą.

Dienraštis "Klaipėda" publikavo ciklą straipsnių apie painią Palangos viešbučio "Pajūris" perėmimo ir pardavimo istoriją.

Viešbučio varžytines skelbė bankroto administratorius Stasys Poškus, bankrotus vykdančios įmonės "Valeksa" direktorius.

Matyt, dėl itin laimingo sutapimo S.Poškus, kaip fizinis asmuo, tapo įmonės "Bofora", kuriai priklausė viešbutis, bankroto administratoriumi.

Bendrovė "Valeksa", atstovaujama S.Poškaus, lyg tyčia vykdė ir įmonės "Optimalus turto valdymas", kurios nuosavybė ilgą laiką buvo "Pajūris", bankroto procedūrą. Ši bendrovė buvo su V.Romanovu siejamų įmonių dalis.

Sustabdžius Ūkio banko veiklą, dalį paskolų portfelio perėmė Šiaulių bankas. Tokiu būdu jis tapo didžiausiu šios įmonės kreditoriumi.

Šiaulių bankui buvo įkeistas ir itin patrauklioje vietoje – J.Basanavičiaus gatvėje esantis viešbutis "Pajūris".

Įkeistą turtą vėliau įsigijo įmonė "Bofora". Jo įkeitimas bankui išliko, tik sandorio metu šiuo turtu buvo padengta įmonės "Optimalus turto valdymas" skola "Boforai", kuri vėliau, kaip planuota, galėtų būti sėkmingai anuliuota, o skolininke liktų pati "Bofora".

Po kurio laiko įmonei "Bofora" buvo iškelta bankroto byla, procesas nėra užbaigtas, o turtinių pretenzijų šiai bendrovei reiškė kreditoriai – tiek įmonė "Sėkmės industrija", tiek ir įmonės "Optimalus turto valdymas" teisių perėmėjas Kazimieras Triškus, teises į 1,155 mln. eurų skolą įgijęs už simbolinius 10 tūkst. eurų.

Banko atstovai minėtą turtą valdžiusios bankrutuojančios įmonės "Bofora" kreditorių susirinkime balsavo už 1,155 mln. eurų dydžio reikalavimo teisės pardavimą už 10 tūkst. eurų kainą.

Už šią sumą fiziniam asmeniui K.Triškui įsigijus skolos reikalavimo teisę, "Boforos" bankroto administratorius S.Poškus minėtą nekilnojamąjį turtą Palangoje pardavė už 1,71 mln. eurų.