Girtis nebėra kuo

VU planetariumas sostinėje įsteigtas 1962 m. Dabartinis jo pastatas pačiame miesto centre pastatytas 1989 m. pagal architekto Roberto Stasėno projektą. Pagrindinis statinio akcentas – apvalus, kažkada žvilgėjęs 12,5 metro skersmens kupolas su 160 vietų Žvaigždžių sale.

Šis planetariumas – vienintelis Lietuvoje specializuotas astronomijos ir gamtos mokslų informacijos centras, kurio kupolo formos Žvaigždžių salėje projekcine aparatūra rodomas įvairiose Žemės vietose stebimas žvaigždėtas dangus ir jame vykstantys reiškiniai.

Kaip "Vilniaus dienai" teigė planetariumo direktorė Danutė Sperauskienė, pagrindinis šio centro tikslas – neformalusis švietimas, mokslo populiarinimas. Čia apsilankančių žmonių kontingentas labai įvairus – nuo mažiausiųjų iki vyriausiųjų. Darželinukai, moksleiviai, studentai – per metus jiems surengiama per 200 paskaitų. Dar tiek pat surengiama užsakomųjų renginių plačiajai visuomenei įvairiomis su kosmosu ir dangaus kūnais susijusiomis temomis.

Ant planetariumo stogo pagal projektą turėjo būti dangaus stebėjimo aikštelė, bet, pritrūkus lėšų, ji nebuvo įrengta. Vis dėlto kai danguje vyksta kokie nors įdomūs reiškiniai, pavyzdžiui, Mėnulio užtemimas, ir žinoma, kad jis gali būti matomas pas mus, čia organizuojamas dangaus stebėjimas pro teleskopus. Tik pastaruosius tenka nuomotis, nes pati įstaiga jų neturi.

Mes išskirtiniai tuo, kad gyvai kalbame, gyvai rodome, ir didžioji dalis mūsų renginių yra edukaciniai.

Kadaise planetariumas didžiavosi Žvaigždžių salėje turimu vokišku projektoriumi PRF – 2 ZEISS, kuris rodo 6 000 žvaigždžių, Saulę, Mėnulį, planetas, Paukščių Taką, meteorus, kometą, Zodiako ir kitus žvaigždynus, dangaus vaizdą iš įvairių Žemės vietų ir kt.

"Deja, dabar jau neturime kuo didžiuotis, mūsų įranga yra labai sena. Jeigu projektorius sugenda, toli gražu ne kiekvienas inžinierius supranta, kaip jį pataisyti, mat gamintas jis maždaug 1965 m., tokių jau niekas nebegamina, detalių nėra, tad reikia pačiam sugalvoti, kaip išspręsti problemą, jei kas perdegė ar nustojo veikti. Tik mūsų dėka, iki šiol čia likusių, fanatizmo planetariumas dar dirba", – guodėsi planetariumo vadovė.

Anot jos, visame pasaulyje, kaimyninėse šalyse planetariumai turi galingą šiuolaikinę aparatūrą, kuri nuo mūsiškio aparato skiriasi iš esmės. Ten rodomi erdviniai, panoraminiai vaizdai, tad jautiesi taip, tarsi pats būtum kosmose. Vilniaus planetariume vaizdas – plokštuminis.

Tiesa, dauguma planetariumų, kurie turi tokią šiuolaikinę aparatūrą, yra pramoginio tipo. Paruošiamos kelios programos su aktorių įskaitytais tekstais, muzikiniu apiforminimu, ir seansas keičia seansą. Šviečiamosios veiklos tie planetariumai nevykdo.

"Mes išskirtiniai tuo, kad gyvai kalbame, gyvai rodome, ir didžioji dalis mūsų renginių yra edukaciniai. Pramoginių seansų mes neturime, nebent sukuriame pagal individualų užsakymą", – sakė D.Sperauskienė, čia dirbanti jau per 40 metų.

Danutė Sperauskienė

Darbas po žvaigždėmis

Pati D.Sperauskienė – fizikė, astronomijos specialistė.

"Kosmosas, žvaigždynai, dangaus kūnai man labai artimas pasaulis, nes aš čia jau labai seniai dirbu – nuo 1977 m. Ateina tėveliai ir sako – kažkada mes klausėme jūsų paskaitų, dabar savo vaikus vedame jūsų klausytis", – sakė direktorė.

Anot jos, net ir po tiek metų kaskart skaitant paskaitą nerimauji – ypač pastaruoju metu, kai aparatūra bet kada gali sugesti ar kas nors neįsijungti. Tada tenka kažkaip suktis iš situacijos.

Labiausiai planetariumui reikia šiuolaikinės įrangos ir remonto.

Negana to, lektoriui tenka tuo pačiu metu ir kalbėti, ir rodyti, ir "mygtukus spaudyti", ir muziką valdyti, ir į auditoriją reaguoti – ir paklausti, ir atsakyti. Ne visiems, bandžiusiems planetariume lektoriais dirbti, tai pavykdavo.

"Šiaip, kai žvaigždės "įsijungia", ir jeigu viskas gerai einasi, auditorija tavęs klauso, domisi – malonu. Nors visokių situacijų pasitaiko. Būna, kalbi, pasakoji, aiškini, o salėje – absoliuti tyla. Tada galvoji: ar čia jiems taip įdomu, ar jie miega?" – pasakoja planetariumo vadovė.

Anot jos, labiausiai planetariumui reikia šiuolaikinės įrangos ir remonto. Tad neseniai ją pasiekusios žinios, kad pagaliau jis sulauks renovacijos, ir nudžiugino, ir įnešė nerimo, mat nežinia, kas čia bus po renovacijos, ar pakaks numatytų lėšų naujai įrangai įsigyti, ar tik pastatui suremontuoti.

Kurs mokslo centrą

Sostinės savivaldybė vasario pabaigoje pranešė, kad miesto taryba pritarė jungtinės veiklos su VU partnerystės sutarčiai. Pačiame Vilniaus centre – ten, kur dabar įsikūręs planetariumas – bus kuriamas STEAM (angl. science, technology, engineering, arts, maths) centras, kuris populiarins mokslą, ugdys jaunuosius tyrėjus ir skatins inovacijas.

Bendra projekto vertė – 3,9 mln. eurų: po 300 tūkst. eurų finansuotų universitetas ir savivaldybė, likusi dalis lėšų – iš ES fondų. Rekonstruotose VU planetariumo patalpose esą jau 2021 m. veiks 8 laboratorijos, kuriose moksleivių lauks eksperimentai, tyrimai, inovacijos, o mokytojų – modernios ugdymo technologijos.

Planuojama, kad Vilniaus STEAM centre vyks formalus 1–4 gimnazinių klasių moksleivių ugdymas, moksliniai tyrimai, be to, centre bus daug popamokinės veiklos: būreliai, stovyklos, pasiruošimas egzaminams, bus galima pasikonsultuoti karjeros klausimais, vyks mokslo populiarinimo renginiai, olimpiados. Per metus, planuojama, įvairia neformalia veikla čia galės užsiimti maždaug 5 tūkst. moksleivių.

Mokytojai taip pat čia galės konsultuotis ir tobulintis. Tikimasi, kad per metus mokslo centre tobulinsis apie 1 440 pedagogų. Į užsiėmus būtų galima pakviesti apie 9 tūkst. moksleivių, kurie centre apsilankytų po 2 kartus per metus.

Moderniam gyvenimui prikeltame istoriniame planetariumo pastate veiks 6 standartizuotos laboratorijos – Gyvybės mokslų, Chemijos, Fizikos ir astrofizikos, Inžinerijos, Mobiliųjų technologijų ir robotikos, Vizualaus programavimo. Be to, dvi specializuotos – Šviesos technologijų ir Skaitmeninės gamybos laboratorijos.

Jaunimo mokslo centrui pasirinkta vieta tarp Nacionalinės dailės galerijos bei šiuo metu rekonstruojamo Energetikos ir technikos muziejaus, nes čia susitelkusi mokslo ir meno bendruomenė, rengiamos kilnojamosios ekspozicijos, vyksta edukaciniai renginiai, yra tinkama infrastruktūra, geras architektūrinis kontekstas. Vaikams patekti čia nebus sudėtinga, nes puikus susisiekimas tiek viešuoju transportu, tiek miesto dviračiais, jau yra parkavimo infrastruktūra, pasivaikščiojimams skirti takai. Netoliese – ir šiuo metu atnaujinamos laisvalaikio zonos Neries krantinėje.

Jį parašais patvirtino švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė ir Utenos švietimo centro, kurio struktūriniu padaliniu taps Utenos apskrities STEAM centras, direktorė Vitalija Bujanauskienė.

Pasak švietimo ir mokslo ministrės A. Pitrėnienės, darbo rinkoje juntamas technologinių ir gamtos mokslų sričių specialistų trūkumas, todėl tikimasi, kad Švietimo ir mokslo ministerijos iniciatyva visose šalies apskrityse steigiami STEAM centrai padės jais labiau sudominti vaikus. „STEAM centruose mokiniai susipažins su tiksliųjų mokslų dėsniais, naujausiomis technologijomis, išradimais. Čia jie galės eksperimentuoti, atlikti laboratorinius, projektinius, brandos darbus. Tikimės, kad taip atsiras daugiau norinčiųjų studijuoti šiuos mokslus ir sieti karjerą su jais“, - sako ministrė A. Pitrėnienė.

STEAM centruose veiks techninės kūrybos, konstravimo, modeliavimo, tyrinėjimo, programavimo ir kitos gamtos, technologinių ir tiksliųjų mokslų neformaliojo švietimo veiklos. Juose taip pat bus organizuojami profesinio orientavimo renginiai, susitikimai su mokslo, pramonės ir paslaugų sektorių atstovais, pažintiniai mokinių vizitai į mokslo institucijas, pramonės, paslaugų verslo įmones. STEAM centrai skatins visuomenę susipažinti su moksliniais tyrimais bei inovacijomis, o mokytojams čia bus sudaromos galimybės tobulinti savo kvalifikaciją.

Visų regionų STEAM centruose veiks keturios laboratorijos: viena – biologijos ir chemijos, antra  ̶  fizikos ir inžinerijos, trečia  ̶  robotikos ir informacinių technologijų, o ketvirta – specializuota, atitinkanti konkrečios teritorijos specifiką.

„Utenos apskrities STEAM centre tai bus astrofizikos ir aerokosmonautikos laboratorija. Joje mokiniai galės kurti bepilotes skraidykles ir pasinaudodami jomis stebėti ir analizuoti gamtos reiškinius, filmuoti juos iš oro, teleskopais stebėti dangaus kūnus, juos fotografuoti“, - pažymi švietimo ir mokslo ministrė.

Utenos apskrities STEAM centras bus įkurtas Utenos švietimo istorijai reikšmingame pastate K. Ladygos gatvėje – 1918 metais čia buvo įsteigta pirmoji Utenos progimnazija.

Šio centro kūrime dalyvaus Utenos, Anykščių ir Zarasų rajonų savivaldybės, Utenos švietimo centras bei Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmai. Tarp partnerių taip pat yra Lietuvos etnokosmologijos muziejus,  Fizinių ir technologijos mokslų centras, Utenos kolegija bei Kauno technologijos universitetas.

Lietuvoje siekiama sukurti mokslo populiarinimo tinklą. Šalia 10 regioninių STEAM centrų moksleiviams Švietimo ir mokslo ministerija taip pat iniciavo modernaus Mokslo ir technologijų populiarinimo centro steigimą. Be to, pradinės mokyklos ir progimnazijos bus aprūpintos gamtos ir technologinių mokslų ugdymui reikalingomis priemonėmis.

STEAM centrų kūrimą numatoma finansuoti 2014–2020 m. ES struktūrinių fondų lėšomis, Švietimo ir mokslo ministerija tam planuoja skirti 5,8 mln. eurų.

Aštuntasis iš dešimties Lietuvoje planuojamų steigti STEAM centrų Šiaulių apskrityje veiks kaip Šiaulių universiteto struktūrinis padalinys, rašoma pranešime spaudai.

STEAM – nauja kryptis švietimo sistemoje

Santrumpa STEAM žymi gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, meno ir matematikos (angl. Science, Technology, Engineering, Art, Mathematics) mokslų sritis, kurias integruojant ugdymo procese, siekiama akcentuoti tiksliųjų ir techninių mokslų, kūrybiškumo bei lyderystės dermę. Pasauline praktika paremtas atviros prieigos STEAM centrų steigimas Lietuvoje tampa nauju impulsu mūsų švietimo sistemoje, skatinančiu ugdyti inovacijų kultūrą šalyje ir mokinių susidomėjimą tiksliaisiais mokslais.

„Tiek aukštosiose mokyklose, tiek darbo rinkoje pastaraisiais metais juntamas technologinių ir fizinių sričių specialistų trūkumas. Šiaulių universitete įsteigto interaktyvaus STEAM centro, kuriame vaikai iš visos apskrities galės susipažinti su tiksliųjų mokslų dėsniais ir naujausiais išradimais, patys eksperimentuoti ir kurti, dėka jau pirmoji pažintis su tiksliaisiais mokslais bus patrauklesnė nei vien tik vadovėlių medžiaga. Kartu moksleiviai pratinsis ir prie universiteto erdvės, o vėliau, tikimės, atsiras ir daugiau norinčių studijuoti šiuos palyginti sudėtingus mokslus ir sieti karjerą su jais“, – kalbėjo dr. D. Jurgaitis.

Kaip teigia švietimo ir mokslo ministrė A. Pitrėnienė, STEAM centruose mokiniai dirbs kartu su doktorantais, dėstytojais, verslo atstovais. „Tai turėtų pagerinti mokinių pasiekimus „kietųjų“ mokslų srityje ir paskatinti rinktis su jais susijusias studijas. Taip mes auginsime būsimus tyrėjus ir šalyje formuosime inovacijų kultūrą“, – sakė A. Pitrėnienė.

Inovacijų kultūrą skatins visame regione

Planuojama, kad Švietimo ir mokslo ministerijos iniciatyva Šiaulių universiteto Technologijos, fizinių ir biomedicinos mokslų fakulteto 300 kv. m. patalpose įsikursiančiame STEAM centre veiks keturios laboratorijos. Biologijos ir chemijos, fizikos ir inžinerijos, robotikos ir informacinių technologijų bei specializuota, Šiaulių apskrities specifiką atitiksianti – sveikatos technologijų ir gyvenimo kokybės tyrimų, laboratorijos.

„Sveikatos technologijų ir gyvenimo kokybės tyrimų laboratorija – tai unikali erdvė jauniesiems inovatoriams, kurioje numatyta tinkama aplinka kurti pažangiems inžineriniams medicininiams sprendimams, kineziterapijai ir ergoterapijai bei visuomenės sveikatinimo programoms. Moksleiviai šioje laboratorijoje kurs ir tirs judesio, regos ir kt. gyvenimo kokybės gerinimo technologijas, įgys žinių apie sveiką gyvenseną. Ne mažiau svarbi ir praktinė laboratorijos nauda regiono gyventojams – turintys negalią ir jų artimieji šioje erdvėje galės tiesiogiai susitikti su mokslininkais, kuriančiais priemones jų gyvenimo kokybei gerinti“, – sakė dr. D. Jurgaitis.

Kaip teigia Šiaulių miesto meras Artūras Visockas, atviros prieigos STEAM centras bus naudingas ir universitetui, ir visam regionui. Be mokinių, jame galės lankytis ir kiti Šiaulių krašto visuomenės nariai bei svečiai.

„Toks centras mūsų mieste yra labai reikalingas. Sukurtas įdomus nestandartinis tiksliųjų ir gamtos mokslų mokymosi būdas padės labiau sudominti vaikus, leis jiems šiuos mokslus tarsi pačiupinėti. Taip pat STEAM centre skatinsime ir visuomenę susipažinti su moksliniais tyrimais bei inovacijomis, organizuosime profesinio orientavimo mokymus, susitikimus su mokslo, pramonės ir paslaugų sektorių atstovais, rengsime seminarus, stažuotes“, – sakė Šiaulių miesto meras.

Duris pravers 10 STEAM centrų

Pasak Švietimo ir mokslo ministerijos, be Šiaulių universitete įsikursiančio STEAM centro, Lietuvoje tokie centrai veiks dar devyniuose Lietuvos regionuose: Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio, Tauragės, Telšių, Utenos, Vilniaus miestuose. Gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, matematikos tyrimų ir eksperimentinės veiklos atviros prieigos centrus numatoma finansuoti 2014–2020 m. ES struktūrinių fondų lėšomis – Švietimo ir mokslo ministerija iš viso jiems planuoja skirti 5,8 mln. eurų.

Susitarimą pasirašys švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė bei Alytaus kolegijos, kurios patalpose ir bus įkurtas STEAM centras, direktorė Danutė Remeikienė.

Švietimo ir mokslo ministerijos iniciatyva planuojama įsteigti dešimt tokių mokiniams skirtų centrų – kiekviename regione.

„Taip bus sudarytos galimybės visuose šalies regionuose mokiniams susidomėti tiksliaisiais mokslais. Vaikai nuo mažens galės susipažinti su naujausiomis technologijomis, mokytis tyrinėti, daryti eksperimentus. Mūsų tikslas – nuo darželio iki universiteto formuoti naują inovacijų kultūrą, auginti būsimuosius tyrėjus“, – pranešime spaudai teigė A.Pitrėnienė.

Kiekviename STEAM centrų veiks keturios laboratorijos: viena – biologijos ir chemijos, antra  ̶  fizikos ir inžinerijos, trečia  ̶  robotikos ir informacinių technologijų, o ketvirta – specializuota, atliepianti konkrečios teritorijos specifiką. Pavyzdžiui, Alytaus apskrities STEAM centre tai bus maisto gamybos technologijų ir sveikatinimo laboratorija.

STEAM centruose taip pat bus sudaromos galimybės tobulinti kvalifikaciją mokytojams, o visuomenė galės susipažinti su moksliniais tyrimais ir inovacijomis.

STEAM mokslo centrų kūrimą numatoma finansuoti ES struktūrinių fondų lėšomis, Švietimo ir mokslo ministerija tam planuoja skirti 5,8 mln. eurų.