„Šiuo metu mes nesuinteresuoti rengti diskusijų su rusų pareigūnais, nes išleisti pareiškimai ir santraukos apie jas yra melas“, – transliuotojams „France24“ ir RFI sakė Stephane'as Sejourne (Stefanas Sežurnė).

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) praėjusią savaitę pasmerkė Rusijos „keistą ir grėsmingą“ toną po abiejų šalių gynybos ministrų Sebastieno Lecornu (Sebastjeno Lekorniu) ir Sergejaus Šoigu derybų telefonu.

Prancūzija sakė, kad S. Lecornu stengėsi perduoti Maskvai naudingos informacijos apie kovo 22 dieną įvykdyto išpuolio Pamaskvės koncertų salėje, už kurį atsakomybę prisiėmė „Islamo valstybės“ (IS) džihadistai, pobūdį ir organizavimą. Per tą išpuolį žuvo daugiau kaip 140 žmonių.

Prancūzijos gynybos ministerija pranešė jį sakius, kad Paryžius yra pasirengęs daugiau bendrauti dėl kovos su terorizmu.

Tačiau Rusija atsakė įspėjimu Prancūzijai ir pareiškė, jog tikisi, kad prancūzų slaptosios tarnybos nėra susijusios su išpuoliu, rodo Rusijos gynybos ministerijos paskelbta informacija.

Prieš tai, kai Prancūzija vėl galės kalbėtis su rusais, „galbūt privalome pirma sukurti pasitikėjimą“, sakė S. Sejourne. Kaip sąlygą jis taip pat paminėjo padėtį Ukrainoje.

E. Macronas vasario mėnesį papiktino Maskvą užsiminęs, kad Vakarų kariai galėtų būti dislokuoti Ukrainoje, į kurią Rusija įsiveržė prieš daugiau kaip dvejus metus.

S. Sejourne teigimu, „ilga tradicija bendradarbiauti su Rusija dėl terorizmo“ dabar yra sustabdyta.

Pasak jo, kalba eina apie tokias operacijas kaip išminavimas, kibernetinis saugumas ar ginklų gamyba Ukrainos teritorijoje. Vykdant kai kurias jų gali prireikti „būti Ukrainos teritorijoje neperžengiant karo veiksmų slenksčio“, sakė užsienio reikalų ministras.

Anksčiau E. Macronas pareiškė, jog reikia padaryti viską, kad Rusija nelaimėtų karo, tad siekiant šio tikslo neatmetama jokia galimybė, įskaitant Europos sausumos karių pasiuntimo į Ukrainą.

Šie žodžiai sulaukė aštrios kraštutinių dešiniųjų kritikos Prancūzijos parlamente, ypač „Nacionalinio sambūrio“ lyderės Marine Le Pen. „Kokia dieviška teisė pavertė Prancūziją kareiviu už kiekvieną teisingą reikalą pasaulyje, kai vienintelė pasaulio imperija, Jungtinės Amerikos Valstijos, atsisako padaryti tą patį?“, - sakė M. Le Pen per diskusiją su ministru pirmininku Gabrieliu Attaliu. Šis atkirto, kad jei M. Le Pen 2022 m. būtų buvusi išrinkta prezidente, „pati tiektų ginklus Rusijai, kad nugalėtų ukrainiečius“.

G. Attalis pabrėžė, kad žurnalistų tyrimams atskleidus glaudžius kraštutinių dešiniųjų partijos ryšius su Rusija siekiant susilpninti paramą Ukrainai, „yra pagrindo svarstyti, ar mūsų šalyje veikia Vladimiro Putino pajėgos. Kalbu apie jus ir jūsų pajėgas, ponia Le Pen“, – sakė ministras pirmininkas.

Į E. Macrono žodžius NATO, JAV, Jungtinė Karalystė, Vokietija, Čekija, Slovakija, Švedija, Lenkija, Ispanija, Italija reagavo pareikšdamos, kad savo karių į Ukrainą nesiųs.