Anot LB valdybos nario Simono Krėpštos, būtina stiprinti pensijų kaupėjų apsaugą, kad panašūs atvejai ateityje nepasikartotų.
„Suformavome tris pagrindines pokyčių kryptis, kuriomis galėtų būti tobulinama Lietuvos reguliacine aplinka, kad tokie incidentai ateityje nesukeltų problemų ir diskusijų apie pensijų fondų patikimumus“, – penktadienį žurnalistams sakė S. Krėpšta.
„LB tikslas, dėl apskritai tokių išskirtinių atvejų pensijų kaupėjai nepatirtų, net ir to teorinio vertės sumažėjimo“, – teigė LB valdybos narys.
Jo teigimu, centrinis bankas laikosi pozicijos, jog pensijų fondai turėtų stiprinti vidaus kontrolę bei aktyviau prižiūrėti savo investicijas į nelinstinguojamas bendroves.
„Čia matome erdvės tobulinti teisės aktus“ – sakė S. Krėpšta.
Jo teigimu, LB teisės aktų pakeitimais, be kita ko, sieks „detaliau įpareigoti“ pensijų kaupimo įmones apsidrausti nuo nusikalstamų veikų, taip pat turėti civilinės atsakomybės draudimą nuo kitų incidentų.
„BaltCap“ atliktas buvusio fondo vadovaujančiojo partnerio Šarūno Stepukonio veiklos tyrimas parodė, kad iš fondo įmonių jis neteisėtai pasisavino 40,4 mln. eurų.
Be to, pasak LB, tais atvejais, kai pensijų fondų dalyvių turtas investuojamas į alternatyvių turto klasių rinką, tokio draudimo bendrovės turėtų reikalauti ir iš investicinių fondų valdytojų. Šis draudimas būtų apmokamas iš pensijų kaupimo bendrovės lėšų.
„Matome, kad šis konkretus incidentas („BaltCap“ – BNS) savo apibrėžtimi ir esme yra, panašu, išskirtinis. Kitų šalių geroji praktika yra nuo tokių incidentų taikyti draudimą ir siekti apsidrausti“, – teigė LB valdybos narys.
Įstatymų pataisų projektus, pasak S. Krėpštos, tikimasi suderinti ir parengti per artimiausius mėnesius.
„Tyrimas dėl „BaltCap“ atvejo, be abejo, vyksta, dar reikia palaukti pabaigos. Tačiau lygiagrečiai matome erdvės toliau dirbti su sprendimų priėmėjais ir diskutuoti, kokius konkrečius pasiūlymus būtų galima patvirtinti šiose trijose kryptyse“, – sakė LB atstovas.
S. Krėpštos teigimu, į „BaltCap“ investavusių Lietuvos pensijų fondų nuostoliai buvo minimalūs, žalos nepatyrė ir pensiją kaupiantys asmenys.
„Tam tikri investicijų apsaugos saugikliai suveikė, iš tiesų labai pasiteisino gyvenimo ciklų pakeitimas, kuris buvo įgyvendintas 2019 metais, ir realios žalos mūsų pensininkai nepatyrė“, – teigė LB valdybos narys.
LB Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktorius Vaidas Cibas sakė, kad į „BaltCap“ ir panašius fondus gali investuoti tik informuoti ir profesionalūs investuotojai, todėl jų priežiūra yra liberalesnė, nei antrosios ar trečiosios pakopos pensijų fondų.
„Kadangi į tokius fondus gali investuoti tik profesionalūs investuotojai, jiems taikomi minimalūs reikalavimai, automatiškai ir minimali priežiūra“, – teigė V. Cibas.
„BaltCap“ atliktas buvusio fondo vadovaujančiojo partnerio Šarūno Stepukonio veiklos tyrimas parodė, kad iš fondo įmonių jis neteisėtai pasisavino 40,4 mln. eurų. Pinigai buvo savinami kuriant ir pateikiant daug suklastotų ir padirbtų dokumentų, taip pat galimai atliekant kitokius nusikalstamus bei vidaus tvarkas pažeidžiančius veiksmus.
Skaičiuojama, kad iš fondo dingus šioms lėšoms Lietuvos pensijų fondų valdymo bendrovės galėjo prarasti apie 3 mln. eurų investicijų.
Lietuvoje į „BaltCap" infrastruktūros fondą yra investavę „Swedbank“ ir SEB valdomi pensijų fondai: „SEB investicijų valdymo“ investicijų vertė siekia 5,4 mln. eurų, arba 0,3 proc. valdomo antros pakopos pensijų fondų turto, „Swedbank investicijų valdymo“ – 0,1–0,5 proc. viso pensijų fondų turto.
