Nenorėdamas tirtis prevenciškai, svarstė išvykti  į užsienį

45-erių Skaistei savo 53-ejų vyrą Nerijų prevenciškai išsitirti dėl storosios žarnos vėžio įkalbinėti teko ilgai. Moteris sutuoktiniui netgi siūlė sveikatą eiti tikrintis kartu. Tačiau Nerijus vis bandė nuo šios temos išsisukti. Galiausiai Skaistei pavyko įkalbėti Nerijų pasidaryti slapto kraujo išmatose testą. Jis buvo teigiamas. Gydytojas rekomendavo vyrui atlikti kolonoskopijos tyrimą. Sutuoktinį šiam tyrimui registravo Skaistė. Moteris prisiminė, kad, kol laukė tyrimo, visaip bandė nuo jo išsisukti – net dirbti į užsienį svarstė išvykti. Visgi, lydimas žmonos atvyko į Nacionalinį vėžio institutą atlikti kolonoskopijos. Skaistė sakė turėjusi iki paskutinės akimirkos stebėti, kad vyras tikrai užeitų nueitų atlikti tyrimo. Kolonoskopija Nerijui buvo atlikta su nejautra. Vyras sakė atsigulęs išsitirti, o nubudęs, kai tyrimas jau buvo atliktas. Jokių darinių Nerijaus žarnyne taip pat nebuvo aptikta. Vyras sakė esantis dėkingas Nacionalinio vėžio instituto medikams, kurie profesionaliai atliko tyrimą ir nuramino jį dėl baimių. Dabar Nerijus ne tik suprato, kad bijoti prevenciškai tirtis dėl vėžio nereikia, bet tą daryti siūlo ir draugams, pažįstamiems.

Kodėl gyventojai bijo prevenciškai tirtis dėl vėžio?

Prevencinės programos vengimas galimai atsiranda dėl onkologinės ligos baimės.

Su panašiomis kaip Nerijaus psichologinėmis priežastimis, kai bijoma tikrintis sveikatą, susiduria ir daugiau Lietuvos gyventojų. „Tyrimai rodo, jog mažas gyventojų dalyvavimas prevencinėse programose priklauso nuo menkos informacijos sklaidos apie programos naudą ir pasiekiamumą. Kita vertus, abejonės dalyvauti prevencinėse programose dažnai atsiranda dėl klaidingų įsitikinimų. Pastebima, kad Lietuvos gyventojai vengia naudotis prevencinėmis programomis, nes klaidingai mano, jog jos neapsaugos nuo ligos ir nepagerins jų psichologinės gerovės. Priešingai - sugadins gyvenimą, nes prevencinio tyrimo metu galima aptikti kokią nors ligą, su kuria teks tvarkytis pačiam. Taigi, prevencinės programos vengimas galimai atsiranda dėl onkologinės ligos baimės,“ – sakė Nacionalinio vėžio instituto psichologė Gertrūda Klimavičiūtė.

Gertrūda Klimavičiūtė. NVI nuotr. 

 Kokie beatrodytų tvirti ir drąsus Lietuvos vyrai, intymių kūno dalių apnuoginimas prieš gydytoją jiems irgi sukelia nejaukumo, gėdos ir nesaugumo jausmus.

Anot psichologės, yra ir tokių gyventojų, kurie vengia pasinaudoti prevencinėmis programomis, nes mano, kad onkologinė diagnozė jiems yra neaktuali. „Tokie gyventojai mąsto, kad ligos atsiranda tik vėlyvame amžiuje ir yra būtinai lydimos simptomų. Taip pat yra manančių, jog jiems nėra aktualu pasinaudoti prevencinėmis programomis, nes šeimoje nebuvo sirgusiųjų onkologinę liga. Tokie asmenys turi klaidingą įsitikinimą, kad rizika susirgti onkologinę liga bus maža, vadovaujasi subjektyviais kūno pojūčiais. Taigi, nemaža dalis vengiančiųjų prevencinių programų atsiranda dėl vyraujančių klaidingų įsitikinimų. Taip pat prevencinių programų vengiama dėl psichosocialinių faktorių: streso prieš procedūrą, nerimo dėl procedūros rezultatų ir sveikatos, baimė išgirsti onkologinę diagnozę. Kita dalis privengia prevencinių programų, nes, visgi, tai susiję su gėdos jausmu apnuoginti savo kūną, intymią kūno dalį. Pripažinkime, nors moteris nuo ankstyvo amžiaus jaukinasi ginekologinę patikrų kėdę, apsinuoginimas prieš gydytoją kelia gėdos, nejaukumo ir nesaugumo jausmą. Kokie beatrodytų tvirti ir drąsus Lietuvos vyrai, intymių kūno dalių apnuoginimas prieš gydytoją jiems irgi sukelia nejaukumo, gėdos ir nesaugumo jausmus,“ – komentavo G. Klimavičiūtė.

Psichologė pastebėjo, kad gyventojų baimę gali lemti ir ankstesnės neigiamos patirtys su gydytojais. „Dar viena priežastis, dėl ko vengiama prevencinių programų, yra ankstesni jautrūs, nemalonūs, nenusisekę santykiai su gydytojais. Pripažinkime, kartais gydytojas būna nepakankamai dėmesingas jautriems paciento klausimams. O kartais pacientas, gydytojo būna sugėdijamas dėl klausimo, išvaizdos ar kitų dalykų, todėl žmogus ima privengti ir gydytojų, ir prevencinių programų: visko kas jam gali vėl sukelti patirtus nemalonius jausmus,“– sakė psichologė. 

Anot G. Klimavičiūtės, kai kurie žmonės vengia prevencinių programų, nes „tiesiog negali sau leisti sirgti“. „Šiais laikais, nors ir rečiau, bet vis dar tenka išgirsti, kad kai kurie žmonės vengia prevencinių programų, nes negali sau leisti sirgti, turi finansinių įsipareigojimų, vieni augina vaikus arba bijo prarasti darbą dėl ligos. Bijo, kad niekas neatliks jų darbo jei jie les sau tokią „prabangą tikrinti savo sveikatą prevenciškai“.

Tenka girdėti, kad kai kurie žmonės bijo tirtis dėl to, kad „gydytojai gali kažką rasti“,“ – aiškino psichologė.

Kokią žalą kelia tokios baimės?

„Prevencinės programos yra skirtos ankstyvajai ligos diagnostikai. Neabejotinai, kyla baimė, kad tyrimo metu „gali būti kažkas aptikta“. Turime pripažinti, kad vėžys - tai rimta liga, reikalaujanti nemenkų resursų. Tai, be abejo, pastiprina prevencinio tyrimo baimę. Tačiau turime pripažinti, kad baimė susirgti gali užgožti tikrąją riziką ir galiausiai padaro didelę žalą asmens sveikatai, taip pat jo aplinkai ir artimiesiems. Kiekvienas turi įvertinti, kas yra baisiau ir su kuo sunkiau būtų susigyventi. Ar su ligos diagnoze ir jos gydymu, ar su baime, kad kažkas vyksta ir nėra aišku, kiek ilgai pavyks tai atlaikyti. Kiekvienam, priimant asmeninį sprendimą, svarbu prisiminti, kad ne visos onkologinės diagnozės priveda prie terminalinės būsenos. Kai kuriais atvejais pacientai miršta ne dėl onkologinės ligos, o dėl senatvės, nors ir sirgo vėžiu. Be to, dalyvaujant prevencinėje programoje, ankstyva ligos diagnostika gali užkirsti kelią didžiausių onkologinės ligos baimių tapimui tikrove,“– sakė G. Klimavičiūtė.

Anot psichologės, žmonių baimė dėl vėžio tirtis prevenciškai kartais būna susijusi su baime išgąsdinti artimuosius, jei pasitvirtintų onkologinės ligos atvejis.

„Tai – dar viena priežastis privengti prevencinės programos. Visgi, tai yra asmeninė onkologinės ligos baimė, perkelta į artimuosius. Nepaisant to, negalima paneigti, kad artimieji susirūpina ir išsigąsta išgirdę, jog šeimoje kažkas susirgo vėžiu. Ir šios reakcijos yra visiškai žmoniškos, tikėtinos. Tačiau tai nepražudo ir nesugniuždo artimųjų, taip, kaip galėtų atrodyti. Žinojimas leidžia žmonėms ieškoti problemų sprendimų. Priešingu atveju, visų amžiaus kategorijų artimuosius pražudo nežinia ir nesupratimas. Kai kuriais atvejais prevencinės programos metu aptikti ligos požymiai pastūmėja susirgusiojo artimuosius ir draugus pasinaudoti prevencine programa,“ – aiškino G. Klimavičiūtė.

Anot psichologės, mes vis esame žmonės ir negalime žinoti, kokia liga sutrikdys gyvenimo ritmą. „Kaip sakoma patarlėje, jei žinotume, kas mūsų laukia, tai iš anksto pagalvėlę pasidėtume. Kaip jau minėjau anksčiau, yra adekvačių priežasčių bijoti ligos. Ir tikrai galime sau leisti truputi pabijoti, tačiau ilgainiui baimė sukausto, paralyžiuoja ir neleidžia priimti teisingų sprendimų.  Slėpimasis nuo diagnozės ar ligos neapsaugos nuo ligos, sunkių psichologinių išgyvenimų ir gyvenimo ritmo sutrikdymo. Tačiau noriu pabrėžti, kad tik konkretus asmuo, o ne gydytojas, gali priimti sprendimą pasinaudoti prevencine programa arba gali apsispręsti, kaip ilgai leis ligai trikdyti savo gyvenimo ritmą. Nieko nėra blogiau gyvenime už nežinojimą. Kaip stipriai sukrėstų žinios, žinojimas suteikia galios spręsti problemas,“ – reziumavo G. Klimavičiūtė.

Prevenciškai išsitirti dėl storosios žarnos vėžio ateina mažiau, nei pusė tikslinės grupės Lietuvos gyventojų

Lietuvoje storosios žarnos vėžio prevencijos programa priklauso jokių skundų neturintiems vyrams ir moterims nuo 50 iki 74 metų: kartą per 2 metus atliekamas slapto kraujo išmatose testas. Jei testo atsakymas neigiamas, pakartotinai tyrimą atlikti reikia po 2 metų. Jei teigiamas, reikalinga atlikti kolonoskopijos tyrimą. „Šios amžiaus ribos pasirinktos todėl, kad tada yra didžiausia storosios žarnos vėžio rizika. Kaip tik dabar Europos Komisijoje vyksta diskusijos dėl amžiaus ribų išplėtimų, pasigirsta kalbų, jog galima pradėti tikrinti jau nuo 45 metų, kaip yra JAV ar Jungtinėje Karalystėje,“ – kalbėjo Nacionalinio vėžio instituto gydytojas chirurgas doc. dr. Audrius Dulskas.

Doc. dr. Audrius Dulskas. NVI nuotr. 

Anot gydytojo chirurgo, svarbu paminėti, kad slaptas kraujas išmatose nebūtinai reiškia, kad žmogus susirgo onkologine liga. „Nustačius teigiamą testą, vėžį randame tik iki 5-6 proc. asmenų. Paprastai randame gerybinę patologiją – polipus arba jokios patologijos,“ – komentavo doc. dr. A. Dulskas. Medikas taip pat atkreipia dėmesį, kad ir kolonoskopijos prireikia tik esam teigiamam slapto kraujo išmatose testo atsakymui, t.y., iki 10 proc. visų programoje dalyvaujančių žmonių.

„Kolonoskopijos metu pirmiausia yra apžiūrimas visas storasis žarnynas ir trumpa dalelytė plonosios žarnos. Radus ataugėlių (polipų) galima juos iš karto pašalinti arba paimti biopsijas (mažus gabalėlius) ištyrimu per mikroskopą. Esant didesniems polipams, tolimesnis šalinimas paprastai atliekamas arba ambulatoriškai, arba dienos chirurgijos stacionaro sąlygomis,“ – apie tyrimą pasakojo doc. dr. A. Dulskas.

Tačiau gydytojas chirurgas pabrėžė, kad nors dalyvauti prevencinėje patikros programoje yra labai reikalinga, ne ką mažiau svarbu yra ir sumažinti rizikos susirgti šia liga veiksnius.

„Rizikos veiksniai yra labai panašūs kaip ir kitų vėžių: žalingi įpročiai – rūkymas ir alkoholis, mažas fizinis aktyvumas, viršsvoris ir nutukimas, dažnas raudonos termiškai apdorotos mėsos vartojimas. Raudona mėsa iš tikrųjų yra vienas svarbiausių rizikos veiksnių. Todėl daugelis organizacijų rekomenduoja per savaitę vartoti ne daugiau nei 300-400 g. tokios mėsos,”– apie storosios žarnos vėžio rizikos veiksnius pasakojo medikas.

Visgi, vieno patarimo, kaip išvengti šios ligos, anot doc. dr. A. Dulsko nėra. „Galioja visi bendri sveikos gyvensenos principai: pakankamas fizinis aktyvumas, Viduržemio jūros dieta, žalingų įpročių atsisakymas, svorio reguliavimas. Yra naujų klinikinių tyrimų, rodančių, jog aspirino naudojimas mažina šią riziką. Tačiau tai tikrai nereiškia, jog visiems reikia pulti pirkti ir naudoti aspiriną – pasitarkite su šeimos gydytoju, kad įvertintų galimą riziką ir galimą naudą. Svarbiausia – sveikos gyvensenos propagavimas jau nuo darželio. Tai turi būti savaime suprantamas dalykas mūsų gyvenime. Kitas svarbus dalykus – antrinė profilaktika, kuri apima patikros programas. Jose dalyvauti yra būtina, tik jos sumažina vėžio ir mirties nuo vėžio riziką. Deja, kol kas nemokamose programose žmonės dalyvauja labai vangiai. Storosios žarnos patikros programoje kasmet dalyvauja mažiau nei 50 proc. Dalyvaujant tokiam kiekiu žmonių vargu ar galima tikėtis jos teigiamo poveikio,“ – apibendrino doc. dr. A. Dulskas.

Statistika: liga jaunėja

– Kokia situacija yra šiandien su storosios žarnos vėžiu?

– Storosios žarnos vėžys – tai vėžio rūšis, pažeidžianti gaubtinę arba tiesiąją žarną. Storosios žarnos vėžys yra trečias pagal paplitimą vėžys ir antra pagrindinė su vėžiu susijusių mirčių priežastis pasaulyje. Daugiausia juo serga vyresnio amžiaus žmonės, dauguma atvejų pasitaiko 50 metų ir vyresniems žmonėms, tačiau paskutiniu metu pastebima storosios žarnos vėžio pacientų jaunėjimo tendencija.

Pernai Amerikos vėžio draugija pranešė, kad 2019 m. 20 proc. diagnozių bus nustatyta jaunesniems nei 55 metų pacientams, t. y. maždaug dvigubai daugiau nei 1995 m., o jaunesnių nei 50 metų žmonių sergamumas pažengusia liga kasmet padidės maždaug 3 proc. Prognozuojama, kad 2023 metais maždaug 19 550 diagnozių ir 3 750 mirčių bus diagnozuota jaunesniems nei 50 metų žmonėms.

Tokia diagnozė gali tapti dideliu išbandymu Z, Tūkstantmečio ir X kartos atstovams, kurių amžius svyruoja nuo 20-ies iki 50-ies metų.

– Kokie yra storosios žarnos vėžio rizikos veiksniai? Ko reikėtų vengti nenorint susirgti šia liga?

– Storosios žarnos vėžys dažnai diagnozuojamas pažengusios stadijos, kai gydymo galimybės yra ribotos. Storosios žarnos vėžio išsivystymą lemia keletas gyvenimo būdo veiksnių, pavyzdžiui, didelis perdirbtos mėsos ir mažas vaisių bei daržovių vartojimas, sėdimas gyvenimo būdas, nutukimas, rūkymas ir alkoholio vartojimas.

Sergamumą storosios žarnos vėžiu ir jo poveikį galima gerokai sumažinti įgyvendinant pirminės prevencijos strategijas, pavyzdžiui, laikantis sveikos gyvensenos, vengiant rizikos veiksnių ir praktikuojant ankstyvą vėžio nustatymą atliekant profilaktinę patikrą. Jos metu atliekamas slapto kraujo testas išmatose. Jeigu jis būna teigiamas, šeimos gydytojas išrašo siuntimą tiesiogiai gydytojui, atliekančiam kolonoskopiją, taip paspartinant ligos ištyrimą ir gydymą.

Pagrindinis gydymas – chirurginis

– Kokia būna vėžio stadija ir pačių pacientų būklė prieš ir po operacijos?

– Pagrindinis ankstyvosios stadijos storosios žarnos vėžio (t. y. naviko, apsiribojančio žarnynu ar vietiniais limfmazgiais, be metastazių išplitimo į tolimesnius organus) gydymas yra chirurginis naviko ir šalia esančių limfmazgių pašalinimas.

Konkreti chirurginė procedūra priklauso nuo naviko vietos. Gali būti atliekama hemikolektomija (storosios žarnos dalies pašalinimas) arba tiesiosios žarnos rezekcija (tiesiosios žarnos pašalinimas). Kai kuriais atvejais gali prireikti laikinos arba nuolatinės kolostomijos arba ileostomijos, kad būtų sudaryta anga atliekoms šalinti. Adjuvantinė terapija – tai papildomas gydymas, skiriamas po operacijos, siekiant sumažinti vėžio atsinaujinimo riziką. Ankstyvos stadijos storosios žarnos vėžio atveju gali būti rekomenduojama taikyti adjuvantinę chemoterapiją, kad būtų sunaikintos visos likusios vėžio ląstelės, kurių negalima pamatyti ar pašalinti operacijos metu. Adjuvantinė chemoterapija paprastai rekomenduojama pacientams, kuriems būdinga didesnė ligos atsinaujinimo rizika, pavyzdžiui, tiems, kuriems yra pažeisti limfmazgiai arba tam tikrų savybių navikas.

Kartais chemoterapija gali būti skiriama prieš operaciją (neoadjuvantinė chemoterapija), kad navikas sumažėtų. Spindulinė terapija gali būti susijusi su paskutinio žarnyno segmento (tiesiosios žarnos) navikais, kad padidėtų tikimybė sumažinti naviko dydį.

Po operacijos penkerių metų ankstyvo storosios žarnos vėžio išgyvenamumo rodiklis yra 91 procentas, t. y. 9 iš 10 pacientų yra visiškai išgydomi nuo vėžio.

– Kaip gydoma pažengusi liga?

– Metastazavusio storosios žarnos vėžio pagrindinis gydymo metodas yra sisteminis gydymas, nes juo siekiama gydyti vėžines ląsteles visame organizme. Chemoterapija dažnai taikoma kaip pirmos eilės metastazavusio storosios žarnos vėžio gydymo būdas. Dažniausiai naudojami kombinuoti chemoterapijos režimai, kuriais siekiama sunaikinti vėžio ląsteles arba sulėtinti jų augimą.

Kai kuriais atvejais metastazavusio storosios žarnos vėžio atveju gali būti rekomenduojama atlikti operaciją, kad būtų pašalintas simptomus sukeliantis arba žarnyną blokuojantis navikas. Lokalizuotas gydymas, pavyzdžiui, radijo dažnio abliacija, krioabliacija arba spindulinė terapija, gali būti taikomas konkrečioms metastazių sritims, pavyzdžiui, kepenų metastazėms, gydyti. Spindulinė terapija gali būti taikoma siekiant padėti kontroliuoti ligą ir įveikti simptomus, pavyzdžiui, skausmą ar kraujavimą.

9 iš 10 gali pasveikti, bet...

– Kokie išgyvenamumo rodikliai po operacijos?

– Po operacijos penkerių metų ankstyvo storosios žarnos vėžio išgyvenamumo rodiklis yra 91 procentas, t. y. 9 iš 10 pacientų yra visiškai išgydomi nuo vėžio. Esant plitimui į limfmazgius, penkerių metų išgyvenamumo rodiklis sumažėja iki 60–70 procentų. Taigi ypač svarbu laiku nustatyti storosios žarnos vėžį ir laiku pradėti gydymą.

– Gal prisimenate kokį išskirtinį ar įsimintiną atvejį, susijusį su šia liga?

– Kiekvienas atvejis, su kuriuo susiduriu, yra savaip išskirtinis. Turbūt labiausiai paveikūs yra atvejai, kuomet storosios žarnos vėžys nustatomas artimoje aplinkoje. Mano artimam žmogui storosios žarnos vėžys buvo nustatytas prieš keletą metų jau pažengusioje stadijoje su išplitimu į plaučius. Dažniausiai tokiu atveju prognozė yra labai liūdna, tačiau po pirminio naviko pašalinimo ir chemoterapijos liga buvo sustabdyta. Šitą atvejį visada prisimenu kaip mažą stebuklą.

Liga neiškart išsiduoda

– Kaip pasikeitė situacija, kai Lietuvoje atsirado prevencinė programa dėl storosios žarnos vėžio?

– Storosios žarnos vėžio prevencinė programa yra skirta vyrams ir moterims nuo 50 iki 74 metų, kuriems vieną kartą per dvejus metus gali būti atliekamas slapto kraujavimo testas. Jei testo atsakymas būna  teigiamas – šeimos gydytojas išduoda siuntimą kolonoskopijai. Jos metu, jei reikia, atliekama biopsija, kuri leidžia patvirtinti arba paneigti storosios žarnos vėžio diagnozę.

Profilaktinės patikros programos tikslas yra sumažinti sergamumą ir mirštamumą nuo storosios žarnos vėžio. Įvairių pasaulinių studijų duomenimis, šie parametrai pagerėja 10–40 proc. taikant prevencinę programą. Lietuvoje jos efektui įvertinti reikalingi papildomi tyrimai.

– Priminkite, kada žmogus turėtų sunerimti ir pasitikrinti? Kokie požymiai signalizuoja apie ligą?

– Daugeliui žmonių ankstyvosiose ligos stadijose simptomų nebūna. Dažniausi simptomai: tuštinimosi pokyčiai, tokie kaip viduriavimas, vidurių užkietėjimas, kraujas išmatose, kuris gali būti ryškiai raudonas arba tamsus ir panašus į degutą, nepraeinantys pilvo spazmai, skausmas ar pilvo pūtimas. Gali būti nepaaiškinamas staigus svorio kritimas ir svorio metimas nesistengiant, geležies stokos anemija dėl lėtinio kraujavimo, sukelianti nuovargį, silpnumą ir blyškumą.

Ant operacinio stalo kasmet atsigula daugiau nei 200 lietuvių, kurie suserga storosios žarnos vėžiu.

Plačiau apie tai papasakojo profesorius, abdominalinės chirurgijos gydytojas Tomas Poškus.

– Esame operacinėje. Pasisekė tiems, kuriems dar galite padėti.

– Šiuo metu chirurgija gali pagelbėti daliai žmonių, sergančių storosios žarnos vėžiu. Visada džiaugiamės, kai žmogui sergančiam augliu, galime pasiūlyti chirurginį gydymą. Gydymas niekada nėra tik chirurginis. Jis būna kombinuotas, jungiant įvairias specialybes. Tų specialybių ir galimybių skaičius daugėja, tačiau chirurgija lieka viena iš tų, kuri tikrai gali padėti žmogui pasveikti.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kokią storosios žarnos vėžio statistiką turime?

– Turime žinoti, kad jei būsime laimingi ir gyvensime pakankamai ilgai, tai mūsų rizika sirgti storosios žarnos vėžiu didės. Žinome, kad su amžiumi rizika tik didėja. Ženklus rizikos padidėjimas yra nuo 45 metų. Kiekvienas žmogus nuo 50 metų turėtų pagalvoti apie pasitikrinimą. Lietuvoje veikia nemokama patikros programa. Galima kreiptis pas šeimos gydytoją ir kartą per du metus atlikti išmatų tyrimą dėl slapto kraujo. Nustačius pakitimus yra būtina kolonoskopija įsitikinti, kad storojoje žarnoje nėra vėžio ar kitų pakitimų. Radus pakitimus, būtina juos pagydyti. Tada tikimybė mirti nuo storosios žarnos vėžio žymiai sumažėja.

– Gaila, kad tik kas trečias ateina pasitikrinti. Net pusė gyventojų gavę neigiamus atsakymus neateina į kolonoskopiją. Ar pacientai turi baimių?

– Taip, dalis žmonių turi baimių. Kiti žmonės priduoda testo rezultatą ir specialiai nesidomi jo rezultatais, nes bijo. Kiti net neatlieka testo, nes bijo, kad bus negeri atsakymai. Tačiau žmonės turėtų suvokti, kad nustačius teigiamą slapto kraujo išmatose tyrimą, vėžio rizika yra tik 2 proc.

Ankstyvas pasitikrinimas ir pasitikrinimas iki galo tikrai išsprendžia problemas.

– Ką kalba pacientai, kurie delsia gydymą? Galbūt vėliau jie gailisi savo sprendimo?

– Kartais girdime šiuos dalykus. Netgi žinome situacijas, kurias nupasakoja pacientai. Žmonės sako, kad prieš trejus ar ketverius metus jiems buvo atlikti slaptojo kraujo tyrimai, kad buvo padaryta kolonoskopija. Jos metu rastas polipas, bet jie nėjo gydytis. Labai norėtųsi girdėti tokių istorijų kuo mažiau. Jiems tikrai nebūtų reikėję tos operacijos. Tai būtų buvęs vienos dienos atsigulimas ir išėję namo seniai būtų tai pamiršę. O dabar reikia bendrauti su chirurgais. Ankstyvas pasitikrinimas ir pasitikrinimas iki galo tikrai išsprendžia problemas.

– Jūsų kolegos sakė, kad ši liga jaunėja. Kai kuriems ši liga diagnozuojama ir po 40 metų.

– Deja, mes nežinome tiksliai, kodėl atsiranda storosios žarnos vėžys. Tai turbūt susiję su mūsų vakarietišku gyvenimo būdu. Mes esame vakarietiška valstybė, todėl matome ligos jaunėjimą. JAV patikros programa šiuo metu yra paankstinta nuo 45 metų. Lietuvoje kol kas neturime šio sprendimo, patikra yra nuo 50 metų. Akivaizdu, kad kiekvienas pakankamai metų sulaukęs žmogus turi pasirūpinti savo žarna, kad ji nesutrukdytų jo tolimesnio ir sveiko gyvenimo.

– Pirmosiomis stadijomis mes net nenujaučiame, kad mums galėtų būti storosios žarnos vėžys.

– Galima nueiti ir nusipirkti testą vaistinėje. Jis kainuoja kelis eurus. Jei randami pakitimai, sekantis žingsnis yra kolonoskopija. Tai paprastos priemonės, kurios gali leisti anksti diagnozuoti ne tik vėžį, bet iki vėžinius pakitimus.

Pirmieji signalai

Storosios žarnos vėžio diagnozę M. Klimienė išgirdo prieš dešimt metų, būdama 55-erių. Žinia buvo netikėta, nors, pažvelgusi atgal, moteris pasakoja jutusi ne vieną simptomą, rodantį, kad organizme vyksta pokyčių ir reikėtų sau skirti daugiau dėmesio. Be to, ir gydytoja ginekologė skatino sunerimti. „Pirmą įspėjimą, kad kažkas negerai, 2011 m. išsakė ginekologė, atlikusi profilaktinius tyrimus. Ji teigė patikros metu kažką užčiuopusi. Skyrė papildomų tyrimų, atliko echoskopiją, net nusiuntė pas onkologus, bet nieko nerado. Viskas taip ir pasibaigė“, – daugiau nei dešimtmečio senumo įvykius prisimena M. Klimienė.

Moteris pasakoja vėliau supratusi, kad vis dėlto reikėjo tirtis toliau, nesivadovauti mintimi, kad „esi sveikas, jei nieko neskauda“. Po dvejų metų gruodį pasirodęs kitas simptomas – staigus, vos dešimt sekundžių trukęs ir net parklupdęs didelis skausmas išangėje – taip pat neprivertė imtis veiksmų. „Iki vasario nieko neįprasto nejutau. Sunerimau tik tada, kai ėmiau labai dažnai tuštintis: vos įsidedu ką nors į burną, iš karto lekiu į tualetą. Galiausiai tai ėmė trukdyti įprastai veiklai. Nuvykau pas gydytoją, buvo paskirti visi reikalingi tyrimai, galiausiai taikant bendrąją nejautrą atlikta kolonoskopija. Ji nesukėlė jokių nemalonių pojūčių, tačiau rezultatų sulaukiau gniuždančių – pirmos stadijos storosios žarnos vėžys“, – prisimena M. Klimienė.

Kai gyvenimas griūna

Moteris puikiai atsimena tą dieną, kai išgirdo gyvenimą apvertusį tyrimų atsakymą. Ją vadina labai nesėkminga, nors dabar į prisiminimus leidžiasi su šypsena: „Važiavau namo iš poliklinikos. Slėgė pačios juodžiausios mintys. Staiga pastebiu, kad paskui mane važiuoja policijos automobilis. Na, manau, greičio neviršiju, kai galės, aplenks. Tačiau netikėtai pareigūnai įjungia švyturėlius ir mane sustabdo. Paprašo dokumentų. Viską pateikiu, tik niekaip nerandu techninės apžiūros dublikato. Policininkas sako: „Neieškokite, nevarkite, vis tiek jau dvejus metus negalioja.“ Pasirodo, važiuodami iš paskos pagal mano automobilio registracijos numerį viską jau buvo patikrinę. Tai buvo paskutinis lašas, nebeišlaikiau – ėmiau verkti. Pareigūnas guodžia, sako, kad nėra dėl ko taip sielotis, juk smulkmena. Jums smulkmena, o man gyvenimas griūva... Vėžys, atsakau. Pagailėjo, skyrė mažiausią galimą baudą ir palinkėjo pasveikti.“

Tuomet reikėjo žengti kitą žingsnį – apie diagnozę pasakyti šeimai. Palaikymo, anot M. Klimienės, nebuvo. Nors tada skaudėjo, dabar, pažvelgusi atgal, moteris sako supratusi, kad būtent tai sustiprino, suteikė jėgų nepasiduoti ir ieškoti pagalbos. „Suvokiau, kad šį kelią eisiu viena, ligą privalėsiu įveikti pati, – pasakoja pašnekovė. – Turėjau gerą pavyzdį – vyro seserį. Ji, susirgusi vėžiu, viską susidėliojo į lentynėles, iš esmės pertvarkė gyvenimą taip, kad ir jai, ir visiems aplinkiniams būtų kuo patogiau. Nusprendžiau, kad ir man reikia padaryti tą patį.“ Taip moters gyvenime atsirado Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija (POLA), skyrusi ne tik visapusišką paramą, bet ir suteikusi galimybių užsiimti įvairiausia veikla, nukreipiančia mintis nuo ligos.

Suvokiau, kad šį kelią eisiu viena, ligą privalėsiu įveikti pati.

Svarbiausia – nenuleisti rankų

Diagnozavus storosios žarnos vėžį, M. Klimienei pirmiausia buvo atlikta operacija. Ištyrus pašalintą naviką, nustatyta trečia ligos stadija – pasirodo, vėžys per žarnų sieneles jau buvo išplitęs į limfmazgius. „Operacija pavyko gerai. Po jos buvau išsiųsta reabilituotis: reikėjo, kad žaizda sugytų, atgaučiau jėgas ir sustiprėčiau, juk dar laukė ilgas gydymas chemoterapija, – pasakoja M. Klimienė. – Jos man buvo skirta dvylika kursų – iš pradžių kas tris, vėliau – kas dvi savaites. Visą gydymą chemoterapija atlaikiau gana gerai, tačiau niekada daugiau nenorėčiau to pakartoti.“

Moteris įsitikinusi, kad likimas kiekvienam duoda tiek išbandymų, kiek reikia. Visada yra to priežastis. „Aš išmokau man siųstas pamokas ir dabar labai stengiuosi padėti kitiems. Esu POLA pacientų gidė – padedu žmonėms, susirgusiems storosios žarnos vėžiu. Savanoriauju organizacijoje „Eivena“, vienijančioje moteris, susidūrusias su onkologinėmis ligomis. Kai man buvo diagnozuotas vėžys, įsitraukiau į šių organizacijų veiklą, įgijau daug žinių, susipažinau su gausybe įvairiausių žmonių, susiradau naujų draugų. Deja, dalis senųjų nubyrėjo“, – neslepia M. Klimienė.

Paklausta, kas tai, jos manymu, lemia, pašnekovė nė nesusimąsčiusi atsako, kad priežastis – vis dar visuomenėje stigmatizuojamos onkologinės ligos. „Kad ir kaip neįtikėtinai skambėtų, nemažai žmonių bijo užsikrėsti vėžiu, nes trūksta informacijos šia tema, ligoniai nenori apie tai kalbėti, o aplinkiniai nežino, kaip elgtis, kaip prie ligonių prieiti. Todėl ir pasakoju apie save. Noriu, kad visi, susirgę vėžiu, suprastų, kad šiais laikais daugeliu atvejų ši liga pagydoma. Sveikuosius skatinu atkreipti dėmesį į kūno siunčiamus signalus, laiku atlikti reikalingus tyrimus ir dalyvauti prevencinėse programose“, – pokalbį baigia pašnekovė.

M. Klimienės asmeninio archyvo nuotr.

Viena dažniausių

Storosios žarnos vėžys yra viena dažniausių onkologinių ligų. Higienos instituto duomenimis, pernai Lietuvoje šia vėžio forma sirgo daugiau nei 6 200 žmonių, o gyvybės neteko per 0,5 tūkst. pacientų.

Pasak Kauno teritorinės ligonių kasos Gyventojų aptarnavimo skyriaus vedėjos Rasos Valinskaitės-Barščevičienės, labai svarbu ligą nustatyti kuo anksčiau – tada gydymas būna efektyvus. Tam ir skirta storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa. „Reguliariai tikrintis kas 2 metus kviečiami 50–74 metų sulaukę vyrai ir moterys, – pasakoja R. Valinskaitė-Barščevičienė. – Vizito metu šeimos gydytojas paskiria slapto kraujo išmatose tyrimą ir vėliau aptaria gautus rezultatus. Jeigu jie teigiami, siunčia pas gydytoją specialistą, kuris skiria atlikti kolonoskopijos tyrimą. Jei reikia, jo metu paimama ir medžiaga biopsijai.“

Valstybinės ligonių kasos duomenimis, dėl storosios žarnos vėžio tiriamasi vangiai. Pavyzdžiui, pernai iš daugiau nei 1 mln. tikslinės amžiaus grupės žmonių storosios žarnos vėžio prevencinėje programoje dalyvavo tik kas ketvirtas. Taigi programos dalyvių aktyvumas dar nepasivijo net ikipandeminio lygio.

Ligonių kasos primena: žmogus, nepapuolantis į šios prevencinės programos amžiaus ribas, bet pajutęs nerimą keliančių simptomų ir sveikatos sutrikimų, taip pat turėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją. Jis, įvertinęs paciento būklę, paskirs būtinus tyrimus ir prireikus nusiųs pas gydytoją specialistą.

Pacientai taip pat kviečiami nemokamai dalyvauti prostatos, gimdos kaklelio, krūties vėžio, širdies ir kraujagyslių ligų prevencinėse programose.

Storosios žarnos vėžio prevencinė programa

Ši programa skirta 50–74 metų amžiaus vyrams ir moterims (imtinai).

Norėdami joje dalyvauti, šios amžiaus grupės asmenys turi kreiptis į savo šeimos gydytoją.

Už dalyvavimą šioje programoje, gydytojų konsultacijas, tyrimus mokėti nereikia.

Pasitikrinti pagal šią programą galima kas 2 metus.

– Jūsų manymu, nuo ko turėtume pradėti pokalbį? Kas aktualiausia? – pasiteiravome P. Lizdenio.

– Žmonės labiausiai bijo onkologinių ligų. Visa kita ne taip baisiai skamba, nors kitąkart gerybinės ligos būna net ir blogiau už vėžį. Daug gali padėti ankstyva diagnostika. Labai džiugina, kad dabar daug daugiau žmonių ateina profilaktiškai išsitirti. Kuo anksčiau nustatoma liga, tuo labiau galime padėti. Anksčiau žmonės laukdavo, kol pradės ką nors jausti. Kalbant apie žarnyno ligas, kai jau pradedi kažką nemalonaus jausti, tai gali būti labai negeras ženklas.

– Žarnynas – tarsi antrosios smegenys. Kaip jį saugoti? Kaip išvengti ligų ir nemalonių pojūčių?

– Profilaktika yra įvairių priemonių kompleksas. Pradedant mityba. Visi  žinome, kad reikia žiūrėti, ką kasdien valgome. Svarbu laiku  profilaktiškai tikrintis ir atlikti tyrimus. Lietuvoje storosios žarnos vėžio prevencinė programa vykdoma nuo 2014 m. ir jau duoda rezultatų. Profilaktinės kolonoskopijos padeda diagnozuoti gerybinius polipus – adenomas, kurios yra priešvėžinės žarnyno ligos. Polipai šalinami endoskopiškai, išvengiant didelių operacijų. Profilaktinių patikrinimų metu pavyksta nustatyti ir ankstyvų stadijų piktybinių navikų, kai jie dar nesukelia jokių simptomų. Tokiais atvejais gydymo rezultatai būna žymiai geresni.

Viena iš divertikuliozės komplikacijų – žarnos prakiurimas, gresiantis sunkiomis komplikacijomis ir operacijomis.

– Kas labiausiai atbaido pacientus nuo patikros programos? Kodėl ne visi ateina?

– Vis dar susiduriame su mitu, kad kolonoskopija – labai baisus tyrimas. Pastaruosius dvejus trejus metus taip tikrai nebėra. Ir privačiose, ir universitetinėse klinikose kolonoskopijas didelei daliai pacientų atliekamos taikant nejautrą. Jaučiamas nebent psichologinis diskomfortas.

– Kas sudaro žarnyną? Kas jame svarbiausia?

– Žarnynas dirba nuolat, be sustojimo. Jame gyvena milijardai bakterijų. Tiesiog reikia netrukdyti normaliai joms ten gyventi. Išsiderinus žarnyno mikroflorai, žarnyno motorikai, keičiasi žarnyno veikla. Sulėtėjus motorikai, maistas žarnyne užsistovi, viduriai pradeda užkietėti. Ilgainiui visa tai turi įtakos atsirasti vienokiems ar kitokiems pakitimams žarnyne  mikroskopiniu lygmeniu.

– Kaip pagreitinti sulėtėjusią žarnyno motoriką?

– Valgyti daugiau maisto, kuriame yra skaidulų: daugiau daržovių, vaisių, kruopų, riešutų. Skanios bandelės tam netinka. Būti daugiau fiziškai aktyviems. Kuo mažiau judame, tuo rečiau norisi į tualetą. Nė vienas maratonininkas nesiskundžia vidurių užkietėjimu. Maratonų bėgti neprivaloma, bet norint, kad žarnynas funkcionuotų normaliai, judėti būtina.

– Ar dar ko nors nežinome apie žarnyną? Ar mokslas jį jau gerai ištyrinėjo?

– Daug tyrinėta, bet tikrai yra daug ką atrasti. Dabar populiarūs  mikrofloros / mikrobiotos, bakterijų, gyvenančių žarnyne, poveikio, jų pusiausvyros tyrimai, persodinimas. Žarnynas, ypač plonoji žarna, iš dalies ir storoji, yra ir imuninis organas. Žarnų sienelėse yra įvairių ląstelių, kurios dalyvauja imuniniame atsake. Dėl šios priežasties susidurta su problema, kad vis dar nepavyksta transplantuoti žarnų. Tai labai imunologiškai aktyvus organas. Kepenis, širdį, plaučius persodinti galime, o žarnų – dar ne.

– Kaip progresuoja žarnyno ligų gydymas? Kas atsirado naujo per pastaruosius penkerius metus?

– Tai jau labiau ne chirurgijos sritis, o genetikų. Naujieji gydymo metodai yra darbas su genais.

Profilaktiškai: medikas akcentuoja, kad daug bėdų išvengti padeda ankstyva diagnostika. / Justinos Lasauskaitės nuotr.

– Žarnyno neskauda. Kaip suprasti, kad kažkas negerai?

– Žarnyne yra nervų. Jaučiame tam tikrų pojūčių, susijusių su žarnynu. Jis taip pat yra inervuotas, tik neturi skausmo receptorių. Pavyzdžiui, kai atliekamas endoskopinis tyrimas, biopsija arba šalinamas žarnų polipas – neskauda, bet jaučiamas spaudimas, tempimas, pūtimas.

– Kaip kuo anksčiau suprasti, kad kažkas negerai? Kokie pirmieji signalai, kad reikia kreiptis į gydytoją?

Reikėtų atkreipti dėmesį ir į viduriavimą. Tai kartais gali būti blogesnis simptomas nei vidurių užkietėjimas.

– Jeigu pasikeitė tuštinimosi rutina. Pavyzdžiui, jei anksčiau į tualetą eidavote vos pavalgę pusryčius, pietus, o dabar tai pasikeitė, atrodytų, be jokios priežasties, nelaukite metus. Ateikite pasikonsultuoti. Atkreipti dėmesį reikėtų ne tik į vidurių užkietėjimą, bet ir į viduriavimą. Tai kartais gali būti blogesnis simptomas nei vidurių užkietėjimas.

– Kaip nutinka, kad nuo streso suskausta skrandį, pradedama  viduriuoti?

– Kūne viskas susiję. Čia kalbame apie psichosomatiką. Iš baimės paleidžia vidurius dėl žarnyno inervacijos. Nerviniais impulsais į žarnyną perduodamas signalas suintensyvinti veiklą. Labai suaktyvėjus peristaltikai, prasideda viduriavimas. Tai natūrali reakcija į stresą.

– Ką manote apie vidurių laisvinamuosius vaistus, žarnyno plovimą kaip būdą sulieknėti?

– Vidurių laisvinamieji vaistai, ypač vyresniems žmonėms, tikrai reikalingi. Jų žarnyno veikla lėtėja, neretai šie vaistai yra vienintelis išsigelbėjimas. Yra žmonių, kuriems nebepadeda skaidulų dietos. Kai kurie gimsta turėdami lėtai veikiantį žarnyną. Noriu akcentuoti, kad vidurių laisvinamuosius vaistus vartoti reikėtų tik pasitarus su gydytoju, o ne su kaimyne ar pasiskaičius internete. Savigyda gali turėti labai neigiamų padarinių. Kai kurie vidurių laisvinamieji vaistai dirgina žarnyną. Jis ilgainiui pripranta ir, kai tikrai prireiks, vaistai nebeveiks taip, kaip tikimasi. Kalbant apie lieknėjimą, jis susijęs su tuo, ką ir kiek suvalgai, o ne kaip tuštiniesi.

– Dalis žmonių kenčia nuo pilvo pūtimo. Ką daryti?

– Tai gali būti vienas iš kurios nors ligos simptomų, bet ne pagrindinis. Iš pradžių reikėtų atkreipti dėmesį į mitybą, o jei tai nepadeda – pasikonsultuoti su gydytojais.

– Kokių negalavimų ir ligų daugėja?

– Kalbant apie ligų populiaciją Lietuvoje, mūsų mityba keičiasi labiau į vakarietišką, todėl ir tendencijos – kaip Vakarų šalyse. Daugėja gerybinių storosios žarnos ligų, pavyzdžiui, storosios žarnos divertikuliozės atvejų. Divertikuliozė – liga, kai storojoje žarnoje susidaro divertikulų – žarnos išplonėjimų ir gleivinės išvaržėlių per raumeninį sluoksnį. Viena iš divertikuliozės komplikacijų – žarnos prakiurimas, gresiantis sunkiomis komplikacijomis ir operacijomis. Pasaulinė tendencija – divertikuliozė labai jaunėja. Anksčiau tai buvo vyresnių kaip 60 metų žmonių liga. Dabar yra nemažai 30–40 metų pacientų, kuriuos jau reikia operuoti dėl komplikacijų, netgi išvesti stomas. Daugėja ir storosios žarnos uždegimo ligų, Krono ligos, kolitų atvejų.

– Stoma – chirurginiu būdu pilvo sienoje suformuota dirbtinė išangė. Kaip dažnai to prireikia? Ar galima tokiu atveju kokybiškai gyventi?

Maratonų bėgti neprivaloma, bet norint, kad žarnynas funkcionuotų normaliai, judėti būtina.

– Anksčiau storosios žarnos, ypač tiesiosios žarnos, vėžys reikšdavo, kad daugeliu atveju, šalinant žarnos dalį su naviku, prireiks stomos. Keičiasi technologijos, tobulėja metodai ir gydytojai, vyrauja pacientą tausojantis požiūris. Stengiamės, kad žmogus ne tik išgyventų, bet ir po operacijos galėtų kiek įmanoma kokybiškai gyventi. Onkologinė storosios žarnos liga tikrai nereiškia, kad visais atvejais reikės stomos, o jei reikės, nereiškia, kad ji bus visam gyvenimui. Anksčiau tiesiosios žarnos vėžys reiškė pjūvį per visą pilvą ir stomą. Dabar didelę dalį pacientų operuojame laparoskopiškai ir, pašalinę žarnos dalį, jei tik įmanoma, žarnos galus sujungiame, taigi stomos neprireikia. Jei vis dėlto prireikia išvesti stomą, tokių pacientų gyvenimo kokybė šiandien yra daug geresnė nei anksčiau. Gaminamos daug pažangesnės priemonės nei anksčiau.

– Kuris atvejis jums, kaip chirurgui, labiausiai įstrigo?

– Daug tų atvejų, kiekvienas pacientas, kurį operuojame, tuo metu yra pats svarbiausias, norime, kad kiekvienas pasveiktų, o pasveikęs toliau džiaugtųsi gyvenimu. Žmogaus galimybių ribos, pasitelkiant medicinos pažangą ir specialistų profesionalumą, – neįtikimos. Svarbiausia žinutė visuomenei vis dar išlieka raginimas nepraleisti profilaktinių patikrinimų. Jie gali padėti išvengti didžiulių sveikatos problemų.

Laikas – kritinis veiksnys

Maždaug 800 žmonių kasmet netenkame dėl storosios žarnos vėžio. Jo gydymas galėtų būti kur kas sėkmingesnis ir netekčių skaičius mažesnis ligą nustačius anksti, geriausia – kol ji dar nejuntama. Pirmas žingsnis ankstyvos diagnostikos link – nesudėtingas slapto kraujavimo testas. Jį reguliariai turime atlikti, kai esame sulaukę rizikos amžiaus.

Kovą – storosios žarnos vėžio prevencijos mėnesį – ligonių kasos primena, kad jau keliolika metų Lietuvoje privalomuoju sveikatos draudimu apdrausti tam tikro amžiaus gyventojai gali ir turėtų nemokamai tikrintis pagal storosios žarnos vėžio prevencijos programą. Sulaukus tokio amžiaus atsiranda didelė rizika susirgti šia liga.

Pirminė patikra – paprastai atliekamas slapto kraujavimo išmatose testas, kuris parodo, ar net ir gerai besijaučiančiam žmogui reikia imtis tolesnių veiksmų.

„Vyrai ir moterys, sulaukę 50 metų ir ne vyresni nei 74 metų, sutikę dalyvauti storosios žarnos vėžio patikros programoje, atlieka slapto kraujavimo testą išmatose. Tai iFOBT testas, kurį skiria šeimos gydytojas. Jis gali būti atliekamas namuose ar poliklinikoje. Atlikus testą paaiškėja, ar jis teigiamas, ar neigiamas. Jeigu neigiamas, dvejus metus žmogus gali būti ramus. Po 2 metų šį testą reikia pakartoti. Jeigu testas teigiamas, šeimos gydytojas siunčia pacientą atlikti endoskopinį tyrimą – kolonoskopiją. Šio tyrimo metu specialiu aparatu apžiūrima visa storoji žarna. Jeigu pacientas pageidauja, tyrimas gali būti atliekamas taikant intraveninę nejautrą. Tyrimo metu, jei gydytojas mato įtartinų gleivinės vietų, atlieka jų biopsiją. Galima iš karto pašalinti ir nedidelius polipus.

„Jei, atlikus kolonoskopiją, patologijos storajame žarnyne nenustatoma, kitas slapto kraujo išmatose testas tokiam pacientui bus siūlomas po 10 metų. Jeigu nustatoma patologija, pacientas siunčiamas gydytis į specializuotą įstaigą“, – sako Nacionalinio vėžio instituto gydytoja gastroenterologė, Endoskopinių tyrimų poskyrio vyresnioji ordinatorė Inga Kildušienė.

Gydytoja pabrėžia, kad ši programa skirta pacientams, kurie neturi jokių nusiskundimų, jaučiasi sveiki. Tikslas – profilaktiškai tikrinti jokių simptomų nejaučiančius žmones, nes storosios žarnos vėžys praktiškai yra besimptomis iki galutinių stadijų. Jeigu šeimos gydytojas pagal paciento nusiskundimus įtaria storosios žarnos patologiją, jis turėtų būti iš karto siunčiamas išsitirti į specializuotą įstaigą.

Sergant kai kuriomis storosios žarnos ligomis, galimas kraujavimas į žarnyną, iFOBT testas gali būti teigiamas dėl šių ligų.

Higienos institutas ir toliau fiksuoja nerimą keliančią tendenciją: mirčių skaičius dėl šios ligos nemažėja. Vadinasi, ši liga dažnai nustatoma vėlai. Naujausiais ligonių kasų turimais duomenimis, dėl storosios žarnos vėžio prevenciškai tikrinasi maždaug kas antras galintis tai padaryti žmogus (46 proc.), kuriam pagal amžių yra rizika susirgti šia liga.

„Pagal programą reikia tikrintis kas antrus metus, todėl vertiname dvejų metų rezultatus. Matome, kad nuo 2020 m. vidurio iki 2022 m. vidurio slapto kraujavimo testas pagal prevencinę programą atliktas maždaug 0,5 mln. gyventojų. Iš jų teigiamą rezultatą gavo nedidelė dalis – apie 50 tūkst. žmonių, o likusiems jokių papildomų tyrimų nereikėjo. Vis dėlto kita pusė milijono gyventojų, tuo dvejų metų laikotarpiu priklausiusių rizikos grupei, pagal programą nepasitikrino. Taigi jie rizikavo, kad nejuntama liga, jei jie ja serga, bus aptikta, kai gydyti taps gerokai sunkiau arba grės pavojus gyvybei“, – sako Valstybinės ligonių kasos Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Jurgita Grigarienė.

Siekiant apsaugoti gyventojus nuo padarinių, kuriuos gali sukelti tokios ligos kaip storosios žarnos vėžys, prevencinei patikrai dėl šios ligos apmokėti kasmet skiriama vis daugiau lėšų: 2021 m. – 5,2 mln. eurų, 2022 m. – 5,7 mln. eurų, šiemet – 6,1 mln. eurų. Tačiau, pasak J. Grigarienės, akivaizdu, kad vien pinigai sveikatai nepadeda ir gyvybės negelbsti – svarbu, kad žmonės rūpintųsi sveikata laiku tikrindamiesi prevenciškai ir nebijotų tirtis toliau, gavę teigiamą slapto kraujavimo testo rezultatą.

Apdraustieji nemokamai pagal prevencines programas tikrinami ir dėl gimdos kaklelio, krūties, prostatos vėžio, širdies ir kraujagyslių ligų.

Žmonės, nepriklausantys rizikos grupei pagal amžių, sutrikus sveikatai, taip pat turėtų nedelsdami kreiptis į šeimos gydytoją, kad jis skirtų reikalingus tyrimus ir gydymą, – jie apdraustiesiems apmokami Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis.

Šaltinis: Valstybinė ligonių kasa

Vyras sako, kad nei prieš kolonoskopiją, nei prieš operaciją baimės nejautė, nes pasitiki medikais. O ir gyvenimas po operacijos Petrui mažai tepasikeitė: tenka tik valgiaraštį pakoreguoti ir sunkių daiktų nekilnoti. Birželis – įveikusiųjų vėžį mėnuo, todėl Petras dalinasi savo sėkmės istorija.

Baimės dėl tyrimų ir operacijos nejautė

Gegužę dėl storosios žarnos vėžio operuotas 72-ejų Petras šiandien dirbantis, geros nuotaikos ir optimistiškas. Vilniečiui onkologinė liga aptikta pačioje pradžioje – pirmoje stadijoje. Petras pasakoja kiek delsęs dėl vėžio pasitikrinti prevenciškai – gąsdino pandemija. Tačiau dabar savo sprendimu išsitirti labai džiaugiasi.

„Sausio mėnesį gavau kvietimą iš Antakalnio poliklinikos sudalyvauti storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programoje. Tada pamaniau, ai, visur koronavirusas, palauksiu pavasario ir tada nunešiu tyrimus. Kovo pabaigoje man paskambino slaugytoja iš poliklinikos ir pasakė, kad kovas yra storosios žarnos vėžio žinomumo mėnuo ir vėl paragino išsitirti. Taip pat paprašė atnešti išmatų mėginėlį. Tą ir padariau. Vėliau pažiūrėjau tyrimo rezultatus internete ir sužinojau, kad slapto kraujo išmatose tyrimo atsakymas yra teigiamas,“ – pasakojo Petras.

Vilnietis sako nustebęs dėl slapto kraujo išmatose tyrimo rezultato, todėl nusipirko testą vaistinėje ir tyrimą namuose pakartojo pats. „Iš pradžių nelabai norėjau tikėti, juk prieš trejus metus atsakymas buvo neigiamas. Todėl vaistinėje nusipirkau testą ir tyrimą pasidariau namuose. Ir šis testas parodė teigiamą atsakymą. Nors kraujo išmatose ir nesimatė. Tuomet šeimos gydytoja parašė siuntimą kolonoskopijai atlikti,“ – kalbėjo vilnietis.

Per tyrimą vyro žarnyne aptikta polipų, kilo įtarimų dėl vėžio, todėl Petras tolimesnei konsultacijai buvo nusiųstas pas Bendrosios ir abdominalinės chirurgijos ir onkologijos skyriaus gydytoją chirurgą dr. Audrių Dulską. „Kolonoskopija man buvo atlikta su nejautra. Prabundu, o gydytojas man sako: brolyti, radau penkiolika mažyčių polipėlių. O pora atrodo įtartini, siunčiu tave pas daktarą Audrių Dulską. Daktaras nusiuntė mane pasidaryti kompiuterinės tomografijos. Gegužės pabaigoje man buvo išoperuotas navikas,“ – pasakojo Petras.

Vyras sako žinią apie onkologinę ligą sutikęs ramiai: vidinės drąsos suteikė pasitikėjimas gydytojais. „Neišsigandau. Po kolonoskopijos man nepasakė nieko baisaus. Todėl pagalvojau, kad jeigu kas ir yra, tai yra pradžia. Nejaučiau jokios baimės, aš pasitikiu gydytojais. Po pusės metų turėsiu vėl apsilankyti pas daktarą.“

Žmogus gi visada – tai laiko, tai noro neturi.

Šiandien vilnietis džiaugiasi, kad į prevencinę patikros programą ranka nenumojo ir laiku išsityrė. „Gydytojas man pasakė, kad išsityriau pačiu laiku, nes tai buvo vėžio pradžia. Todėl dabar, ką sutinku, ar bendraamžius, ar jaunesnius, sakau, kad jei tik priklauso prevencinė programa, eitų tikrintis. Nepražiopsokite ir eikite,“ – tikrintis ragino Petras. Vyras ramino ir bijančius kolonoskopijos tyrimo.

„Absoliučiai nėra ko bijoti. Žmonės, nebijokite eiti. Jei tik yra galimybė, siunčia – eikite ir darykite. Pagalvojau, kaip gerai, kad gyvenu mieste. Jei gyvenčiau kur nors kaime, turbūt nebūčiau pasitikrinęs profilaktiškai ir vėliau man vėžį rastų jau kokios trečios stadijos. O paskui gydytojai sakytų: o kur tu buvai anksčiau? O žmogus gi visada – tai laiko, tai noro neturi...“ – samprotavo vilnietis.

O ar po operacijos pasikeitė vilniečio kasdienybė? Petras sako, kad gyvenimas teka sena vaga: teko tik pakoreguoti valgiaraštį ir nekilnoti sunkių daiktų.

Kuo anksčiau diagnozuojamas vėžys – tuo geresnė prognozė

Anot A. Dulsko, Petro atvejis – sėkmės istorija apie tai, kodėl verta tikrintis prevenciškai.

„Petro situacija buvo labai „dėkinga“ ir tai yra tobulas pavyzdys, kad veikia ir kam reikalinga storosios žarnos vėžio patikros programa. Ponas Petras jokių skundų neturėjo, tiesiog profilaktinio patikrinimo metu nustatyti keli polipai, iš kurių vienas jau buvo supiktybėjęs. Atlikta operacija – pašalinta dalis žarnos. Patologinis atsakymas parodė, jog tai pirmos (ankstyvosios) stadijos vėžys. Jokio papildomo gydymo nebereikia. Sekimas reikalingas, kaip ir bet kurios stadijos vėžio, tačiau tai galima daryti rečiau – kartą į pusmetį. Be to, ankstyvosios stadijos vėžio atkryčio galimybė yra labai reta,“ – pasakojo dr. A. Dulskas.

A. Dulskas / NVI nuotr.

Gydytojas chirurgas pabrėžia, kad kuo anksčiau diagnozuojamas vėžys, tuo didesnis paciento išgyvenamumas. „Jeigu vėžys nustatomas pirmos stadijos, penkerius ir daugiau metų išgyvena beveik visi pacientai (100 proc. išgyvenamumas), tuo tarpu IV stadijos išgyvenamumas gerokai sumažėja (mažiau nei 15 proc. išgyvena penkerius metus). Ankstyvesnių stadijų išgyvenamumas geresnis, nebereikia jokio papildomo gydymo, galima rečiau tikrinti – taip sumažėja stresas. Ankstyvas stadijas lengviau ir operuoti, dažniau galima taikyti minimaliai invazyvias priemones, reikalingi gerokai mažesni pjūviai. Tokiu būdu sutrumpėja ir buvimo ligoninėje laikas,“ – apie ankstyvąją diagnostiką pasakojo dr. A. Dulskas.

Anot gydytojo chirurgo, todėl ir prevencinėje storosios žarnos vėžio programoje dalyvauti svarbu: įrodyta, jog dalyvaujant patikros programose nustatomos ankstyvesnės stadijos, tokiu būdu sumažinamas mirtingumas, ilgėja gyvenimo trukmė. Visgi, anot dr. A. Dulsko, per prevencinę patikrą dažniausiai diagnozuojamas pažengęs storosios žarnos vėžys, ankstyvosios vėžio stadijos sudaro nedidelę dalį. Todėl taip pat labai svarbi šios ligos prevencija – sveikas gyvenimo būdas. „Rizikos veiksniai yra universalūs, standartiniai ir labai gerai žinomi, tačiau visiems labai sunkiai įgyvendinami. Tai fizinio aktyvumo nebuvimas, viršsvoris ir nutukimas, greito maisto valgymas, raudona termiškai apdorota mėsa, alkoholis ir rūkymas. Yra žinoma ir veiksnių, kurių negalima keisti – genetiniai faktoriai, aplinka,“ – reziumavo dr. A. Dulskas.

Lietuvoje 2009 m. patvirtinta valstybės finansuojama Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa, kurios tikslas – kuo anksčiau nustatyti storosios žarnos vėžį. Gyventojams dalyvavimas šioje profilaktinėje programoje nieko nekainuoja, tyrimai apmokami iš PSDF lėšų. Programa priklauso 50–74 m. amžiaus moterims ir vyrams: kartą per dvejus metus reikia atlikti slaptojo kraujo išmatose tyrimą. Maždaug 10 proc. programoje dalyvaujančių žmonių slapto kraujavimo testas būna teigiamas ir jie siunčiami atlikti išsamesnį endoskopinį tyrimą – kolonoskopiją. Dėl dalyvavimo programoje reikia kreiptis į šeimos gydytoją.

Kaip ketvirtadienį pranešė organizatoriai, sveikatos organizacijos visame pasaulyje kovą paskelbia storosios žarnos vėžio prevencijos mėnesiu – „Mėlynuoju kovu“. Šiemet dėl Rusijos sukelto karo Ukrainoje ši iniciatyva Lietuvoje bus minima vėliau nei įprastai.

Jos metu siekiama priminti vyresnio nei 50 metų amžiaus gyventojams pasitikrinti dėl storosios žarnos vėžio. Tai jie gali padaryti nemokamai, pagal valstybės finansuojamą programą.

Tai svarbu, nes iš maždaug pusantro tūkstančio kasmet Lietuvoje nustatomų naujų storosios žarnos vėžio atvejų daugiau nei 60 proc. jų aptinkami jau pažengusiose stadijose.

Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos Pilvo chirurgijos centro gydytojo profesoriaus Tomo Poškaus teigimu, storosios žarnos vėžys šiuo metu yra trečias tarp dažniausių onkologinių susirgimų Lietuvoje. Tačiau pabrėžiama, kad nustačius ankstyvose stadijose, jis yra vienas geriausiai į gydymą reaguojančių virškinamojo trakto piktybinių navikų.

„Tai yra susirgimas, kurį laiku nustačius, yra labai gera tikimybė jį išgydyti, tačiau dėl pastaruoju metu susiklosčiusių ekstremalių situacijų žmonės atideda reguliarias patikras arba vengia įsitraukti į ligos prevencinę programą. I ir II storosios žarnos vėžio stadijose išgydoma iki 90 proc. navikų. Nustačius IV stadijoje, žinoma, yra sunkiau, tačiau tokius ligonius taip pat gydome ir šiuolaikinės medicinos dėka apie 50-60 proc. jų sėkmingai išgyvena apie penkerius metus“, – tikina profesorius.

Anot T. Poškaus, sėkmingo gydymo procentas kinta taip drastiškai todėl, kad storosios žarnos vėžį nustačius vėlesnėse stadijose, jo gydymas tampa labai intensyvus. Įtraukiami gastroenterologai, chirurgai, onkologai ir radioterapeutai.

Pagal Lietuvoje jau dešimtmetį vykdomą prevencinę programą visi padidintos rizikos grupei priskiriami asmenys – nuo 50 iki 74 metų amžiaus – kartą per dvejus metus gali nemokamai atlikti slaptojo kraujo išmatose testą (iFOBT), kuris mirčių nuo storosios žarnos vėžio riziką sumažina 20-30 proc.

„Dėl slaptojo kraujo tyrimo užtenka kreiptis į šeimos gydytoją. Jeigu jo metu kraujo pėdsakų nerandama, pacientas gali ramiai gyventi toliau ir sugrįžti po dvejų metų kitam reguliariam patikrinimui. Tuo tarpu suradus kraujo, pacientas siunčiamas pas gydytoją specialistą atlikti kolonoskopiją – storosios žarnos apžiūrą iš vidaus“, – sako T. Poškus.

Storosios žarnos vėžio prevencijai svarbu stebėti savo žarnyno pokyčius, tokius kaip vidurių pūtimas, viduriavimas, vidurių užkietėjimas ar kraujo pėdsakai išmatose.

Anot mediko, storosios žarnos vėžiu susirgti gali visi, tačiau didesnės rizikos grupei taip pat priklauso žmonės, kurių giminėje yra bet kokių onkologinių ligų ar piktybinių navikų apraiškų.

„Dar vienas svarbus rizikos faktorius yra gyvenimo būdas. Ilgas ir nuolatinis sėdimas darbas, žalingi įpročiai ir netinkama mityba taip pat gali padidinti susirgimo riziką. Pavyzdžiui, valgant per daug mėsos, greito maisto, vartojant alkoholinius gėrimus ir rūkant rizika susirgti storosios žarnos vėžiu didėja“, – sako prof. T. Poškus.

Mediko teigimu, mityba turi būti racionali ir proporcinga, turinti daug žalumynų, grūdinių kultūrų, o dirbant sėdimą darbą, ypač jeigu žmogus patenka ir į prevencinės programos amžiaus grupę, vertėtų reguliariai pasitikrinti.

Nauda pacientui ir gydytojui

„Daugelį techninių ir operacijų atlikimo etapų teko spręsti įsisavinant robotinę chirurgiją, ir tai buvo išties novatoriškas ir labai įdomus klinikinio darbo etapas. Pabrėžčiau, kad nors chirurgjoje mes daug kalbame apie mokymosi kreivę, įdiegiant šią chirurgiją dėka robotinės įrangos tobulumo jos kokybė nuo pat pirmųjų operacijų nesiskyrė – tik pradžioje jos truko ilgiau, nei alternatyvios mažai invazinės (laparoskopinės) operacijos. Stabili robotinė akimis valdoma vaizdo kamera, padidintas ir erdvinis (3D) vaizdas padeda ypač tiksliai matyti anatomines struktūras, išsaugoti autonominę operuojamų sričių įnervaciją, ir roboto pagalba tiksliau ne kitais operacijų būdais pašalinti piktybinį naviką su visais jį drenuojančiais limfatiniais ir veniniais baseinais. Operuojant pacientus dėl tiesiosios žarnos vėžio, daliai pacientų, kuriems po tradicinių operacijos turėtų būti suformuojama pilve pastovi dirbtinė išangė, roboto dėka galime pasiūlyti virškinamojo trakto vientisumą atstatančias operacijas, kuomet po operacijos ligonis išsaugo savo gyvenimo kokybę, sumažinama neįgalumo rizika, išsaugomas darbingumas“, - robotinių operacijų pranašumus vardijo prof. habil. dr. N. E. Samalavičius.

Kaip aiškina Klaipėdos universitetinės ligoninės Chirurgijos departamento vadovas, didelis robotinės chirurgijos privalumas yra lankstūs robotiniai instrumentai, kurie įgalina atlikti chirurgines manipuliacijas tiksliau, ypač mažose erdvėse, kur sunku prieiti (atvira chirurgija), ar sunku tiksliai atlikti judesius su tiesiais instrumentais (laparoskopinė chirurgija).

Klaipėdos universitetinės ligoninės nuotr.

„Tikimės, jog sulaukus atitinkamo savo operuotų pacientų stebėjimo laiko, galėsime įrodyti, jog lyginant su kitomis chirurgijos rūšimis (atvira ar laparoskopine chirurgija), mūsų robotiniu būdu operuotų pacientų išgyvenamumas yra ilgesnis. Bet jau šiandien galime drąsiai teigti, kad po robotinių operacijų pacientai greičiau atsigauna, mažiau reikia nuskausminančių vaistų, trumpesnė jų gulėjimo ligoninėje trukmė, anksčiau grįžtama prie įprastinės gyvenimo veiklos. Įvertinus pašalintus operacinius preparatus dėl vėžio, pastebėjome, jog jų patomorfologiniai rodikliai yra geresni. Be to, robotinių operacijų metu mažiau prarandama kraujo, tik retais atvejais gali iškilti kraujo perpylimo klausimas. Nors pradžioje robotinės operacijos truko ilgiau, šiuo metu, robotinių operacijų trukmė nebesiskiria nuo kitu būdu atliekamų tokių pačių operacijų“, apžvelgia prof. habil. dr. N. E. Samalavičius.

Ligoninės chirurgijos departamento vadovą atlikus100-ąją operaciją pasveikino dr. Torstenas Brandtas, EMEA klinikinės rinkodaros direktorius: „Džiugu, kad Klaipėdos universitetinė ligoninė sėkmingai įsasavino robotinę chirurgiją ir jau atlikta 100-oji storosios žarnos operacija. Manau, kad ligoninės medikų komanda atlieka puikų darbą su „Senhance“ sistema ne tik dėl geros pacientų priežiūros ir robotinės chirurgijos, bet ir dėl nuolatinio mokslinio darbo, kurį atspindi kelios klinikinės publikacijos, apimančios visas tris specialybes: pagrindinę kolorektalinę, ginekologiją ir urologiją bei kelių šimtų pacientų duomenų publikavimą. Malonu būti istorijos dalimi.“

Pasak Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiojo gydytojo prof. habil. dr. Vinso Janušonio, robotinės chirurgijos atsiradimas ir vystymas Klaipėdoje atnešė didžiulį proveržį ne tik Lietuvos medicinoje, bet ir visose Baltijos šalyse. Kaimyninėse valstybėse robotų su tokiomis plačiomis galimybėmis kol kas nėra.

Bet jau šiandien galime drąsiai teigti, kad po robotinių operacijų pacientai greičiau atsigauna, mažiau reikia nuskausminančių vaistų.

Įdomūs faktai

Roboto apibrėžimas atsirado po Karelo Čapeko 1921 metais išleistos knygos „RUR“ (Rossum‘s universal robots).

Jau 1980 metais NASA su Stenfordo mokslinio tyrimo instituto mokslininkais ėmė domėtis robotinėmis technologijomis ir virtualia realybe, o neužilgo JAV gynybos departamentas ėmė kurti telechirurgijos sistemas, kurios leistų sužeistus karius operuoti per atstumą. Iš tiesų, iki šiol garsiausia telechirurginė operacija, pavadinta Lindbergo vardu – žmogaus, kuris pirmasis 1927 metais be sustojimo nuskrido iš Niujorko į Patyžių. Ši ‚Lindbergo‘ operacija atlikta 2001 metų rugsėjo 7 dieną: porfesorius Žakas Maresko, būdamas Niujorke, ir valdydamas robotą atliko operaciją pacientei, esančiai Strasburge – pašalino tulžies pūslę.

Robotinė chirurgija pasaulyje prasidėjo 1999 metais, kuomet amerikietiška kompanija Intuitive Surgery išleido pirmąjį savo da Vinci robotą. Šiuo metu jau įdiegtas jau ketvirtos kartos da Vinci robotas, kuris leidžia atlikto sudėtingiausias operacijas. Visa eilė kompanijų šiuo metu kuria naujas robotines sistemas, iš kurių jau aprobuotos visa eilė: Senhance Asensus (kuri naudojama Klaipėdos universitetinėje ligoninėje), Versius CMR, Hugo Medtronic, ir Medrobotics robotinės sistemos (pastaroji skirta tik ribotoms indikacijos – gerklės ir tiesiosios žarnos chirurgijai).

Robotinė chirurgija Lietuvoje prasidėjo 2018 metų lapkričio 19 dieną, kuomet Klaipėdos universitetinėje ligoninėje buvo atliktos pirmos operacijos ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos valstybėse. Ir šiandien ši gydymo įstaiga – vienintelė visose trijose Baltijos šalyse, kurioje atliekama robotinė chirurgija. Iš viso (urologijoje, ginekologijoje, pilvo chirurgijoje atlikta per 670 robotinių operacijų.

Dar 2017 metais korėjiečiai paskelbė pirmąjį straipsnį, kuriame parodė, kad po robotinių operacijų dėl tiesiosios žarnos vėžio buvo geresni onkologiniai rezultatai: geresnis 5 metų išgyvenamumas, ilgesnis laikas iki recidyvo ir be ligos progresavimo. Dabar tokių įrodymų medicininėje literatūroje yra jau ir daugiau.

Storosios žarnos vėžys – trečia pagal dažnumą onkologinė liga. Ja suserga vis jaunesni. Pasaulyje storosios žarnos vėžys kasmet diagnozuojamas apie 1 mln. gyventojų, iš jų apie 1 700 – Lietuvoje. Kas padeda išvengti ligos, kurios simptomų žmogus labai ilgai nejaučia?

„Anksčiau storosios žarnos vėžys 50-mečiui būdavo diagnozuojamas retai, o dabar dažnai matome šia liga sergančius net 40-mečius“, – pastebi Santaros klinikų abdominalinės chirurgijos gydytojas profesorius Tomas Poškus.

Pasak jo, šia liga dažniau serga vakarietiško gyvenimo būdo šalių gyventojai. Vis dėlto profesorius įvardijo ir būdą, padedantį šio iš pradžių lėtai besivystančio vėžio išvengti.

– Tiesa, kad storosios žarnos vėžio galima išvengti?

– Taip. Dėl šios pavojingos ligos Lietuvoje kasmet netenkame apie 800 žmonių. Laimė, šios ligos pradžia yra gana lėta ir nepiktybinė. Storosios žarnos vėžys beveik niekada neatsiranda staiga. Reikia mėnesių, metų, kartais net ir dešimtmečių, kad iš vienos ląstelės per mažą, vėliau didelį ir labai didelį polipą susiformuotų piktybinis navikas. Dėl to ir dėl gana neblogų diagnostikos priemonių galime nustatyti dar ikivėžines ligos stadijas, aptikti polipą ir jį pašalinti, kol jis dar nepiktybinis, ir išvengti storosios žarnos vėžio. Tokiais atvejais žmogus gali pasveikti net nesusirgęs vėžiu.

– Kokios dažniausios šio vėžio atsiradimo priežastys?

– Deja, nežinome labai aiškių rizikos veiksnių, kurie nulemia, kad žmogus suserga šiuo vėžiu. Rizikos veiksnys aiškus tik labai nedidelei daliai žmonių, sergančių tam tikromis paveldimomis ligomis. Pavyzdžiui, žmonės, sergantys šeimine adenomine polipoze, sulaukę 50 metų beveik visi suserga storosios žarnos vėžiu. Tačiau šį sindromą turi labai nedidelė dalis žmonių.

Dažniausiai storosios žarnos vėžys atsiranda sporadiškai, arba atsitiktinai. Tokiais atvejais jį nulemia dvi priežasčių grupės. Viena – genetinės mutacijos, kurias žmogus sukaupia per gyvenimą. Jos priklauso nuo įvairių dalykų. Nuo to, ką mes valgome, kokios bakterijos gyvena mūsų žarnyne, kokia spinduliuotė yra aplinkoje, ar žmogus vartoja alkoholį, rūko. Tai yra labai įvairūs rizikos veiksniai ir pasakyti, kuris veiksnys sukelia ligą, negalime.

Kita grupė – paveldimos genetinės priežastys, kai šeimoje yra storosios žarnos vėžiu sirgęs asmuo. Tokiu atveju atsiranda genetinis polinkis sirgti šia liga.

Manoma, kad apie pusę storosios žarnos vėžio atvejų sukelia genetinės priežastys, kita pusė suserga dėl aplinkos veiksnių sukeltų genetinių mutacijų.

– Kokie simptomai gali rodyti, kad žmogus serga storosios žarnos vėžiu?

– Dažniausiai tai susiję su tuštinimosi pasikeitimais. Vienas pagrindinių simptomų – kai buvęs konkrečiam žmogui įprastas tuštinimasis staiga, be aiškios priežasties, pasikeičia. Šiuo atveju staiga – per mėnesį ar kelis. Viduriai pasidaro nevienodi, dažniau prireikia į tualetą, kartais atsiranda viduriavimas, besikaitaliojantis su vidurių užkietėjimu. Gali atsirasti pilvo pūtimas, raižymas pilve, gurguliavimas.

Kitas labai svarbus simptomas – kraujo pasirodymas. Ypač – kraujo, kuris nematomas ant tualetinio popieriaus. Jis gali būti susimaišęs su išmatomis ir būti ne šviesus, raudonas, o lyg sukrešėjęs, tamsus. Pamačius tokį vaizdą, reikėtų kreiptis į gydytojus pasitikrinti.

Tomas Poškus: Kuo daugiau šalyje yra vakarietiško gyvenimo būdo, susijusio su padidėjusiu kūno svoriu ir tam tikrais mitybos įpročiais, tuo daugiau nustatoma storosios žarnos vėžio atvejų. / Asmeninio archyvo nuotr.

Kitu atveju, net jei žmogus visiškai nejaučia simptomų, bet pirmos eilės giminės – mama, tėtis, brolis, sesuo ar vaikas – yra sirgęs storosios žarnos vėžiu, reikėtų kreiptis į gydytoją ir profilaktiškai pasitikrinti dešimt metų anksčiau, nei tam giminaičiui buvo nustatytas toks vėžys. Pavyzdžiui, jei pacientui vėžys buvo nustatytas 50 metų amžiaus, tai jo pirmos eilės giminės turi profilaktiškai pasitikrinti dėl šio vėžio būdami 40-ies.

Pasitelkiant kolonoskopiją atliekama ne tik ankstyvoji diagnostika, bet ir profilaktika – pašalinami polipai, ir vėžio pavyksta išvengti.

– Kas kiek laiko tokiems žmonėms reikia tikrintis dėl šios ligos?

– Visų pirma, reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris įvertins riziką. Jei paveldimumo rizika ryški, galbūt reikia tikrinti ne tik storąją žarną, bet ir atlikti išsamesnius tyrimus – ištirti skrandį, moteriškus lytinius organus ir kt.

Įprastais atvejais reikėtų atlikti kolonoskopiją. Jos metu įvertinę storąją žarną iš vidaus, mes galime pasakyti, ar yra polipų, ir pagal tuos pakitimus galime tą žmogų vienaip arba kitaip stebėti. Priminsiu, čia kalbame apie tuos žmones, kurie šeimoje turi storosios žarnos vėžiu sirgusį pirmos eilės giminaitį.

– Kada dėl šio plačiai paplitusio vėžio turėtų pasitikrinti žmogus, neturintis juo sirgusių artimų giminaičių?

– Storosios žarnos vėžio rizika ima didėti su amžiumi. Asmenys, sulaukę 50 metų, turi kreiptis į savo šeimos gydytoją ir pasitikrinti profilaktiškai. Lietuvoje veikia nemokama storosios žarnos vėžio patikros programa. Pagal ją atliekamas visiškai neskausmingas nemokamas slapto kraujo tyrimas, kurio metu ištiriama, ar žmogaus išmatose nėra plika akimi nematomų cheminių kraujo pėdsakų. Jei jų nerandama, taip būna per 90 proc. tiriamųjų, nieko daugiau daryti nereikia, tik kas dvejus metus pakartoti tyrimą.

Jei randama pakitimų – išmatose nustatoma kraujo pėdsakų, kitas labai svarbus žingsnis yra atlikti kolonoskopiją. Šiuo metu dauguma tokių tyrimų atliekama nejautros sąlygomis, t.y. pacientas procedūros metu miega ir nieko nejaučia. Jos metu gali skaudėti tik įvedant kateteriuką migdomiesiems vaistams suleisti.

Jei kolonoskopijos metu storojoje žarnoje aptinkama pakitimų, paimami audinio gabalėliai ištirti, jei randama polipų – daugeliu atvejų jie iš karto pašalinami. Taigi, pasitelkiant kolonoskopiją atliekama ne tik ankstyvoji diagnostika, bet ir profilaktika – pašalinami polipai, ir vėžio pavyksta išvengti.

– Vadinasi, kartais kolonoskopijos metu atliekamas ir tyrimas, ir operacija?

– Taip. Kai prasidėjo profilaktinė programa, ne visur ir ne visais atvejais, radus polipų, jie iš karto būdavo šalinami. Dabar daugiau nei 80 proc. polipų stengiamasi pašalinti iš karto. Žinoma, tai įmanoma ne visada – pasitaiko sudėtingų, didelių polipų, kuriems pašalinti prireikia atskiros operacijos. Tačiau daugeliu atvejų kolonoskopijos metu pacientas yra ir ištiriamas, ir iš karto pagydomas. Tai yra dienos procedūra, kai viskas atliekama per keletą valandų, – nereikia gultis į ligoninę.

Kolonoskopijos tyrimas dešimčiai metų sumažina storosios žarnos vėžio riziką. Tai tarsi draudimo polisas: pasidarei šį tyrimą, ir dešimt metų dėl storosios žarnos vėžio yra ramu.

– Ar tiesa, kad šis vėžys plinta būtent tarp jaunų žmonių?

– Sąsaja tokia: kuo daugiau šalyje yra vakarietiško gyvenimo būdo, susijusio su padidėjusiu kūno svoriu ir tam tikrais mitybos įpročiais, tuo daugiau nustatoma storosios žarnos vėžio atvejų.

Storosios žarnos vėžio atvejų daugėja visame pasaulyje visose amžiaus grupėse, taip pat ir tarp jaunimo. Anksčiau storosios žarnos vėžys 50-mečiui būdavo diagnozuojamas retai, o dabar dažnai matome šia liga sergančius ir 40-mečius. Taigi, žmonių, sergančių šia liga, amžius jaunėja. JAV net pakeitė savo storosios žarnos vėžio patikros programą ir dabar kviečia tikrintis asmenis nuo 45 metų. Manau, ateityje taip bus ir Lietuvoje. Kadangi tai susiję su dideliais finansiniais ištekliais, šiuo metu Lietuvoje nemokamai profilaktiškai tikrinami asmenys nuo 50 metų.

Kaip minėjau, jaunesni žmonės tikrinami, jei jaučia tam tikrų simptomų ar šeimoje yra šia liga sirgusių asmenų. Tokiais atvejais nereikia delsti – reikia kreiptis į šeimos gydytoją. Jei reikės, jis nusiųs atlikti slapto kraujo ar kolonoskopijos tyrimo. Šeimos gydytojas gali nusiųsti pasikonsultuoti ir su gydytojais specialistais – chirurgais, gastroenterologais.

Yra visų reikalingų šio vėžio profilaktikos ir diagnostikos priemonių, tik reikia jomis pasinaudoti.

– Ar vegetariška mityba padeda išvengti šio vėžio?

– Yra tam tikras ryšys tarp apdorotos mėsos vartojimo ir storosios žarnos vėžio. Valgant daug raudonos, ypač termiškai, chemiškai apdorotos mėsos, taip pat rūkytos mėsos produktų, tikimybė susirgti šiuo vėžiu išauga. Šalyse, kur valgoma mažai mėsos, storosios žarnos vėžio atvejų yra mažiau nei vakarietiško gyvenimo būdo šalyse, kur mėsos produktų valgoma labai daug. Vadinasi, vegetarinė mityba galėtų būti susijusi su mažesne storosios žarnos vėžio rizika. Vis dėlto konkrečiai mes negalime pasakyti: valgyk šitą, nevalgyk šito, ir storosios žarnos vėžiu nesusirgsi. Tačiau kuo daugiau valgysime augalinio maisto ir kuo mažiau perdirbtų mėsos produktų – tuo geriau.

– Kiek patikimi slapto kraujo tyrimai?

– Jei jaučiate tam tikrų simptomų, kyla įtarimas, kad tai gali būti storosios žarnos vėžys, slapto kraujo išmatose tyrimo nepakanka. Jis jautrus tik 70–80 proc. Vadinasi, 20–30 proc. jį atlikusių asmenų piktybinis navikas gali likti nepastebėtas. Tačiau, jei pasireiškia klinika, leidžianti įtarti šį vėžį, naudojame ir kolonoskopiją, kad tikrai žinotume, ar storojoje žarnoje yra pakitimų, ar ne. Pagal profilaktikos programą, kai reikia patikrinti milijonus žmonių, atlikti kolonoskopijos tyrimą visiems ir nėra galimybės, ir galbūt nereikia. Tokiais atvejais remiamės slapto kraujo išmatose tyrimu, kuris gana efektyviai diagnozuoja tiek mažus polipus, tiek storosios žarnos vėžį.

– Ar profilaktikos programos metu atliekant kolonoskopiją taikoma nejautra yra mokama?

– Ne. Visos profilaktikos programos sudedamosios dalys, pradedant nuo slapto kraujo išmatose tyrimo mėginuko iki patologinio preparato ištyrimo yra nemokamos ir visiškai kompensuojamos ligonių kasų. Tiesa, ne visose šią programą taikančiose gydymo įstaigose visais atvejais atliekama nejautra. Konkrečioje gydymo įstaigoje verta pasiklausti, ar pacientui tikrai bus taikoma nejautra. Šiuo metu Lietuvoje trys ketvirtadaliai kolonoskopijų atliekamos taikant nejautrą. Juk jei žmogui tiriantis neskaudės, jis mieliau tikrinsis kitą kartą ir kitus paragins tikrintis.

Nauda: jei kolonoskopijos metu storojoje žarnoje aptinkami nedideli polipai, jie iš karto pašalinami. / Freepik.com nuotr.

– Nuo ko pradėti žmogui, norinčiam dalyvauti storosios žarnos vėžio patikros programoje?

– Kiekvienas žmogus, sulaukęs 50 metų, turi kreiptis į savo šeimos gydytoją, ir kartą per dvejus metus jam turi būti atliekamas slapto kraujo išmatose tyrimas. Jam atlikti visų pirma reikia kreiptis į šeimos gydytoją. Šiuo metu rengiame minėtos patikros programos atnaujinimą ir ateityje žmonėms niekur nereikės eiti – kiekvienas į namus gaus laišką su patikros mėginėliu ir adresą, kur tą mėginėlį išsiųsti. Kol kas, kaip minėjau, reikia kreiptis į šeimos gydytoją. Jei atlikus slapto kraujo tyrimą nustatoma pakitimų, atliekama ir kolonoskopija. Visa tai atliekama nemokamai.

92 proc. atliekantiems slapto kraujo išmatose tyrimą jokių pakitimų nenustatoma, 8 proc. prireikia kolonoskopijos. Nereikia bijoti, jei slapto kraujo mėginys yra teigiamas. 70 proc. tų žmonių, kurių slapto kraujo išmatose mėginys yra teigiamas, atliekant kolonoskopiją nerandama jokių pakitimų. Apie 25–26 proc. randami nepiktybiniai navikai – polipai, kurie iš karto pašalinami. Ir tik 2–3 proc. iš tų, kurių slapto kraujo mėginys teigiamas, nustatoma storosios žarnos vėžio diagnozė. Tačiau ši diagnozė taip pat būna labai įvairi. Jei tai pirmos stadijos vėžys, atliekama mažos apimties endoskopinė operacija.

– Kaip viskas vyksta, jei tenka operuoti storosios žarnos vėžį?

– Operacija yra tik vienas iš daugelio gydymo etapų. Operacijos planavimas vyksta dalyvaujant daugiadisciplinei komandai, kurioje yra chirurgas, chemoterapeutas, spindulinės terapijos specialistas, radiologas ir kiti. Kartais pradedame nuo operacijos, kartais – nuo gydymo vaistais arba spinduliais, arba įvairių šių gydymo metodų kombinacijų. Po operacijos pacientu taip pat rūpinasi visa komanda: būrys slaugytojų, kineziterapeutai, reabilitologai, dietologai ir kiti gydytojai.

Operacijas stengiamės daryti kuo mažiau invazyvias. Apie 80 proc. jų atliekame laparoskopu, t.y., per nedidelį pjūvelį ir mažutes skylutes. Stengiamės atlikti kiek įmanoma mažiau žalojančius chirurginius veiksmus, sumažinant išvaržų, sąaugų pavojų ir pan. Po tokių operacijų pacientus paprastai išleidžiame namo ketvirtą parą, kartais – ir po dviejų dienų.

– Ar, įtariant storosios žarnos vėžį, verta atlikti vėžio žymens tyrimus?

– Storosios žarnos vėžio atveju šie tyrimai profilaktinei diagnostikai netinkami, šiuo atveju jų atlikti nereikėtų. Tenka konsultuoti pacientus, kuriems buvo atlikta dešimt vėžio žymenų, rastas vienas šiek tiek padidėjęs, ir tada turi įrodinėti žmogui, kad jam niekas negresia.

Turėtume atsargiai žiūrėti į vėžio žymens tyrimus. Juos skiriame tiems žmonėms, kuriems nustatome piktybinį naviką. Tuomet radę padidėjusį vėžio žymenį mes galime naudotis juo kaip stebėjimo priemone – yra vėžio atsinaujinimo požymių ar ne. Jei vėžio žymuo po operacijos sumažėjo, o praėjus, pvz., dvejiems metams ėmė didėti, reikia žiūrėti – galbūt tai galėtų būti vėžio atsinaujinimo simptomai. Tačiau pirminei storosios žarnos vėžio diagnostikai vėžio žymuo tikrai neturėtų būti naudojamas.

– Koronaviruso pandemijai slūgstant, nustatote daugiau užleistų storosios žarnos vėžio atvejų?

Tik 2–3 proc. iš tų, kurių slapto kraujo mėginys teigiamas, nustatoma storosios žarnos vėžio diagnozė.

– Kol kas dar neturime skaičių. Manau, mes jų neabejotinai pastebėsime, nes 2020 m. 37 proc. buvo sumažėjęs pacientų, dalyvaujančių patikros programose, skaičius. Profilaktinio patikrinimo sumažėjimas rodo, kad žmonės kreipsis vėliau, lauks ilgiau, jų diagnostika ir gydymas bus sudėtingesni. Taigi, noriu visus paraginti: pandemija ar ne, turime siekti būti sveiki, kad galėtume padėti ne tik sau, bet ir ukrainiečiams, ir kitiems. Tai yra socialinės atsakomybės reikalas. Atėjo laikas – tikrinkimės pagal profilaktikos programas. Pasirūpinkime savimi, taip pat ir tuo, kad šiose programose dalyvautų artimieji.

Tose šalyse, kur vykdomos storosios žarnos vėžio patikros programos, sumažėja ir mirštančiųjų nuo storosios žarnos vėžio, ir apskritai tokių ligonių. Taigi, nebijokime pasitikrinti. Daugelis iš mūsų galime išvengti storosios žarnos vėžio profilaktiškai tikrindamiesi.

Rizika: dažnai valgant greitąjį maistą, geriant gazuotus gėrimus su saldikliais tikimybė susirgti šiuo vėžiu išauga. / Freepik.com nuotr.

Lemia ir nutukimo pandemija

Iš viso komplekso priežasčių, lemiančių storosios žarnos vėžio atsiradimą, koloproktologas docentas Audrius Dulskas visų pirma išskiria nutukimo pandemiją.

„JAV kas ketvirtas paauglys yra nutukęs, antsvorio problemų turi daugiau kaip 30 proc. Mažas fizinis aktyvumas, ankstyvas diabetas ir netinkama mityba, kai maitinamasi greituoju maistu ir produktais su dirbtiniais saldikliais. Neseniai išspausdintoje publikacijoje teigiama, kad paauglės, kasdien vartojančios saldžiuosius gėrimus („Coca-cola“, „Fanta“ ir kt.), kelis kartus dažniau serga storosios žarnos vėžiu būdamos jauno amžiaus (iki 50 metų), – teigia koloproktologas docentas Audrius Dulskas. – Skaičiuojama, kad 2030 m. storosios žarnos vėžys taps pagrindine jaunų žmonių mirties priežastimi iš visų vėžių. Tai šokiruojantys skaičiai. Ir veikti reikia jau dabar.“

Užkirsti kelią ligai gali padėti gyvenimo būdas. Svarbi tinkama mityba: reikėtų vartoti daugiau vaisių ir daržovių, skaidulinio maisto. Vengti raudonos, termiškai apdorotos, rūkytos mėsos. Greitasis maistas ar gazuoti gėrimai su saldikliais neturėtų būti dažnas pasirinkimas.

Riziką susirgti didina ir mažas fizinis aktyvumas, rūkymas, alkoholio vartojimas, aplinkos veiksniai, įgimti genetiniai sindromai (Lynčo, šeiminė adenominė polipozė).

A.Dulskas atkreipė dėmesį, kad vėlesnėse storosios žarnos vėžio stadijose gali atsirasti bendras silpnumas, kraujo tyrimais nustatoma mažakraujystė. Visgi dažniausiai pažengusią ligą išduoda tuštinimosi sutrikimai: naujai atsiradęs vidurių užkietėjimas, pilvo pūtimas, viduriavimas, tuštinantis ar ant tualetinio popieriaus pasirodantis kraujas, išmatų formos pasikeitimas, padažnėjęs tuštinimasis, svorio kritimas.

Pagal storosios žarnos vėžio ligos prevencinę programą išsitirti norintys privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) apdrausti asmenys pirmiausia turi kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris skirs atlikti slaptą kraujavimo testą. Teigiamo testo atveju gydytojas išduos siuntimą pas gydytoją specialistą atlikti tolesnių tyrimų.

Šia programa vieną kartą per dvejus metus gali pasinaudoti moterys ir vyrai nuo 50 iki 74 metų (imtinai). „Svarbu žinoti, kad už programoje numatytas paslaugas PSD apdraustiems asmenims mokėti nereikia. Už šias paslaugas sumoka ligonių kasos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis“, – praneša Valstybinė ligonių kasa (VLK).

Pacientams, kurie nepatenka į nustatyto amžiaus grupę, tačiau junta tam tikrus simptomus, nerimauja dėl savo sveikatos būklės, laukti nustatyto prevencinės patikros termino nereikia. Tokiais atvejais būtina neatidėliojant kreiptis į savo šeimos gydytoją, kad jis, skyręs reikalingus tyrimus, nustatytų negalavimų priežastį ir prireikus pradėtų gydymą.

Anksti aptinkamos ligos yra daug lengviau ir efektyviau išgydomos nei aptiktos vėlesnėse stadijose.

2020 m. atliktų profilaktinių patikrinimų skaičius rodo, kad, prasidėjus COVID-19 ligos pirmajai bangai, žmonės į gydymo įstaigas kreipėsi rečiau. Tačiau, lyginant užpraeitus metus su 2021 m., statistika nežymiai gerėjo.

Ligonių kasų duomenimis, užpernai pagal storosios žarnos vėžio programą Klaipėdos TLK veiklos zonoje iš galėjusių pasitikrinti 75 tūkst. žmonių tai padarė tik 25 tūkst. Pernai iš 70 tūkst. galimybe pasitikrinti pasinaudojo 40 tūkst. gyventojų.

Ligonių kasų specialistai ragina gyventojus skirti daugiau dėmesio storosios žarnos vėžio profilaktikai ir kviečia reguliariai tikrintis. „Anksti aptinkamos ligos yra daug lengviau ir efektyviau išgydomos nei aptiktos vėlesnėse stadijose“, – rašoma VLK pranešime.

2022 m. storosios žarnos vėžio prevencinei programai iš PSDF lėšų numatyta skirti beveik 5,7 mln. eurų. Tai 800 tūkst. eurų daugiau nei pernai.

Ligonių kasos primena, kad PSD apsidraudę asmenys savo sveikatą gali pasitikrinti pagal penkias ligų prevencijos programas: gimdos kaklelio, krūties, prostatos, storosios žarnos vėžio, širdies ir kraujagyslių ligų.