PER 20 METŲ STOROSIOS ŽARNOS VĖŽYS „PAJAUNĖJO“ BEVEIK DVIGUBAI

Šiandien minima Pasaulinė kovos su vėžiu diena. Gydytojai liūdnai konstatuoja, kad vėžio diagnozę vis dažniau išgirsta jauni žmonės, ne išimtis – storosios žarnos vėžys. Pasak Respublikinės Klaipėdos ligoninės abdominalinės chirurgijos gydytojo Marijaus Ambrazevičiaus, ši diagnozė gali tapti dideliu išbandymu Z, Tūkstantmečio ir X kartos atstovams, kurių amžius svyruoja nuo 20-ies iki 50-ies metų.

Statistika: liga jaunėja

– Kokia situacija yra šiandien su storosios žarnos vėžiu?

– Storosios žarnos vėžys – tai vėžio rūšis, pažeidžianti gaubtinę arba tiesiąją žarną. Storosios žarnos vėžys yra trečias pagal paplitimą vėžys ir antra pagrindinė su vėžiu susijusių mirčių priežastis pasaulyje. Daugiausia juo serga vyresnio amžiaus žmonės, dauguma atvejų pasitaiko 50 metų ir vyresniems žmonėms, tačiau paskutiniu metu pastebima storosios žarnos vėžio pacientų jaunėjimo tendencija.

Pernai Amerikos vėžio draugija pranešė, kad 2019 m. 20 proc. diagnozių bus nustatyta jaunesniems nei 55 metų pacientams, t. y. maždaug dvigubai daugiau nei 1995 m., o jaunesnių nei 50 metų žmonių sergamumas pažengusia liga kasmet padidės maždaug 3 proc. Prognozuojama, kad 2023 metais maždaug 19 550 diagnozių ir 3 750 mirčių bus diagnozuota jaunesniems nei 50 metų žmonėms.

Tokia diagnozė gali tapti dideliu išbandymu Z, Tūkstantmečio ir X kartos atstovams, kurių amžius svyruoja nuo 20-ies iki 50-ies metų.

– Kokie yra storosios žarnos vėžio rizikos veiksniai? Ko reikėtų vengti nenorint susirgti šia liga?

– Storosios žarnos vėžys dažnai diagnozuojamas pažengusios stadijos, kai gydymo galimybės yra ribotos. Storosios žarnos vėžio išsivystymą lemia keletas gyvenimo būdo veiksnių, pavyzdžiui, didelis perdirbtos mėsos ir mažas vaisių bei daržovių vartojimas, sėdimas gyvenimo būdas, nutukimas, rūkymas ir alkoholio vartojimas.

Sergamumą storosios žarnos vėžiu ir jo poveikį galima gerokai sumažinti įgyvendinant pirminės prevencijos strategijas, pavyzdžiui, laikantis sveikos gyvensenos, vengiant rizikos veiksnių ir praktikuojant ankstyvą vėžio nustatymą atliekant profilaktinę patikrą. Jos metu atliekamas slapto kraujo testas išmatose. Jeigu jis būna teigiamas, šeimos gydytojas išrašo siuntimą tiesiogiai gydytojui, atliekančiam kolonoskopiją, taip paspartinant ligos ištyrimą ir gydymą.

Pagrindinis gydymas – chirurginis

– Kokia būna vėžio stadija ir pačių pacientų būklė prieš ir po operacijos?

– Pagrindinis ankstyvosios stadijos storosios žarnos vėžio (t. y. naviko, apsiribojančio žarnynu ar vietiniais limfmazgiais, be metastazių išplitimo į tolimesnius organus) gydymas yra chirurginis naviko ir šalia esančių limfmazgių pašalinimas.

Konkreti chirurginė procedūra priklauso nuo naviko vietos. Gali būti atliekama hemikolektomija (storosios žarnos dalies pašalinimas) arba tiesiosios žarnos rezekcija (tiesiosios žarnos pašalinimas). Kai kuriais atvejais gali prireikti laikinos arba nuolatinės kolostomijos arba ileostomijos, kad būtų sudaryta anga atliekoms šalinti. Adjuvantinė terapija – tai papildomas gydymas, skiriamas po operacijos, siekiant sumažinti vėžio atsinaujinimo riziką. Ankstyvos stadijos storosios žarnos vėžio atveju gali būti rekomenduojama taikyti adjuvantinę chemoterapiją, kad būtų sunaikintos visos likusios vėžio ląstelės, kurių negalima pamatyti ar pašalinti operacijos metu. Adjuvantinė chemoterapija paprastai rekomenduojama pacientams, kuriems būdinga didesnė ligos atsinaujinimo rizika, pavyzdžiui, tiems, kuriems yra pažeisti limfmazgiai arba tam tikrų savybių navikas.

Kartais chemoterapija gali būti skiriama prieš operaciją (neoadjuvantinė chemoterapija), kad navikas sumažėtų. Spindulinė terapija gali būti susijusi su paskutinio žarnyno segmento (tiesiosios žarnos) navikais, kad padidėtų tikimybė sumažinti naviko dydį.

Po operacijos penkerių metų ankstyvo storosios žarnos vėžio išgyvenamumo rodiklis yra 91 procentas, t. y. 9 iš 10 pacientų yra visiškai išgydomi nuo vėžio.

– Kaip gydoma pažengusi liga?

– Metastazavusio storosios žarnos vėžio pagrindinis gydymo metodas yra sisteminis gydymas, nes juo siekiama gydyti vėžines ląsteles visame organizme. Chemoterapija dažnai taikoma kaip pirmos eilės metastazavusio storosios žarnos vėžio gydymo būdas. Dažniausiai naudojami kombinuoti chemoterapijos režimai, kuriais siekiama sunaikinti vėžio ląsteles arba sulėtinti jų augimą.

Kai kuriais atvejais metastazavusio storosios žarnos vėžio atveju gali būti rekomenduojama atlikti operaciją, kad būtų pašalintas simptomus sukeliantis arba žarnyną blokuojantis navikas. Lokalizuotas gydymas, pavyzdžiui, radijo dažnio abliacija, krioabliacija arba spindulinė terapija, gali būti taikomas konkrečioms metastazių sritims, pavyzdžiui, kepenų metastazėms, gydyti. Spindulinė terapija gali būti taikoma siekiant padėti kontroliuoti ligą ir įveikti simptomus, pavyzdžiui, skausmą ar kraujavimą.

9 iš 10 gali pasveikti, bet...

– Kokie išgyvenamumo rodikliai po operacijos?

– Po operacijos penkerių metų ankstyvo storosios žarnos vėžio išgyvenamumo rodiklis yra 91 procentas, t. y. 9 iš 10 pacientų yra visiškai išgydomi nuo vėžio. Esant plitimui į limfmazgius, penkerių metų išgyvenamumo rodiklis sumažėja iki 60–70 procentų. Taigi ypač svarbu laiku nustatyti storosios žarnos vėžį ir laiku pradėti gydymą.

– Gal prisimenate kokį išskirtinį ar įsimintiną atvejį, susijusį su šia liga?

– Kiekvienas atvejis, su kuriuo susiduriu, yra savaip išskirtinis. Turbūt labiausiai paveikūs yra atvejai, kuomet storosios žarnos vėžys nustatomas artimoje aplinkoje. Mano artimam žmogui storosios žarnos vėžys buvo nustatytas prieš keletą metų jau pažengusioje stadijoje su išplitimu į plaučius. Dažniausiai tokiu atveju prognozė yra labai liūdna, tačiau po pirminio naviko pašalinimo ir chemoterapijos liga buvo sustabdyta. Šitą atvejį visada prisimenu kaip mažą stebuklą.

Liga neiškart išsiduoda

– Kaip pasikeitė situacija, kai Lietuvoje atsirado prevencinė programa dėl storosios žarnos vėžio?

– Storosios žarnos vėžio prevencinė programa yra skirta vyrams ir moterims nuo 50 iki 74 metų, kuriems vieną kartą per dvejus metus gali būti atliekamas slapto kraujavimo testas. Jei testo atsakymas būna  teigiamas – šeimos gydytojas išduoda siuntimą kolonoskopijai. Jos metu, jei reikia, atliekama biopsija, kuri leidžia patvirtinti arba paneigti storosios žarnos vėžio diagnozę.

Profilaktinės patikros programos tikslas yra sumažinti sergamumą ir mirštamumą nuo storosios žarnos vėžio. Įvairių pasaulinių studijų duomenimis, šie parametrai pagerėja 10–40 proc. taikant prevencinę programą. Lietuvoje jos efektui įvertinti reikalingi papildomi tyrimai.

– Priminkite, kada žmogus turėtų sunerimti ir pasitikrinti? Kokie požymiai signalizuoja apie ligą?

– Daugeliui žmonių ankstyvosiose ligos stadijose simptomų nebūna. Dažniausi simptomai: tuštinimosi pokyčiai, tokie kaip viduriavimas, vidurių užkietėjimas, kraujas išmatose, kuris gali būti ryškiai raudonas arba tamsus ir panašus į degutą, nepraeinantys pilvo spazmai, skausmas ar pilvo pūtimas. Gali būti nepaaiškinamas staigus svorio kritimas ir svorio metimas nesistengiant, geležies stokos anemija dėl lėtinio kraujavimo, sukelianti nuovargį, silpnumą ir blyškumą.