„Vakar dienos duomenimis, kokliušo turime 600 atvejų, didžioji dalis sergančių – vaikai iki 17 metų“, – LRT radijui teigė NVSC epidemiologė, pažymėdama, kad apie 30 proc. jų sudaro maži vaikai, kuriems ši infekcija ypač pavojinga.

Ji atkreipia dėmesį, kad sergamumo šia infekcija pakilimai stebimi kas 3–5 metus, bei primena, kad kokliušas yra valdomas skiepais. Vis tik, pasak jos, statistika rodo, kad skiepijimo apimtys nuo šios infekcijos yra per mažos.

„Pasižiūrėjus į mūsų statistiką, kokios skiepijimo apimtys yra vaikų, kurie iki 2 metų paskiepijami jau keturiomis dozėmis, toliau skiepijami 6–7 metų ir  15–16 metų, skiepijimo apimtys kai kuriose savivaldybėse tikrai nesiekia nei 80 proc., bet yra ir mažesnių dar skaičių“, – nurodė ji.

D. Razmuvienė taip pat pažymi, kad išaugęs sergamumas šia infekcija fiksuojamas ne tik Lietuvoje, bet ir visose Europos Sąjungos ir Europos ekonominės erdvės šalyse.

Kokliušas – tai infekcinė bakterinė liga, pažeidžianti kvėpavimo takus. Ją sukelia bakterija, aptinkama užsikrėtusio asmens burnoje, nosyje ir gerklėje.

Kokliušo inkubacinis periodas trunka 5–21 dieną (dažniausiai 7–10), bet gali užsitęsti iki 42 dienų. Ligai būdingi bendri peršalimo simptomai, kosulio priepuoliai, sukeliantys vėmimą ar netgi kvėpavimo sustojimą.

Infekcija labai greitai plinta artimo kontakto metu, žmogui kosėjant, čiaudėjant.

NVSC duomenimis, daugiausia atvejų – 17 – užfiksuota Vilniaus regione, 8 – Kaune, 5 – Klaipėdos regione, po 2 legioneliozės atvejus registruota iš Marijampolės, Panevėžio ir Utenos regionuose.

Pasak centro specialistų, ši liga dažniau registruojama tarp vyrų ir vyresnio amžiaus asmenų: tarp susirgusiųjų buvo 23 vyrai ir 13 moterų, 72 proc. registruoti tarp vyresnių nei 45 metų amžiaus asmenų. Keturis asmenis ši Legionella bakterijos sukelta infekcija šiemet pražudė.

Pasak sveikatos specialistų, tam, kad vandens sistemose neatsirastų legionelių, pirmiausia būtina palaikyti tinkamą vandens temperatūrą: karštas vanduo čiaupuose visada turi būti ne mažiau kaip 50 laipsnių pagal Celsijų, o šaltas – ne daugiau kaip 20 laipsnių pagal Celsijų.

Be to, šios taisyklės turėtų laikytis ir nuosavų ar daugiabučių namų gyventojai, kurie vandenį šildosi patys, pabrėžia NVSC.

Gyventojams taip pat rekomenduojama nuimti dušų, čiaupų galvutes, mechaniškai nuvalyti nuosėdas, kuriose taip pat gali daugintis legionelės.

„Dalyvavimo prevencinėse programose procentas yra pakankamai žemas, apie 60, šiek tiek daugiau negu 50 proc. Tai liudija, kad vis gi pasistengti kur yra erdvės kiekvienam iš mūsų“, – konferencijoje Vilniuje ketvirtadienį sakė N. Čiakienė.

Taip ji kalbėjo primindama, jog nuo kitų metų pasitikrinti ar serga krūties vėžiu galės moterys nuo 45 iki 75 metų metų.

„Tai yra didžiulis pasiekimas, nes visgi iki šiol galbūt galioja klaidingas įsitikinimas, kad jeigu aš esu jaunas ar jauna, krūties vėžio ar kito vėžio diagnozė manęs nepalies. Tačiau susisumavus, pasižiūrėjus statistiką tarp visų krūties vėžiu sergančių moterų, apie penktadalis suserga jaunesnės negu 50 metų amžiaus“, – pasakojo POLA direktorė.

Šiuo metu prevencinė programa skiriama moterims nuo 50 iki 69 metų, joms kartą per du metus gali būti atliekamas mamografinis tyrimas.

„Valstybė priėmė savo sprendimą, skirs tam resursus, belieka mums, pacientams ar visiems visuomenės atstovams išlikti budriems ir, gavus pasiūlymą dalyvauti prevencinėje programoj, neatsisakyti“, – kalbėjo N. Čiakienė.

Taip pat spalio mėnesį POLA kartu su partneriais sudarys galimybę pasidaryti prevencinę mamogramą 300 vyresnių negu 40 metų amžiaus moterų gyvenančių Kauno miesto rajono ir Klaipėdos miesto rajono apylinkėse.

Spalis – rožinio kaspino, kovos su krūties vėžiu mėnuo.

Anot N. Čiakienės, šia proga Vilniaus rotušė tris dienas nušvis rožine spalva.

Konferencijos organizatorių duomenimis, kasmet krūties vėžio diagnozę išgirsta daugiau kaip 1,6 tūkst. moterų.

2022 metais nuo šios ligos mirė 562 moterys.

Kaip rašo „ABC News“, savo memuarų knygoje „Unleashed“ B. Johnsonas teigė, kad iki mierties karalienė Elžbieta II daugiau nei metus sirgo kaulų vėžiu.

B. Johnsonas Balmoralo pilyje buvo susitikęs su karaliene likus vos kelioms dienoms iki jos mirties 2022 m. rugsėjį.

„Ji atrodė išblyškusi ir labiau sulinkusi, o ant jos rankų ir riešų buvo tamsių mėlynių, tikriausiai dėl injekcijų“, – knygoje susitikimą aprašė B. Johnsonas.

„Jos gydytojai nerimavo, kad bet kuriuo metu jai gali smarkiai pablogėti“, – tikino jis.

Anot CNN, Bekingemo rūmai laikosi politikos nekomentuoti knygų, išleistų apie karališkąją šeimą, todėl nepatvirtino ir nepaneigė B. Johnsono teiginių.

Karalienės mirties liudijime mirties priežastis nurodyta kaip senatvė.

B. Johnsonas taip pat rašė, kad nepaisant ligos karalienė per paskutinį susitikimą buvo aštraus proto.

„Tačiau jos protas... buvo visiškai nepažeistas“, – rašė jis.

Karalienės valdymo metais rūmai visada įnirtingai saugojo jos medicininį privatumą.

Priešingai, Elžbietos sūnus, karalius Karolis III, viešai paskelbė apie savo vėžio diagnozę. Taip pat ir karaliaus marti, Velso princesė Kate Middleton, šiais metais pranešė serganti vėžiu.

Viešai nėra atskleista, kokio tipo vėžys buvo diagnozuotas Karoliui III ir Velso princesei.

2022 metais aktoriui daktarai diagnozavo nepagydomą ligą, kuri pastarąjį laiką intensyviai progresuoja.

Portalas Unian.net praneša, kad veiksmo filmų žvaigždės artimieji yra sunerimę dėl jo esamos būklės ir nuogąstauja, jog aktorius gali nesulaukti 70-mečio, kuris bus 2025-ųjų metų kovo mėnesį.

„Liga stipriai pažengusi ir jo šeima nerimauja, kad gali nebeturėti daug laiko su Bruce’u. Jie svarsto, ar jis sulauks savo 70-ojo gimtadienio“, – sakė patikimas šaltinis.

B. Willisui diagnozavus demenciją, jis pasitraukė iš viešumos ir leidžia laiką su žmona ir trimis dukromis.

„In Touch Weekly“ skelbia, kad žvaigždės liga paveikė jo mobilumą, o ir judėti savarankiškai darosi vis sunkiau.

Šalia jo nuolat yra slaugytojai, kurie aktoriui kasdienybę palengvina keliskart.

Primename, kad prieš dvejus metus legendiniam aktoriui diagnozuota itin sudėtinga liga –  afazija.

Pasak „New York Post“, tai – sveikatos būklė, kuri gali turėti įtakos žmogaus gebėjimui kalbėti, rašyti ir suprasti kalbą, tiek žodžiu, tiek raštu.

Paprastai ji atsiranda po insulto ar galvos traumos.

LNK reportažas:

Dailininkė Lilija Valatkienė tapo giminės medį. Vieta menui netradicinė – Nacionalinis vėžio institutas.

„Nesu genetikė, genetinių medžių paišyti nemoku, bet moku gyvybės medžius“, – pasakojo dailininkė L. Valatkienė.

Kaip išsikeroję šakos, keroja ir genai – ne tik akių ar plaukų spalva, bet ir ligos, vėžys taip pat. Specialistai pataria savo diagnozių nuo giminaičių neslėpti. Turint sergančių artimoje aplinkoje, galima ligai užbėgti už akių. Pirmas žingsnis – atlikti genų tyrimą, kurį atliko ir Rasa Murauskienė.

„Mama susirgo krūties vėžiu. Po kelių metų, kai ji pasveiko, pradėjo raginti mus su sese eiti tikrintis, dvejojome, bet galiausiai pasitikrinome ir sužinojome, kad taip pat turime tą piktybinį geną“, – kalbėjo pacientės dukra R. Murauskienė.

Po kelių metų, kai ji pasveiko, pradėjo raginti mus su sese eiti tikrintis, dvejojome, bet galiausiai pasitikrinome ir sužinojome, kad taip pat turime tą piktybinį geną.

„Man buvo labai sunku. Kai pranešiau, kad yra mutuojantis, aš jų atsiprašiau“, – teigė pacientė Aušra Bružienė.

Šeimoje vaikai pradėti tirti, kai vėžys griebė ir daugiau moterų – ėmė sirgti pusseserės, tačiau toks tyrimas gali būti atliekamas tik sulaukus 18 metų.

„Tai yra duomenų apsauga. Mes kiekvienas esame skirtingi ir turime teisę žinoti – turime pokytį ar ne. Vaikams genetiniai tyrimai su paveldimu vėžiu neatliekami. Jeigu jums yra 18 metų, jūs pats turite nuspręsti, ar norite žinoti“, – aiškino NVI Genetinės diagnostikos laboratorijos skyriaus vedėja Rasa Sabaliauskaitė.

Nustačius genų mutaciją, labai smarkiai padidėja vėžio rizika.

„Liko apsispręsti – arba gyvename su piktybiniu genu, arba daromės operaciją“, – nurodė R. Murauskienė.

Po profilaktinės chirurgijos, rizika sumažėjo iki minimumo.

„Liko labai mažas procentas – kaip visi žmonės gali susirgti, bet ne 80 proc.“, – tvirtino R. Murauskienė. 

Chirurgija taikoma ne visada – be krūtų, šalinamos ir kiaušidės, kitais atvejais lieka dažnas stebėjimas, tyrimai, gyventi sveikai.

„Procentas paveldimų vėžių, kurių skaičiuojama 10 proc. nuo visų susirgimų“, – šnekėjo NVI direktoriaus pavaduotoja mokslui ir plėtrai Sonata Jarmalaitė.

„Noriu nuraminti moteris, kurios serga gimdos kaklelio vėžiu. Jis nėra paveldimas ir čia didžiąja dalimi įtakos turi ŽPV virusas. Gerai, kad mes galime vakcinuoti tiek berniukus, tiek mergaites“, – kalbėjo R. Sabaliauskaitė.

Plaučių ir kraujo vėžys taip pat nėra paveldimas, o specialistai vardija, kas, deja, šeimose įsikeroja.

„Tai yra krūtis, kiaušidės, prostata, storoji žarna ir melanoma gali būti paveldimas vėžys“, – vardijo R. Sabaliauskaitė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Genų tyrimui reikalingas šeimos gydytojo siuntimas.

„Tyrimas kompensuojamas Ligonių kasų, jeigu ateinate su genetiko siuntimu“, – nurodė R. Sabaliauskaitė.

Kartais žmonės galvoja, jog reikalinga biopsija, bet užtenka kraujo iš venos. Paskelbus, jog institutas 50 žmonių patikrins be siuntimo – laisvų vietų nebeliko per valandą.

„Matyt, yra problemos ne eilės, bet siuntimų seka, abejonės, ar tikrai reikia to siuntimo“, – pabrėžė S. Jarmalaitė.

Problemų yra ir daugiau. Anot S. Jarmalaitės, reikia peržiūrėti tvarkas ir supaprastinti galimybę atlikti tyrimus.

„Tvarka parengta 2014 metais, o proveržis genetikoje yra didžiulis, mutacijų spektras yra platesnis“, – aiškino S. Jarmalaitė.

Atliekant vieną išsamų tyrimą vietoje trijų, būtų taupomi ir pinigai, ir laikas, nes dabar atsakymo reikia laukti net iki metų, o ir pati laboratorija galėtų dirbti didesniais pajėgumais, nei dirba iki šiol.

„Tikrai šiais metais fiksuojamas didesnis sergamumas kokliušu. Šiai dienai turime jau daugiau negu 350 vaikų ir paauglių, suaugusių, susirgusių kokliušu“, – pirmadienį LRT radijui sakė D. Razmuvienė.

„Paprastai per metus būdavo registruojama apie septynis, dešimt atvejų“, – kalbėjo ji.

Anot epidemiologės, išaugęs sergamumas šia liga fiksuojamas ne tik Lietuvoje, bet ir kitose valstybėse.

„Didžiausia problema yra tos mažėjančios skiepijimo apimtys dėl tėvų, globėjų atsisakymo ir kitų priežasčių“, – teigė D. Razmuvienė.

„Skiepijimo apimtys nuo kokliušo (Lietuvos savivaldybėse – BNS) yra tikrai ganėtinai žemos, o tai reiškia, kad lieka labai didelis skaičius nepaskiepytų vaikų“, – sakė ji.

Pasak specialistės, kokliušu Lietuvoje šiemet susirgo beveik šimtas vaikų iki trejų metų. Tarp jų nepilnai paskiepytų buvo 10 procentų.

D. Razmuvienės teigimu, mirčių nuo šios ligos 2024 metais šalyje nebuvo, o daugiausia mirčių ir sergamumo atvejų fiksuojama Rumunijoje.

„Dabartiniu metu šiais metais Europoje nėra Europos šalies, Europos ekonominės erdvės šalies, kurioje nebūtų registruota kokliušo atvejų“, – teigė ji.

Kokliušas – tai ūminė bakterinė liga, plintanti oro lašeliniu keliu. Infekcija pasižymi dideliu užkrečiamumu – vienas kokliušu sergantis asmuo gali užkrėsti nuo 12 iki 15 imlių žmonių.

Pranešama, kad  naujų koronaviruso atvejų skaičius Lietuvoje pradėjo didėti nuo liepos mėnesio.

NVSC duomenimis, šis skaičius nuo 267 atvejų išaugo iki 1377 atvejų per savaitę.

Pastarasis susirgimų skaičius fiksuotas 33-iąją metų savaitę – rugpjūčio 12–18 dienomis.

„Europos ligų ir prevencijos centro (ECDC) 32 savaitės duomenimis, COVID-19 viruso aktyvumo didėjimas prasidėjo maždaug 6 savaitėmis anksčiau nei 2023 m. vasarą, tačiau tendencijos yra panašios. (...) Lietuvoje taip pat stebimas COVID-19 ligos atvejų didėjimas, kuris registruotas 4 savaitėmis ankščiau nei 2023 m. Taigi Lietuvoje stebima panaši situacija kaip ir Europoje“, – pranešime cituojama NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus patarėja Greta Gargasienė.

Pasak NVSC, šiuo metu šalyje vyrauja COVID-19 viruso „Omicron“ variantas ir jo subvariantai, vadinami „FLiRT“.

Skelbiama, kad nėra duomenų, jog ši atmaina būtų pavojingesnė ar susijusi su sunkiau persergama infekcija.

Siekiant išvengti užsikrėtimo tikimybės ir išlikti sveikiems, NVSC gyventojams primena, kad susibūrimuose derėti nepamiršti užkrečiamųjų ligų prevencijos priemonių, tai yra dažniau plauti rankas ir jas dezinfekuoti, taip pat laikytis kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo, o pajutus peršalimą ar panašius simptomus likti namuose.

„Į Švediją yra įvežtas pirmasis (tipas – ELTA). Jis yra pavojingesnis savo klinikiniais simptomais (...), bet kol kas ta situacija tikrai nėra grėsminga visuomenei, kad tai būtų labai užkrečiama oro lašeliniu keliu, kaip buvo kovidas ar kitos oro lašelinės užkrečiamos infekcijos. Šita infekcija turi savo tam tikrus plitimo kelius, reikalingas ilgesnis kartu buvimo laikas, labai artimas sąlytis su asmeniu, kuris yra užsikrėtęs ar serga beždžionių raupais“, – trečiadienį LRT radijui teigė epidemiologė.

Paklausta, ar keliaujantieji į Afrikos žemyną turėtų suklusti, D. Razmuvienė pažymėjo, kad šiuo metu jokių rekomendacijų dėl beždžionių raupų ar skiepų nuo šios infekcijos keliautojams nėra.

Visgi situaciją, pasak jos, sekti reikėtų.

„Reikia sekti situaciją, galbūt pasikeis ta situacija. Dėl užkrečiamų ligų ji nėra paliekama savieigai, yra stebėsena, tai yra atliekami tyrimai, todėl tarptautinės organizacijos gali priimti naujus sprendimus, tuo pačiu metu ir Lietuva, be abejo, pasielgs taip pat“, – sakė D. Razmuvienė.

Savo ruožtu Nacionalinės verslo turizmo asociacijos prezidentė Žydrė Gavelienė radijui pažymėjo, kad šiuo metu Užsienio reikalų ministerija (URM) kelionių organizatoriams nėra pateikusi jokių rekomendacijų dėl vykimo į Afrikos šalis.

„Atšaukimų ar rekomendacijų nevykti nėra. Visi kelionių organizatoriai vadovaujasi Užsienio reikalų ministerijos rekomendacijomis ir jeigu nebus galima vykti į tas šalis dėl sveikatos ribojimų, pavojaus sveikatai, kelionės ir nebus vykdomos“, – akcentavo Ž. Gavelienė.

Ji taip pat pridūrė, kad šiltuoju metų sezonu kelionių piko į Afriką nėra.

Šiuo metu tautiečiai gausiausiai atostogoms renkasi Viduržemio jūros pakrantę.

ELTA primena, kad Švedijos visuomenės sveikatos agentūra prieš savaitę pranešė, kad užregistravo pirmąjį pavojingesnės beždžionių raupų atmainos atvejį už Afrikos ribų.

Skelbta, kad infekciją sukėlė 1-osios klados atmaina.

Savo ruožtu Pasaulio sveikatos organizacija dieną prieš tai dėl beždžionių raupų paskelbė pasaulinę ekstremalią visuomenės sveikatai situaciją.