– Kokie žmonės pas jus ateina? Kas nori keisti specialybę?
– Keisti specialybę nori daugelis žmonių ir būtent spartūs technologiniai pokyčiai reikalauja vis naujų gebėjimų, todėl dauguma žmonių nori persikvalifikuoti. Pas mus visos profesijos yra prieinamos. Yra tokios profesijos kaip santechnikas, elektrikas, nekilnojamo turto brokeris, kompiuterinio projektavimo operatorius. Šitos visos specialybės leidžia keisti kvalifikaciją ir daug žmonių tai daro.
– Ir keičiasi tendencijos. Kiek kalbėjausi su kitų mokyklų atstovais, jie sako, kad dabar 70 proc. jūsų mokinių sudaro būtent suaugę žmonės.
– Taip, iš tikrųjų apie 70 proc. sudaro žmonės, kurie keičia kvalifikaciją. Paimkim, pavyzdžiui, dekoratyvinio želdinimo specialybę, tai iš tikrųjų ateina daug žmonių kurie yra baigę ekonomikos mokslus ar kitas specialybes ir jie keičia kvalifikaciją ir ją naudoja arba savo individualiai veiklai vystyti, arba dirba kažkokiose želdinimo įmonėse.
– Ar nėra nuo senesnių laikų išlikęs požiūris, kad profesinė mokykla yra kažkas žemesnio? Kad universitetas, kolegija yra geriau net ir žmogui, kuris gabus prie technikos?
– Taip, tas požiūris lieka, nors ir yra vykdomas profesinio mokymo populiarinimas. Nors profesinės mokyklos yra labai aprūpintos praktinio mokymo įranga ir čia iš tikrųjų galima įgyti kvalifikaciją. Visa programa yra sukoncentruota į tai, kad kuo daugiau mokiniai įgytų praktinių gebėjimų ir galėtų dirbti su įvairiais kompiuterinio projektavimo operatoriais.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Anksčiau buvo skelbta tokia statistika, kad lietuviai nori mokytis, keisti specialybę, bet norai taip ir lieka norais. Kas iš tikrųjų sustabdo žmones?
– Gal yra pakankamai mažai informacijos, bet iš tikrųjų startavo nauja mokymo platforma kursuok.lt, kur dirbantiems žmonėms yra numatyti mokymai. Ta platforma vis plečiasi ir bus siūloma vis daugiau programų. Tai yra galimybė kiekvienam žmogui pasirinkti, kaip jis nori pakeisti savo kvalifikaciją ar tobulinti savo jau turimus profesinius įgūdžius. Galbūt žmonės neturi daug galimybių, nes reikia prisiderinti laiką. Ir mes labai lanksčiai žiūrime į tai, organizuojame mokymus vakariniu metu tam, kad visi dirbantys galėtų ateiti.
– Minėjote, kad galbūt kai kuriems laikas nėra tinkamas. Gal kai kurie neranda to laiko? Ateina, galvoja, kad čia užteks praleisti kelias valandas per savaitę, kai kurie sako, kad profesinę mokyklą galima baigti net neatėjus į ją. Turbūt taip nėra?
– Ne, taip nėra. Iš tikrųjų reikia ir lankyti, ir atsiskaityti. Todėl nėra taip, kad tik ateitum ir gautum diplomą.
– Galbūt programos sudėtingos tiems suaugusiems asmenims, kurie nori persikvalifikuoti? Su kokiais iššūkiais čia dar galėtų susidurti? Kodėl kai kurie žmonės taip ir nebaigia programų?
– Dauguma į tas programas ateina neįsivertinę savo galimybių arba neįvertinę, ar jiems tas tinka. Ir po tam tikro laiko pamato, kad jie visiškai netinka tai profesijai, dėl to dauguma pasitraukia. Tačiau iš tikrųjų atėję asmenys jau turintys kvalifikaciją yra pakankamai reiklūs, nes jie žino ko atėjo ir ką nori pasiekti.
– Turbūt galime paneigti tą mitą, kad biuro darbuotojas nebūtinai turi uždirbti daugiau negu šaltkalvis? Arba grožio specialistų atlyginimai dabar gali viršyti ir didelės įmonės direktoriaus atlyginimą?
– Iš tikrųjų taip. Nes jeigu yra kvalifikuotas specialistas, jis tikrai turi užsakymų ir gerą atlygį už savo atliktą kokybišką darbą.
