Komitetai bendru sutarimu penktadienį pritarė tokioms Užimtumo įstatymo pataisoms, dėl kurių valdantieji su opozicija jau yra sutarusios.    

Jeigu Seimas pataisoms pritars, poprastovinės subsidijos bus mokamos mėnesiu ilgiau nei siūlė Vyriausybė, o subsidijos per prastovas – mėnesiu trumpiau. 

BFK pirmininkas konservatorius Mykolas Majauskas sako, kad tokia tvarka leistų taupyti biudžeto pinigus. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas sako, kad toks siūlymas yra kompromisinis.

„Siūlymai yra geri ir kompromisiniai“, – komiteto posėdyje sakė ministerijos Socialinio draudimo skyriaus vedėjas Vaidotas Kalinauskas. 

Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė siūlė poprastovines subsidijas mokėti tris mėnesius.

„Mūsų visų tikslas sugrąžinti žmones į darbą“, – Socialinių reikalų ir darbo komitete teigė ji. 

Pagal siūlomas pataisas subsidijos darbuotojams grįžus iš prastovų būtų mokamos du mėnesius: pirmąjį jos siektų iki 0,9 minimalios mėnesio algos (MMA), arba beveik 578 eurus, o antrąjį – 0,6 MMA (385 eurus).

Tiek pat laiko ir tokio pat dydžio subsidiją siūloma mokėti ir prastovose esantiems darbuotojams, ir savarankiškai dirbantiems bei ieškantiems darbo. Visos subsidijos būtų mokamos iki rugsėjo pradžios. 

Nuo šių metų pradžios prastovose esantiems darbuotojams mokamas visas darbo užmokestis, bet ne daugiau kaip 1,5 MMA (963 eurai). 

Pasak Sauliaus Skvernelio, jiems jau išmokėta beveik 7 mln. eurų, o darbdaviams, prašiusiems subsidijų į prastovas išleistiems darbuotojams, dar 9 mln. eurų. 

„Esame numatę, kad ši išmoka (savarankiškai dirbantiems – BNS) gali siekti ir iki 36 mln. eurų per mėnesį ir dėl jos galėtų kreiptis apie 140 tūkst. savarankiškai dirbančių  žmonių“, – sakė premjeras, Seime antradienį pristatydamas situaciją dėl koronaviruso krizės įtakos verslui ir žmonėms. 

Tačiau S. Skvernelis pabrėžė, kad tokias išmokas gaus ne visi savarankiškai dirbantys gyventojai. 

„Yra verslų, savarankiškai dirbančių asmenų, kurie nepatyrė krizės metu sunkumų, o atsirado galimybė daugiau dirbti ir užsidirbti bei nesikreipti dėl paramos“, – teigė premjeras.  

Savarankiškai dirbantiems asmenims karantino metu skiriama 257 eurų išmoka per mėnesį.

Dėl subsidijų kreipėsi ir 8,5 tūkst. darbdavių, paskelbusių darbuotojų prastovas ir prašančių paremti 54 tūkst. jų, nors į prastovas išleista beveik 300 tūkst. darbuotojų. Pasak S. Skvernelio, darbdaviams jau išmokėta 9 mln. eurų subsidijų. 

S. Skvernelio teigimu, iš viso subsidijoms yra numatyta 1,14 mlrd. eurų. 

Darbdaviams, paskelbusiems prastovą ir jos metu išlaikantiems darbo vietas, valstybė mokės 70 proc. darbuotojų atlyginimo subsidijas, bet ne daugiau kaip 1,5 minimalios algos (910,5 euro iki mokesčių arba 656 eurus „į rankas“).

Tokia išmoka bus skiriama, jeigu darbdavys sutiks ir pats mokėti 30 proc. algos ir išlaikys ne mažiau kaip pusę darbo vietų bent tris mėnesius nuo subsidijos mokėjimo pabaigos.

Nenorintieji mokėti 30 proc. dalies gaus 90 proc. subsidiją, o 10 proc. turės skirti patys. Tačiau šiuo atveju maksimali subsidija siektų tik vieną MMA (607 eurai iki mokesčių arba 437 eurai „į rankas“),  pusę darbo vietų darbdaviai  turės išlaikyti irgi bent tris mėnesius. 

Subsidijų negaus darbdaviai, atleidę darbuotojus savo iniciatyva be jų kaltės arba išleidę neapmokamų atostogų darbuotojo prašymu

Auga atleistų darbuotojų skaičius

Ministras pirmininkas sako, kad nuo kovo 16 dienos, kai šalyje buvo įvestas karantinas, išduota daugiau nei pusė milijono nedarbingumo pažymėjimų.

„Nuo karantino pradžios išduota daugiau nei pusė milijono nedarbingumo pažymėjimų ir daugiau nei 200 tūkst. iš jų yra dėl epidemijos. Palyginti su analogišku praėjusių metų laikotarpiu, šis skaičius išaugo du kartus“, – Seime antradienį kalbėjo S. Skvernelis.

Atleistų darbuotojų skaičius, pasak S. Skvernelio, taip pat auga.

„Karantino paskelbimo metu buvo įdarbinta 9 tūkst. daugiau darbuotojų nei atleista, o dabar per likusias kovo savaites buvo minus 2 tūkst. skirtumas. Aišku, atleistų darbuotojų naudai. Dabar, matyt, turėsime apie 5 tūkst.“, – sakė premjeras.

Tuo metu registruoto nedarbo lygis, premjero teigimu, šiuo metu siekia beveik 11,1 proc.

„Iki karantino paskelbimo registruoto nedarbo lygis šalyje svyravo tarp 9 ir 9,5 proc. Paskelbus karantiną, pirmą savaitę nedarbo lygis išliko stabilus, tačiau nuo antros savaitės jis augo vidutiniškai po 0,1 proc. punkto kasdien ir šiandien pasiekė beveik 11,1 proc.“, – sakė S. Skvernelis.

„Registruotų bedarbių skaičius šiuo laikotarpiu išaugo apie 17 proc. Tačiau yra kita didesnė nerimą kelianti tendencija – užsiregistravusių ieškoti naujo darbo žmonių (padaugėjo – ELTA) beveik 36 proc. Vadinasi, žmonių nebetenkina esamos darbo sąlygos ir jie galvoja apie galimybę pakeisti darbą“, – kalbėjo jis.