Ryšiai su Lietuva
„Visai neseniai gavome iš Sugiharos muziejaus Kaune perduotą gyvybės vizą. Startuodami su šia viza ketiname savo įmonės padalinyje įkurti Lietuvos paviljoną. Būtų labai smagu, kad japonai, apsilankę šiame paviljone, suprastų kelis dalykus. Vienas jų – kokia svarbi gyvybė, kitas – kokį indėlį gyvybės saugojimui įdėjo Chiune Sugihara“, – kalbėjo Sh. Komaru, prieš muziejaus atstovams įteikdamas paketą su finansine parama ir įrėmintą nuotrauką su istorinės vizos perdavimo momentu.
Verslininkas Sh. Komaru, vadovaujantis 1948 m. įsteigtai transporto ir logistikos įmonei „Fukuyama Trasporting Co.“, valdančiai daugiau nei 40 įmonių, „Kauno dienai“ pasakojo, kad pažintis su Lietuva prasidėjo nuo pažįstamo diplomato Toyoei Shigeedos, kai šis tapo Japonijos ambasadoriumi Lietuvoje. Vis sulaukdavo prašymų padėti priimti lietuvių delegacijas Japonijoje.
Japonas džiaugėsi, kad atsiranda žmonių, kurie įvairiais būdais ir prasmėmis remia Sugiharos fondą ir muziejų, vardijo Japonijos ambasadorių Lietuvoje ir Lietuvos ambasadorių Japonijoje indėlį į šalių bendradarbiavimą.
Sh. Komaru į Lietuvą atvyksta ne tik prisidėdamas dvišalių ryšių plėtros kultūros, švietimo, turizmo ir kitose srityse, bet ir verslo reikalais.
Garbės konsulas užsiminė, kad spalį į Lietuvą planuoja atvykti didžiulė Japonijos delegacija (apie 180 žmonių). Vizitą bus bandoma suderinti su Kaune vyksiančiu šnekamosios japonų kalbos konkursu.
Dovana: Shigehiro Komaru (dešinėje) perdavė Sugiharos namų muziejui skirtą paramą, kurią priėmė direktorius R. Janulaitis. / Regimanto Zakšensko nuotr.
Draugą nelaimėje pažinsi
Sugiharos namų muziejaus ir juo besirūpinančio Sugiharos fondo „Diplomatai už gyvybę“ direktorius Ramūnas Janulaitis, dėkodamas garbės konsului už muziejaus veiklos ir skleidžiamų vertybių palaikymą, vardijo, kad „ypač daug dėmesio skiriama jaunosios kartos edukacijoms, muziejaus ekspozicijos atnaujinimui, todėl rėmėjų indėlis į muziejaus veiklos tęstinumą yra itin svarbus“. „Ačiū už jūsų pavyzdį“, – svečiui dėkojo R. Janulaitis.
Sugiharos fondo „Diplomatai už gyvybę“ vienas steigėjų ir valdybos pirmininkas Ramūnas Garbaravičius, dėkodamas svečiui už draugystę ir paramą muziejui, Sh. Komaru įteikė atminimo dovaną.
„Lietuviai turi patarlę, kad draugą nelaimėje pažinsi. Nesakyčiau, kad mes papuolėme į bėdą, bet laikas yra tikrai nelengvas. Esame labai dėkingi, kad atrandame vis daugiau ir daugiau draugų. Jūs esate mūsų draugas jau seniai“, – teigė R. Garbaravičius.
Lietuvos ambasadorius Japonijoje Aurelijus Zykas pastebėjo, kad susirinkusieji iš tikrųjų švenčia draugystę ir gerą valią. „Pats šitas muziejus prasidėjo iš geros valios“, – apie privačių asmenų idėją įamžinti Ch. Sugiharos atminimą kalbėjo jis. Iki šiol muziejus veikia rėmėjų, lankytojų dėka, muziejaus savanorių ir darbuotojų pastangomis.
A. Zykas paminėjo, kad Lietuva yra apdovanota ypatingais garbės konsulais Japonijoje. Jų yra penki. „Esame ypač dėkingi generaliniam garbės konsului ponui Komaru už tai, ką jis daro dėl Lietuvos švietimo, kultūros ir kitose srityse“, – sakė ambasadorius, taip pat dėkojęs ir fondui „Diplomatai už gyvybę“.
Kalbėdamas apie Sh. Komaru planą įkurti Lietuvos paviljoną pridūrė, kad tai bus pirmoji nuolatinė ekspozicija Japonijoje, skirta Lietuvai ir jos pristatymui.
Trečiadienio vakarą Sugiharos namuose buvo suplanuotas Japonijos ministro pirmininko Fumio Kishidos žmonos Yuko Kishidos vizitas.
Dalijo pabėgėliams
Sugiharos namų muziejus veikia name Vaižganto g. 30, Kaune, kuriame Antrojo pasaulinio karo pradžioje įsikūrė Japonijos konsulas Ch. Sugihara su šeima.
Jo drąsa ir žmogiškumas padėjo tūkstančiams žydų, bėgusių nuo sovietinės blogio imperijos, gauti vadinamąsias gyvybės vizas ir „rastisaugią užuovėją skirtinguose pasaulio kraštuose“.
Muziejus, kaip įvardija jo atstovai, šiandien „primena apie tamsiausius žmonijos periodus ir svarbią gėrio kovą su blogiu, puoselėja ir skleidžia tolerancijos, pakantumo, pilietinės visuomenės vertybes per švietėjišką, mokslinę, akademinę ir kultūrinę veiklas“.
Lietuviai turi patarlę, kad draugą nelaimėje pažinsi. Nesakyčiau, kad mes papuolėme į bėdą, bet laikas yra tikrai nelengvas.
Japonų kariškis ir diplomatas Ch. Sugihara Kaune konsulu dirbo 1939–1940 m. Tuo metu Lietuva nepabūgo atverti sienų pabėgėliams iš Lenkijos, tarp jų ir žydams.
Užfiksuota, kad konsulas Ch. Sugihara keletą kartų klausė Japonijos užsienio reikalų ministerijos, ar jis gali pabėgėliams išduoti Japonijos vizas. Ignoravęs neigiamus atsakymus, išdavė kelis tūkstančius tranzitinių vizų, skirtų vykti per Japoniją į trečiąsias šalis.
Jam talkino Nyderlandų garbės konsulas Lietuvoje Janas Zwartendijkas, išdavęs vizas į Nyderlandams priklausiusią Kiurasao salą, suteikusias pagrindą Ch. Sugiharai išduoti tranzitines vizas. Istorikų teigimu, taip Holokausto išvengė 6 tūkst. žydų.
Sugiharos fondo „Diplomatai už gyvybę“ tikslas – ne tik saugoti garsių Japonijos diplomato Ch. Sugiharos ir Nyderlandų garbės konsulo J. Zwartendijko atminimą, bet ir skleisti pilietinės visuomenės ir tolerancijos idėjas.
