Įspūdingas paukščių spiečius

Spalio 12-ąją Kauno "Akropolio" trečiajame aukšte suplasnos keliolika tūkstančių popierinių gervių, skelbiančių Sugiharos savaitės pradžią.

Tiesa, kol kas visos jos guli kartoninėse dėžėse ir laukia savanorių rankų. Pastarosios kiekvieną gervę perdurs adata, o tada suvers ant permatomo siūlo. Šimtų metrų besidriekiančios origamių girliandos – tik pusė darbo. Likus kelioms dienoms iki savaitę truksiančių renginių starto, popierinių paukščių spiečių suvaldys dizaineris Robertas Kalinkinas, dar vasarą toje pačioje erdvėje įtaisęs ryškiai geltoną žirgą ir ant jo sėdinčią jojikę aukštai pakelta galva.

"Turėtų būtų įspūdingas vaizdas", – viena Kauno–Japonijos draugystės asociacijos (KAJADA) steigėjų Ingrida Vainauskienė vylėsi, kad meninę instaliaciją pamatys ir jos siunčiamą žinutę perskaitys kiek įmanoma daugiau žmonių.

I.Vainauskienė juokavo, kad kitąmet, kai į Kauną vėl galės atvykti japonai, teks organizuoti grandiozinę Sugiharos savaitę. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Baltos gervės, anot organizatorių, nėra eilinės popieriaus skiautės. Kiekvieną jų savo rankomis lankstė mokiniai, įvairių centrų globotiniai ir neįgalieji iš visos Lietuvos. Dalis gervių atskraidintos iš Tekančios Saulės šalies.

"Turbūt net ir nežiūrint į užrašą ant dėžės galima nuspėti, kurias gerves lankstė Japonijos žmonės", – į dešimtis preciziškai išrikiuotų krūvelių, apvyniotų gumelėmis, ranka mostelėjo I.Vainauskienė.

Kai kurios jų su pieštuko pėdsakais ant sparnų, linkinčiais taikos, meilės ir laimės. Panašius įrašus paliko ir lietuviai.

Liekamoji vertė

Restoranų apsupta prekybos centro aikštė – tik laikinas gervių sustojimas. Vėliau visą sparnuotųjų spiečių priglaus "Kaunas 2022" komanda. Galiausiai popieriniai paukščiai, kurių skaičius organizatorių užmojus viršijo maždaug 4 tūkst., plačiai pasklis po visą Lietuvą.

"Ankstesniais metais Sugiharos savaičių metu kvietėme aukoti labdaros ir paramos fondui "Rugutė". Šiemet prie mūsų prisijungė kaniterapijos centras su savo augintiniais, lankančiais mažuosius ligoniukus. Pas juos ir iškeliaus popierinės gervės. Taip kiekvienas gaus dalelę to, ką sukūrėme", – KAJADA narė priminė, kad vienas iš tikslų, kuriuos kelia Sugiharos savaitės sumanytojai ir gobėjai – liekamoji vertė Kaunui ir jo žmonėms.

Pirmaisiais metais, kai iniciatyvinė grupė nusprendė startuoti su Sugiharos savaite, į Kauną atvykusios kelios dešimtys savanorių iš Japonijos perdažė garsaus diplomato Chiune's Sugiharos namą Žaliakalnyje. 2018-aisiais Japonijos ir Lietuvos draugystė buvo pažymėta sakuromis Nemuno saloje. Maždaug pusšimtis medelių tąkart atkeliavo iš Tekančios Saulės šalies, likusias dovanojo ir kartu sodino pavieniai miestiečiai ir organizacijos. Dar po metų sakurų parką papildė maždaug keturios dešimtys naujų sodinukų.

Japonai nedalyvaus

Pasibaigus 2019-ųjų Sugiharos savaitei, iniciatyvinė grupė sėdo dėlioti kitų metų planus, bet prieš tai padarė dar vieną svarbų žingsnį – visus entuziastus, veikusius iki tol, subūrė po Kauno–Japonijos draugystės asociacijos vėliava.

"Susitikus nariams, mintys tiesiog liejosi. Taip gimė idėja 2020-uosius, kurie minimi dar ir kaip gyvybės išdavimo 80-metis, pažymėti gervėmis, – I.Vainauskienė pasakojo, kad pastarasis paukštis pasirinktas neatsitiktinai. – Gervės neatsiejamos ne tik nuo lietuvių kultūros. Japonijoje popierinės gervės iki šiol pasakoja susirgusios mergaitės istoriją – tikėdama, kad pasveiks, ji išlankstė tūkstantį popierinių paukščių."

Japonijoje popierinės gervės iki šiol pasakoja susirgusios mergaitės istoriją – tikėdama, kad pasveiks, ji išlankstė tūkstantį popierinių paukščių.

Žinodami, kad gervė bus 2020-ųjų Sugiharos savaitės ašimi, asociacijos nariai ėmė aplink ją ėmė lipinti renginius. Prie pastarųjų organizavimo ir išpildymo tradiciškai prisidėjo japonai.

"Sugiharos savaičių metu kiekviena veikla būdavo jungtinė. Jei tai koncertas, vadinasi, koncertuoja ir lietuviai, ir japonai", – Tekančios Saulės šalies žmonių planus pratęsti tai, ką darė iki šiol, anot organizatorių, sujaukė pandemija. Pakeitę olimpinių žaidynių datą Tokijuje, japonai suprato, kad į Lietuvą spalį jie tikrai nebeatvyks.

"Apmaudu ir mums, ir iš jų pusės didelis nusivylimas. Pradžioje dar galvojome, kaip elgtis su Sugiharos savaite, bet galiausiai nutarėme, kad ji vyks", – I.Vainauskienė tikino, kad, net ir negalėdami dalyvauti renginiuose, japonai nepasitraukė į užribį.

Nuolat dalyvauja virtualiuose susitikimuose, domisi, kaip vyksta pasiruošimas. Tokiu pat, virtualiuoju, būdu jie įsilies į Sugiharos savaitę.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Renginiai – ne tik Kaune

Organizatoriai džiaugėsi, kad šiemet Sugiharos savaitės renginių žemėlapis išsiplėtė, o su japonų kultūra ir Ch.Sugiharos darbais bus galima susipažinti Vilniuje, Kačerginėje, Tytuvėnuose, Druskininkuose ir kituose Lietuvos miestuose. Vis dėlto didžiausia renginių koncentracija spalio 12–18 d. numatyta Kaune. Pradžią jiems skelbs bendra mankšta – duoklė olimpinėms žaidynėms, kurios dėl pandemijos buvo perkeltos į 2021-uosius.

"Norime, kad kuo daugiau žmonių prisijungtų prie bendros mankštos. Ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje, tik kol nežinome ar dėl laiko skirtumų tai pavyks. Mankšta bus transliuojama nuolatiniu būdu. Dalyvauti joje gali kas tik nori, bet užsiregistravę iš anksto gaus mankštos vaizdo įrašo nuorodą ir galės pasirepetuoti judesius", – KAJADA narė žmones kvietė būti aktyvius.

Jau kitą dieną Sugiharos savaitės organizatoriai miestiečius pakvies į mugę, kurios metu bus galima ne tik paskanauti japoniškos arbatos, bet ir daugiau sužinoti apie Tekančios Saulės šalį. Baigiantis savaitei, toje pačioje erdvėje bus galima išvysti Rytų kovos menų atstovų pasirodymus.