„Apibendrintai matome, kad sprendimas tikrai pasiteisino, turime šiai dienai skaidresnę šitą sritį arba visą sektorių automobilių rinkos ir ne veltui buvo priešinamasi, nes automobiliu rinkos šešėlis matomai buvo didelis“, – trečiadienį spaudos konferencijoje sakė A. Bilotaitė.

„Tas skaičius susijęs su fiziniais asmenimis išaugo apie 40 proc., o su juridiniais asmenimis apie 10 proc.“, – pridūrė ji.

Transporto priemonių savininkų deklaravimo kodo (SDK) sistema įsigaliojo prieš trejus metus – 2021-ųjų gegužę.

Prieš įsigaliojant SDK, per metus buvo sumokėta 176 mln. eurų mokesčių.

„Regitros“ vadovo Vaido Dominausko teigimu, per metus suteikiama apie 900 tūkst. SDK.

„Per metus yra suteikiama arti 900 tūkst. savininko deklaravimo kodų, pirkėjai nuosavybės deklaravimą gali atlikti labai paprastai ir patogiai internetu ir nemokamai, tokį būdą renkasi 7 iš 10-ies „Regitros“ klientų“, – konferencijoje teigė jis.

Užduotis, kurią mes kėlėme pradėdami šį projektą buvo 50 mln. eurų kas metus, tačiau jau pirmi metai atnešė 150 mln. eurų, antri – 200 mln. eurų plius (...)

 

Anot jo, per trejus metus „Regitra“ įgyvendino kelis pokyčius, kurie palengvina SDK suteikimą.

„Prailginome savininko deklaravimo laikotarpį iki 10-ies dienų. Atitinkamai po penkias dienas suteikėm tiek pirkėjui, tiek pardavėjui. Taip pat supaprastinome tvarką, kada automobilio nuosavybė yra perduodama užsieniečiui“, – sakė V. Dominauskas.

Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) vadovė Edita Janušienė pabrėžė, kad SDK įvedimo nauda gerokai pranoko lūkesčius.

„Užduotis, kurią mes kėlėme pradėdami šį projektą buvo 50 mln. eurų kas metus, tačiau jau pirmi metai atnešė 150 mln. eurų, antri – 200 mln. eurų plius, treti – daugiau negu 300 mln. eurų“, – konferencijoje sakė ji.

VMI vadovė taip pat pabrėžė, kad per trejus metus sumažėjo nustatomų pažeidimų kiekis.

„Tik įvedus SDK kodą pirmaisiais metais kas penktas automobilis, kai tikrindavome keliuose, neturėjo SDK kodo. Dabar – jau kas dešimtas. Tik įvedus SDK kodą, kas trečias automobilis, kurį tikrinome prekybos aikštelėje neturėjo SDK kodo, dabar – kas aštuntas“, – teigė E. Janušienė.

V. Dominauskas pridūrė, kad įvedus SDK mažėja galimai fiktyvių sandorių, sudarytų su Lietuvos gyventojais, kitaip vadinamų „kauferių“.

„Nors kasmet įregistruojamų transporto priemonių skaičius auga, tačiau galime matyti tendenciją, kad mažėja sudarytų sandorių skaičius iš tų šalių, iš kurių įvežama daugiausiai transporto priemonių. Pavyzdžiui, importas iš Vokietijos sumažėjo – 20 proc., Prancūzijos – 15 proc., Italijos – 19 proc.“, – nurodė V. Dominauskas.

„Iki nulio (pažeidimų – BNS) dar pasistengti reikia, bet progresas yra akivaizdus“, – apibendrino VMI vadovė E. Janušienė.

Startuolių įmonėse Lietuvoje dirba 17,6 tūkst. specialistų – 1 proc. daugiau nei 2022 metais, o vidutinis jų atlyginimas siekia 3,8 tūkst. eurų (iki mokesčių) – 8 proc. daugiau.

„Unicorns Lithuania“ vadovės Ingos Langaitės teigimu, nors 2023-ieji buvo sudėtingi ekonomikos neapibrėžtumu ir geopolitine situacija, pirmą kartą net du startuoliai – „Nord Security“ kartu su „Surfshark“ bei saulės parkų projektavimo programinės įrangos startuolis „PvCase“ – pritraukė po 100 mln. JAV dolerių (93 mln. eurų šios dienos kursu) investicijų, be to, mažiausiai 4 technologijų įmonės įsigijo kitus verslus.

„Sėkmingas startuolis šiandien turi ne tik įrodyti, kad gali augti, bet ir būti pelningas – taip geros komandos ir dirba“, – pranešime sakė I. Langaitė.

Daugiausia mokesčių 2023 metais sumokėjo žaidimų kūrimo startuolis „Wargaming“ (27,42 mln. eurų), pirmasis Lietuvos „vienaragis“ „Vinted“ (23,55 mln. eurų), antrasis „vienaragis“ – kibernetinės saugos sprendimų bendrovė „Nord Security“ (21,33 mln. eurų), skelbimų portalus valdanti „Baltic Classifieds Group“ (15,4 mln. eurų) bei sveikatos technologijų startuolis „KiloHealth“ (13,89 mln. eurų).

Sėkmingas startuolis šiandien turi ne tik įrodyti, kad gali augti, bet ir būti pelningas – taip geros komandos ir dirba.

 

Didžiausius atlyginimus pernai mokėjo vaizdo žaidimų kūrėja „Game Insight“ (vidutiniškai 9,58 tūkst. eurų iki mokesčių – 2 proc. daugiau), reklamos startuolis „Fullreach“ (9,12 tūkst. eurų – 136 proc. daugiau), internetinių pardavimų svetainių startuolis „Oberlo“ (9,06 tūkst. eurų – 32 proc. daugiau),  „Tesonet Accelerator“ (7,86 tūkst. eurų - 3 proc. daugiau) bei mobilios bankininkystės įmonė „Paysolut“ (7,64 tūkst. eurų  – 31 proc. daugiau).

Anot I. Langaitės, darbo rinką startuolių sektoriuje koreguoja ir globali samda – dalis talentų iš užsienio darbinami ne Lietuvoje, todėl ir bendroje statistikoje neatsispindi.

„Nuosekliai augant galime pakliūti į vidutinių pajamų spąstus, todėl turime imtis kryptingų veiksmų jau šiandien, kad stiprintume startuolių sektorių Lietuvoje – nuo migracinių procedūrų lengvinimo iki mokesčių reformos, kuri didintų šalies konkurencingumą regione. Jei 2023 m. buvo skirti stabtelėti ir peržiūrėti procesus, tai 2024 m. tikimasi didesnio startuolių aktyvumo – tam turime sudaryti tinkamas sąlygas“, – teigė I. Langaitė.

Daugiausiai darbo vietų Lietuvoje 2023 metais sukūrė „Vinted“ (1405), „Nord Security“ (1221), „Wargaming“ (937), „Oxylabs“ (529) ir „KiloHealth“ (500).

Vien ketvirtąjį metų ketvirtį startuoliai sumokėjo 97,1 mln. eurų mokesčių – 5 proc. daugiau nei trečiąjį ketvirtį. Darbuotojų skaičius per ketvirtį smuko 1 proc., o vidutinis atlyginimas kilo 8 proc. iki 4,1 tūkst. eurų (iki mokesčių).

Duomenų teikėja apie startuolius „Dealroom“ vasarį skelbė, kad Lietuvos startuolių ekosistema 2023 metais buvo greičiausiai auganti Vidurio ir Rytų Europoje – jos vertė augo daugiau nei septynis kartus – nuo 1,9 mlrd. iki 13,7 mlrd. eurų – daugiau nei dvigubai daugiau nei vidutiniškai Rytų ir Vidurio Europos šalių ekosistemos. Be to, ji sudaro trečdalį (31 proc.) bendros Baltijos šalių regiono vertės.

„Dealroom“ duomenimis, pagal vienaragių vertės ir šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) santykį Lietuva Pasauliniame inovacijų indekse užima pirmą vietą ir prilygsta Estijos, Izraelio ir JAV startuolių ekosistemoms.