– Anksčiau bent kelis kartus per metus atliekant bandymus išgirsdavome tokį oro pavojaus signalą. Ar vyksta jie dabar?
– Pastaruoju metu nevyksta.
– O kaip patikrinti, ar visos sirenos veikia?
– Šiuo metu mes Lietuvoje turime apie 900 veikiančių sirenų. Jos tikrinamos technologiškai, begarsiu režimu kas mėnesį. Vadovybė priėmė tokį sprendimą, kad nebūtų trikdoma visuomenės rimtis. Kai paskutinį kartą, jau prasidėjus karui Ukrainoje, buvo atliktas garsinis bandymas ir užkaukė sirenos, tai sukėlė stiprią reakciją. Vengiant neigiamų pasekmių, nutarta to bent kol kas atsisakyti.
– Tikėkimės realybėje to neprireiks daryti, bet teoriškai vis dėlto kiekvienam reikėtų žinotų, kaip elgtis, kaip reaguoti užkaukus oro pavojaus sirenoms?
– Kariškiai irgi tikisi, kad karas neįvyks, tačiau jie perka visą karinę įrangą ir realiai ruošiasi tam kariniam konfliktui. Jau daug kartų esame kalbėję apie tai, kad ir gyventojai turėtų būti pasiruošę krepšius, susidėję būtiniausius daiktus, vaistinėlę ir pan. Paskutinės apklausos rodo, kad nemažai gyventojų yra pasiruošusi. Maždaug apie 18 proc. žmonių yra atlikę tam tikrus namų darbus. Tai džiugu, bet didžioji dalis nepasiruošusi. Daugelis netiki, kad taip gali įvykti, todėl neskuba pasiruošti ekstremaliai situacijai. Galime patarti, duoti algoritmą, tačiau įsivaizduokite, kaip jūs plauksite, jei tik teoriškai žinosite, kaip tą daryti, bet nebūsite nė karto pabandę. Čia tas pats. Todėl raginame iš anksto pagalvoti apie tą situaciją ir susidėlioti kažkokius asmeninius veiksmus.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Ir koks pirmas veiksmas?
– Pirmas dalykas, jei išgirstate oro pavojaus signalą, jums pirmiausiai reikia rasti saugią vietą, kur galėtumėte pasislėpti. Ką mes pastebėjome iš Ukrainos atvejo, kad daugelis žmonių, nežinodami, kaip elgtis, nepasislėpė ir sužeidimų patyrė būtent dėl dūžtančių stiklo šukių. Tad atakos atveju svarbu apsisaugoti nuo tolimesnės smūgio bangos sukeliamų padarinių, pavyzdžiui, byrančių stiklo šukių. Oro ataka ilgai nesitęs, ji bus trumpalaikė, todėl tam tikrą laiką svarbu išlikti saugiems. Pagalvokite, kur jūs tokiu atveju slėptumėtės. Ar jūs bėgsite kažkur į rūsį, ar užsidarysite vonios kambaryje, kur nėra langų. Tačiau kol nesusidėsite krepšio, neaptarsite veiksmų plano su artimaisiais realiai, tol tos visos kalbos bus tuščios. Neduos naudos.
Ką mes pastebėjome iš Ukrainos atvejo, kad daugelis žmonių, nežinodami, kaip elgtis, nepasislėpė ir sužeidimų patyrė būtent dėl dūžtančių stiklo šukių.
– Patartumėte surepetuoti tokią situaciją?
– Na, taip. Kodėl nepabandžius? Mes tai vadiname pratybomis. Yra toks posakis: sunku pratybose, lengva kare. Reikia suprasti, kad bet kokios žinios virsta gebėjimais tada, kai jas panaudojate. O kad gebėjimai virstų įpročiu, jį reikia daug kartų kartoti. Ypač tokiose stresinėse situacijose jus gelbėja tai, kad atliekate tam tikrus reikalingus veiksmus ir tam tikra seka negalvodami. Nes dažniausiai kilus panikai, protas taip gerai neveikia. Pažiūrėkime, kaip elgiasi žmonės toje pačioje Ukrainoje ar Izraelyje. Ten jau nebegalvoja, ką ir kaip daryti. Jie veikia automatiškai, tas išugdytas įprotis juos ir saugo. Ir mes tai kalbame, primename ne šiaip sau. Norėtųsi, kad tie 18 proc. virstų didesniu skaičiumi, nes pavojaus atveju kalba eina apie išgyvenimą.
