"Pasakojama, kad maldininkai, eidami į Pažaislio vienuolyno bažnyčią, sustodavo prie šio ąžuolo pasimelsti, nes į jį buvo įkelta koplytėlė. Nenutrūko ši tradicija ir sovietmečiu, o tai labai nepatiko anuometei miesto valdžiai. Tad ji surado žmogų, kuris iškėlė koplytėlę iš ąžuolo. Seni žmonės pasakojo, kad vėliau tam žmogui labai nepasisekė", – rašė laiške kaunietė.

"Atkūrus Lietuvoje nepriklausomybę, koplytėlė vėl buvo įkelta į ąžuolą. Tai padarė ją sukūręs dailių darbų meistras Kazakevičius. Ačiū jam, tačiau liūdina tai, kad medis auga šalia degalinės, pro šalį zujantys sunkvežimiai, kitos mašinos nuolat kelia dulkes. Ąžuolui tenka ir druskos, kuria ankstesnėmis žiemomis buvo barstoma gatvė. Ar tai nekenkia petrašiūniečių gerbiamam ąžuolui? Jei taip, tai kaip jį apsaugoti? O gal verta jį kokia tvorele aptverti?" – klausia R.Kazienė.

Ąžuolas vertas ne tik vietos gyventojų dėmesio.

Šį klausimą perdavėme Kauno miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriui. "Apžiūrėjome ąžuolą – tai stiprus ir gražiai augantis medis. Nors Kauno ąžuolyne vyrauja maždaug 300 metų senumo ąžuolai, augantys miško žemėje, tačiau jų būklė yra prastesnė nei Petrašiūnų ąžuolo. Mat pastarasis ąžuolas gauna daug šviesos, nes aplink neauga jį stelbiančių medžių – tai yra gyvybiškai svarbu šiai medžių rūšiai. Petrašiūnų ąžuolas auga prie gatvės, todėl aplinkos taršos veiksniai (automobilių išmetamosios dujos, gatvės barstymas / laistymas druska ar druskos tirpalu) turi jam neigiamos įtakos. Skaitytoja siūlo įrengti aplink ąžuolą tvorelę, tačiau ji neapsaugos nuo minėtos taršos, nes ąžuolas auga prie gatvės. Siekiant pailginti šio medžio ilgaamžiškumą, tikslinga ąžuolo polajį patręšti ir gausiai paberti mulčio. Tokias priemones taikome ąžuolyne, siekdami pagerinti ąžuolų augimo sąlygas ir pailginti jų gyvavimo laiką", – pakomentavo skyriaus specialistai.