„Tai tikrai tam tikras smūgis konkurencingumui. Jeigu elektros kainos visose šalyse, su kuriomis mes konkuruojame, kiltų vienodai, tai yra viena. Jeigu išsiskiria Lietuva ar Baltijos šalys, tai yra kita“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ sakė M. Skuodis.

Vis tik, ministras pažymi, kad Kremliui energetiką naudojant kaip spaudimo įrankį, yra paveikiama ne tik Vakarų šalių ekonomika, finansiškai dėl to nukenčia ir pati agresorė.

„Rusijos pusė, Baltarusijos pusė, tiesą pasakius, šių metų vasarą padidino pervežimų tarifus. Kodėl tai padidino? Nes patiems karo veiksmai jau turi tam tikrą poveikį. Sąnaudos didėja. Visi iš to, kas vyksta geopolitiniame lygmenyje, tik pralošia“, – tvirtino M. Skuodis.

ELTA primena, kad antradienį energetikos ministras Dainius Kreivys kreipėsi į Valstybinę energetikos reguliavimo tarybą (VERT), prašydamas ištirti, ar regioninėje elektros energijos prekybos biržoje nėra atmetami Lietuvos elektros energijos gamintojų kainos pasiūlymai, kurių kaina yra žymiai mažesnė nei galutinė susiformavusi elektros kaina biržoje, antradienį pranešė Energetikos ministerija.

Ministras taip pat prašo reguliuotojo įvertinti, ar pats algoritmas, kuriuo remiantis skaičiuojama elektros energijos kaina biržoje, nėra dar viena aukštų energijos kainų priežastis.

D. Kreivys viešėdamas Darbo partijos frakcijos posėdyje Seime, teigė, kad antradienis buvo „baisiausia diena Lietuvos elektros energetikos istorijoje“, kadangi vidutinė elektros kaina „Nord Pool“ biržoje trečiadienį siekia 823 eurų už megavatvalandę.

Lietuvos pramoninkų konfederacijos (LPK) vadovas Vidmantas Janulevičius informavo, kad tuo laikotarpiu, kai elektros kaina biržoje pasieks aukščiausią tašką, šio sektoriaus įmonėms bus pasiūlyta pristabdyti darbus, taip siekiant sumažinti dalį sąnaudų.

Trečiadienį, kuomet „Nord Pool“ biržoje elektros kilovatvalandė kainavo 4 eurus, visose šalies „Norfa“ prekybos centruose valandai buvo sumažintas apšvietimas.

Dėl dar vienos įmonės – Lietuvos automobilių kelių direkcijos – pertvarkos teisės aktų projektai bus parengti ir teikiami svarstyti Seimo rudens sesijoje, skelbia Susisiekimo ministerija.

Susisiekimo sektoriaus valstybės įmonės bus pertvarkomos į akcines bendroves siekiant skatinti spartesnę transporto sektoriaus plėtrą ir diegti geriausią korporatyvinio valdymo praktiką.

„Ačiū visiems už progresą ir sklandų procesą, sėkmingai judame toliau, pertvarką įgyvendinsime iki 2022 metų pabaigos. Pati įmonių teisinė forma jų veiklos rezultatų savaime nelemia, tačiau atveria visiškai kito lygmens galimybes“, – sako susisiekimo ministras Marius Skuodis.

Ši pertvarka yra svarbus žingsnis, kadangi akcinių bendrovių statusą turinčios įmonės turės daugiau galimybių pritraukti įvairesnių formų kapitalą, ne tik skolintis ar naudoti valstybės biudžeto lėšas, pažymi ministerija. Taip pat bendrovės galės steigti antrines įmones ir taip efektyviau valdyti verslo riziką. Tikimasi, kad pertvarka paskatins įmones investuoti į inovacijas, naujas paslaugas ir išnaudoti bendradarbiavimo pranašumus.

Po pertvarkos visos bendrovių akcijos ir viešoji transporto infrastruktūra ir toliau priklausys valstybei. Būdama vienintelė bendrovių akcininkė, valstybė išlaikys jų kontrolę. Bus užtikrinamas tiek viešasis interesas, tiek nacionalinis saugumas: nacionaliniam saugumui svarbios valstybės įmonės šį statusą išlaikys ir tapusios bendrovėmis, pabrėžiama pranešime. Viešoji transporto infrastruktūra bus įtraukta į nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių ir turto sąrašą.

Valstybės įmonių pertvarka vykdoma įgyvendinant Vyriausybės programą bei Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos rekomendacijas peržiūrėti, supaprastinti ir suvienodinti valstybės valdomų įmonių teisines formas.

V. Sutkus taip teigė paklaustas, ar J. Narkevičius dirba geriau už buvusį susisiekimo ministrą Roką Masiulį, kalbant apie darbus kelių ir kituose susisiekimo sektoriuose.

„Mano nuomone, lyginant tuos laikus, kai vadovavo ponas Masiulis, ir dabartinius laikus, na, iš tikrųjų, šitas sektorius atsigauna“, – LRT laidoje „Dienos tema“ trečiadienį sakė V. Sutkus.

Jis taip pat teigė, kad prie J. Narkevičiaus jo atstovaujamos įmonės negauna daugiau užsakymų. 

Be kita ko, V. Sutkus pridūrė nepažįstantis J. Narkevičiaus, tačiau susimatęs su ministru viešuose renginiuose, taip pat kartu buvęs komandiruotėje Baltarusijoje.

„Aš, tiesą sakant, net nepažįstu jo“, – teigė LVK prezidentas.

Jis antradienį buvo sulaikytas, teisėsaugai pranešus apie atliekamą ikiteisminį tyrimą dėl įtariamo stambaus masto kyšininkavimo, papirkimo, prekybos poveikiu, turto iššvaistymo ir dokumentų klastojimo.

V. Sutkų prokurorai prašė suimti, tačiau trečiadienį Vilniaus apylinkės teismas prašymą atmetė.

Kol kas tikslūs V. Sutkui pateikti įtarimai neatskleidžiami, tačiau, anot prokurorų, įtariamos nusikalstamos veikos susijusios su kyšininkavimu ir prekyba poveikiu.

Šioje byloje iš viso sulaikyti šeši asmenys, tarp jų – Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Mantas Zalatorius, taip pat kelių tiesimo įmonės „Kauno tiltai“ vadovas Aldas Rusevičius ir „Šiaulių plentas“ vadovas Juozas Aleksa, kitų sulaikytųjų pavardžių teisėsauga kol kas neatskleidė.

M. Zalatorius, kaip ir V. Sutkus, yra paleistas į laisvę, jam skirtas pasižadėjimas neišvykti ir nebendrauti su tam tikrais žmonėmis.

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) teigimu, V. Sutkus įtariamas gavęs kyšį iš M. Zalatoriaus ir kelių tiesimo bendrovių vadovų, taip pat manoma, kad jis už atlygį tikslingai teikė tendencingą neigiamą informaciją, siekdamas sumenkinti tuometinio susisiekimo ministro R. Masiulio autoritetą.

Pasak tarnybos, V. Sutkus galimai susitarė ir priėmė kyšį iš M. Zalatoriaus už atstovavimą 2019 metų pabaigoje svarstant 2020 metų Lietuvos biudžeto įstatymų paketą, įstatymus dėl bankų turto ir pelno mokesčių.

Taip pat, tyrimo duomenimis, V. Sutkus galimai priėmė kyšius iš privačių kelių tiesimo bendrovių vadovų už jo įtaką politiniams procesams.

Be kita ko, įtariama, kad įgyvendinant Europos Sąjungos lėšomis finansuojamą LVK projektą, V. Sutkus projekto partnere pasirinko vieną privačią konsultacijų bei mokymų bendrovę, kurios direktorius, veikdamas kartu su vienos privačios informacinių technologijų bendrovės direktoriumi, dalį projekto metu gautų lėšų kaip kyšį sumokėjo asmeniškai V. Sutkui.

STT taip pat informavo atlikę dešimtis kratų ir kitų procesinių veiksmų. Tarnybos pareigūnai antradienį lankėsi ir bendrovės „Kauno tiltai“ pagrindiniame biure, taip pat prekybos tinklą „Maxima“ valdančioje įmonėje.

Teisėsauga galimus nusikaltimus sieja su neteisėtai vykdoma lobistine veikla ir poveikiu teisėkūros procesams bei aiškinasi V. Sutkui priklausančių 400 tūkst. eurų kilmę.

Prokuratūros teigimu, turimi duomenys leidžia įtarti, kad V. Sutkus, vykdydamas savo pareigas LVK ir atstovaudamas jos narių bei kitų verslo subjektų interesams, pasinaudodamas savo užimamomis pareigomis, visuomenine padėtimi, pažintimis, ryšiais ar kita įtaka, galimai gaudavo neteisėtą piniginį atlygį už jo darytą poveikį priimant įvairius verslo subjektams svarbius teisės aktus.

M. Zalatorius įtariamas dalyvavęs keliuose nusikalstamos schemos epizoduose. Jam pareikšti įtarimai dėl prekybos poveikiu, jam skirta kardomoji priemonė – pasižadėjimas neišvykti, taip pat nebendrauti su nustatytais asmenimis.

Ikiteisminį tyrimą kontroliuoja ir jam vadovauja Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorai.