Skaičiuoti padėjo šaltukas
Kasmet visoje Europoje vienu metu ornitologai skaičiuoja, kiek vandens paukščių lieka žiemoti. Šiemet skaičiavimai vyko sekmadienį ryte. Kaune paukščių mylėtojai sparnuočius fiksavo Nemuno ir Neries pakrantėse.
„Labai svarbu sukoordinuoti, kad būtų apskaityta visa šalis ir jos neužšalę vandens telkiniai. Visoje Europoje paukščiai skaičiuojami tą patį savaitgalį, kad nebūtų perskridimų. Šiais metais prieš apskaitų savaitgalį smarkiai pašalo, tad ledas aptraukė daugumą ežerų, mažesnes upes, tad paukščiai susikoncentravo ten, kur yra gausiai judantis vanduo. Didžiosios Kauno upės neužšąla, taip pat ledo nėra ir Baltijos jūroje, tad šiemet skaičiuoti paukščius buvo lengviau“, – „Kauno dienai“ komentavo Lietuvos ornitologų draugijos narys Marius Karlonas.
Stebimos atkarpos
Jis nurodė, kad sekmadienio rytą į paukščių surašymus leidosi visa ornitologų komanda. Kauno mieste stebėtojai pasiskirstė tokiomis atkarpomis: nuo hidroelektrinės iki Trijų mergelių tilto, nuo jo – iki Panemunės tilto, kita atkarpa ėjo iki geležinkelio tilto. Nuo šio objekto stebėtojai keliavo iki Santakos, o nuo jos – iki Lampėdžių. Dar kelios atkarpos buvo numatytos Neries upėje.
Ornitologai užtruko kelias valandas, kol įveikė savo atkarpas ir suskaičiavo visus vandens paukščius. Specialistai tikino, kad tokiu metu paukščiai mažai perskrenda iš vienos vietos į kitą, todėl paklaida būna nedidelė.
„Skaičiuojami visi vandens paukščiai. Tai ir antys, gulbės, kormoranai, taip pat žiemoti liekantys kirai ir kiti vandens paukščiai. Per dvi tris valandas buvo suskaičiuoti visi Kauno vandens paukščiai. Žinoma, kai kuriose vietose stebėtojai užtruko kiek ilgiau, nes ten susitelkia didesni paukščių būriai, tai gal kai kur ir pašalom, bet kitose atkarpose šaltis buvo visai geras“, – teigė M.Karlonas.
Eitvydo Kinaičio nuotr.
Šių metų tendencijos
Lietuvos ornitologų draugijos narys portalui kauno.diena.lt nurodė, kad šių metų žiemojančių paukščių statistika primena 2017-uosius. Stebėtojai užfiksavo kelis nykstančius paukščius, taip pat gausėjantį gulbių giesmininkių būrį.
„Šių metų duomenys beveik identiški 2017-ųjų metų statistikai, skiriasi gal keliais šimtais ančių, bet šiaip išlaikyta labai panaši rūšinė įvairovė. Didžiųjų ančių ir klykuolių skaičius išlieka stabilus. Kaune nemažą kiekį sudaro ir gulbės nebylės. Jau kelis metus jų Kaune žiemą lieka apie 600, nes žmonės jas aktyviai maitina, nors tai nėra labai gerai. Įdomu tai, kad gausėja gulbių giesmininkių. Jų žmonės mato mažiau, nes jos neėda batono. Jos turi geltonus snapus ir žiemoja dažniausiai prie Kauno hidroelektrinės. Šiemet jų matėme apie 190. Gulbės giesmininkės gausina žiemojančių paukščių gretas, bet pastebima, kad jų gausėja visoje Europoje“, – įžvalgomis pasidalijo M.Karlonas.
Sparnuočių ekspertas teigė, kad prieš kokius dešimt metų Kaune pamatyti žiemojančią pilkąją antį buvo tikra retenybė, tačiau kelerius metus jų vis pastebima. Štai ir šiemet stebėtojai užfiksavo dvylika šių paukščių. Tuo tarpu rudagalvė antis yra nykstanti visoje Europoje, tad ir Kauno upėse šią žiemą pastebėta vos viena.
Smagu, kad Kaunas paukščiams išlieka labai svarbi vieta.
„Prieš kokius dešimt metų rudagalvės antys žiemodavo ties Nemuno sala bei hidroelektrine. Būdavo iki kelių dešimčių šių paukščių, pernai jų visai nebuvo, šiemet pavyko pastebėti vieną. Kaune taip pat kasmet pastebime po kelis jūrinius erelius. Žmonės paprastai nustemba, kad ir Kaune yra jūrinių erelių, nes tai tikrai labai didelis paukštis, kurio iškleisti sparnai siekia 2,5 m ilgį. Tai būna žmonės klausinėja, kaip tokio didelio paukščio nemato, bet jis paprastai skraido labai aukštai ir atrodo kaip koks įprastas suopis“, – toliau, kokius paukščius sutiko Nemuno ir Neries pakrantėse, vardijo ornitologas.
Jis nurodė, kad Kaunas vis dar išlieka didžiausia žiemojančių vandens paukščių santalkos vieta Baltijos šalyse. Tiesa, nemažai paukščių žiemoja ir Baltijos jūros pakrantėse, bet kontinentinėje dalyje Kaunas tikrai lyderiauja ir šio miesto vandens telkinius žiemai pamėgę nemažai paukščių rūšių.
„Smagu, kad Kaunas paukščiams išlieka labai svarbi vieta. Aišku, jiems įtakos turės Nemuno salos urbanizacija. Dabar ši teritorija yra antra pagal dydį vietovė, po hidroelektrinės, kur žiemoti apsistoja paukščiai. Tikėtina, kad ateityje čia paukščių sumažės, bet galbūt jie atras kitas vietas prie Nemuno ar Neries, kur galės praleisti žiemą“, – kalbėjo M.Karlonas.
Eitvydo Kinaičio nuotr.
Viso Kauno mieste suskaičiuoti 16 108 paukščiai:
Didžioji antis (Anas platyrhynchos) – 8746
Klykuolė (Bucephala clangula) – 4740
Didysis dančiasnapis (Mergus merganser) – 367
Gulbė nebylė (Cygnus olor) – 614
Laukys (Fulica atra) – 195
Kuoduotoji antis (Aythya fuligula) – 60
Eurazinė cyplė (Mareca penelope) – 75
Didysis kormoranas (Phalacrocorax carbo) – 35
Pilkasis garnys (Ardea cinerea) – 30
Gulbė giesmininkė (Cygnus cygnus) – 191
Paprastasis kiras (Larus canus) – 227
Mažasis dančiasnapis (Mergus albellus) – 33
Mažasis kragas (Tachybaptus ruficollis) – 45
Rudagalvis kiras (Chroicocephalus ridibundus) – 169
Rudagalvė kryklė (Anas creca) – 8
Rudagalvė antis (Aythya ferina) – 1
Jūrinis erelis (Haliaeetus albicilla) – 3
Balnotasis kiras (Larus marinus) – 11
Pilkoji antis (Mareca strepera) – 12
Kirai: Kaspijinis + Sidabrinis – 546
