Nesaugus šaligatvis

"Čia ko gero iki pirmo rimto įvykio, – svarstė Daiva. – Jei tas užtvaras būtų trinktelėjęs mano 80-metei mamai per galvą arba vaikui, dar nežinia kaip čia būtų baigęsi." Moteris pasakoja situaciją, kurioje galime atsidurti kiekvienas.

Daiva su sutuoktiniu ir dukra vyko apžiūrėti parduodamo buto. Naujos statybos daugiabučių kvartalas, teritorija dėl gyventojų saugumo ir patogumo aptverta tvora, prie įvažų į teritoriją įrengti automatiniai užtvarai. Nieko neįprasto.

"Mačiau užtvarą. Mačiau kaip jis pakilo ir į daugiabučių namų kvartalą įvažiavo krovininis autobusiukas. Dukra prabėgo, kai užtvaras buvo pakeltas, o aš ant šaligatvio stabtelėjau palaukti vyro, – pasakojo kaunietė. – Tik pajutau smūgį į galvą ir nesupratau, kas įvyko. Sąmonės nepraradau, tik kažkuriam laikui sutriko orientacija."

Smūgio būta stipraus, skausmo taip pat. Daiva susiėmė už galvos. Vyras ėmė kartoti: "Patrauk ranką". "Pamačiau, kad ranka visa kruvina. Buvo silpna." Šeima paragino važiuoti į gydymo įstaigą, nes moters savijauta buvo prasta.

Užtvaro smūgį patyrusi kaunietė Daiva svarstė, kad jų įrenginiams turėtų būti nustatyti privalomi reikalavimai.

Paguldė į lovą

Kauno klinikose moteriai buvo suteikta pagalba, žaizda nebuvo labai didelė – 1,5 cm. Kadangi artėjo šventinis Kalėdų laikotarpis, gydytojai pagailėjo pacientės ir nesiuvo žaizdos. Tačiau Daivos sveikata negerėjo tokiais tempais, kokiais ji tikėjosi. "Savaitę pragulėjau lovoje, kankino galvos skausmas, pykinimas", – tęsė Daiva.

Pirma diena darbe baigėsi pas gydytojus, nes moteriai ir vėl buvo silpna. Pasak Daivos, magnetinio rezonanso tyrimas neparodė kažkokių blogumų, tačiau jautėsi kaip apsvaigusi nuo alkoholio. Gydytojai ir vėl paskyrė gulimą režimą ambulatoriškai, vaistus nuo skausmo, pykinimo ir ramino, kad taip jaustis Daiva gali apie mėnesį.

Šeimos gydytojas išvadose pažymėjo smegenų sutrenkimą, tačiau neurologas tokios išvados negalėjo patvirtinti, nes Daiva nebuvo praradusi sąmonės. Moteris sako, kad šioje situacijoje jai užkliuvo keli dalykai: vienas – tik nuvykus į Klinikų priimamąjį pirmas klausimas buvo, ar ne Klinikų užtvaras trinktelėjo. Moters juokelio, kad patys Klinikų medikai tampa priimamojo pacientais, gydytojai nepaneigė.

Užkliuvo ir tai, kad pasakodama apie nelinksmą savo nuotykį, Daiva sulaukė raminimų, jog ji ne viena su tokia savo patirtimi: esą Klinikose dirbanti draugė pasisakė patyrusi vietos užtvaro jėgą, pasipasakojo ir kiti bičiuliai, kad patys arba jų pažįstami taip pat nukentėję.

Įvykis nereikšmingas?

Daiva šypteli, esą išgirstos istorijos ir jos pačios patirtis paskatino kreiptis į teisėsaugą. Kauno apskrities policijos komisariato Komunikacijos skyrius patvirtino, kad tokio pareiškimo būta.

"Pareigūnai 2019 m. gruodžio 5 d. sulaukė pranešimo dėl Kaune, Biržiškių gatvėje, moterį sužalojusio automatinio kelio užtvaro, skirto riboti automobilių įvažiavimą į kiemą. Tyrimo metu, patikslinus įvykio aplinkybes, priimtas ir Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroro patvirtintas procesinis sprendimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nenustačius nusikalstamos veikos požymių, už kuriuos taikoma baudžiamoji atsakomybė", – taip Daivos situaciją įvertino pareigūnai.

Moteris neslėpė, kad sprendimas nepradėti ikiteisminio tyrimo ją nuvylė. "Aš suprantu, kad tai įvyko netyčia. Tačiau tokių įvykių būna, todėl kilo klausimas – kaip reglamentuojami užtvarų įrenginiai, kas juos prižiūri, kas atsakingas įvykus kokiam nors nesusipratimui", – dėstė Daiva.

Dviprasmiški vertinimai

Tuoj po sužalojimo Daivos sutuoktinis apžiūrėjo užtvarą. Nustebino tai, kad, moters sutuoktinio vertinimu, užtvaras saugojo ne tik važiuojamąją dalį, o ir maždaug 20 cm šaligatvio, be to jo gale buvo išlindę du varžtai. Kauniečiai neabejojo, kad išlindę varžtai ir bakstelėjo moteriai į galvą. Daiva pabrėžė pagrindinį akcentą – ji stovėjo ant šaligatvio.

"Kauno dieną" buvo pasiekusi dar vieno kauniečio istorija, tik kiek kitokia, nei nutiko Daivai. Vyras buvo palikęs automobilį vieno prekybos centro aikštelėje, į kurią įvažiuojama tik pro automatinį užtvarą. Paliekant prekybos centro aikštelę, užtvaras nusileido ant automobilio.

Kadangi mašinos praktiškai neapgadino, kaunietis nuvažiavo namo. Netruko praeiti mėnuo, kai vyrą pasiekė žinia apie administracinę baudą, kurią jis turi sumokėti dėl to, kad pasišalino iš įvykio vietos. "Jei būčiau likęs, prekybos centras būtų man atlyginęs žalą, o dabar gaunasi, kad aš turiu mokėti", – "Kauno dienai" pasakojo kaunietis.

Lygindami šias dvi patirtis, išvados daryti neskubėtume, tačiau peršasi mintis, kad Daivos atveju niekas nepriima atsakomybės, o štai prekybos centro užtvaras, turintis šeimininką, gali į situaciją pažvelgti iš sau naudingos pusės.

Tokių įvykių būna, todėl kilo klausimas – kaip reglamentuojami užtvarų įrenginiai?

Pančių nėra

Automatiniai užtvarai, regis, tapo neatsiejama mūsų gyvenimo dalimi. Jie įrengiami prie įvažų į kiemus, automobilių stovėjimo aikšteles, garažus. Pasirodo juos įsirengti gali visi norintys. Yra vienintelis atvejis, kada negalima įrengti užtvaro. "Specialios tvarkos nėra, tačiau negalima apriboti patekimo į valstybinę žemę, kadangi ja gali naudotis visi", – paaiškino Kauno savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis.

Valstybinėje žemėje įrengtas užtvaras arba bet kokia kita kliūtis ten patekti laikoma nelegalia. O galimybę apriboti nepageidaujamų asmenų patekimą į kažkam priklausančią teritoriją – netgi skatinama.

"Tai galima būtų vertinti kaip vieną iš skatinimo formų žmonėms formuoti sklypus ir pradėti šeimininkauti savo teritorijoje. Jei, tarkime, daugiabučio gyventojai yra sklypo valdytojai ir daro transporto įvažų ribojimus savo sklype, jei nėra kažkokių servitutinių kliūčių, tai leidžiama ir jokia speciali tvarka užtvaro įrenginiui nėra reglamentuota", – aiškinimą tęsė A.Pakalniškis.

Pasak A.Pakalniškio, nelegalių užtvarų būta Senamiestyje. Ten nemažai žmonių tvėrėsi įvažas, tačiau dažniausiai tai išryškėdavo, kai tarp vietinių kildavo konfliktas – kažkas atsikraustė ir negali patekti į teritoriją.

Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas neabejoja, kad įrengtas užtvaras jau tampa valdytojo atsakomybe. "Valdytojas greičiausiai turi kažkokias sutartis su tais, kas gamino, įrengė užtvarą. Tačiau, iš esmės, už užtvarą atsako sklypo valdytojas", – dėstė A.Pakalniškis.

Apie nelaimingus atsitikimus, A.Pakalniškis sako nėra girdėjęs. "Kiek žinau būna įrengti davikliai, kad taip neatsitiktų. Tačiau, jei jau taip nutiko, atsakyti turėtų užtvaro valdytojas", – įsitikinęs Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas.

Komentaras

Justas Jankauskas,

advokatas

Kiekvienas atvejis skirtingas, tačiau, jei užtvaras įrengtas gatvėje, pirmiausia reiktų išsiaiškinti, ar ta gatvė privati. Vargu, ar prie įvažos į savo kiemą, kuriuo naudojiesi pats vienas, statysi užtvarą.

Buvo tokių atvejų, kai nekilnojamo turto vystytojai formavo gyvenamuosius kvartalus ir šaligatviai, gatvės buvo išdalyti daline nuosavybe gyventojams. Tačiau būna ir tokių atvejų, kai sklypai yra suskirstomi, o gatvė, vidaus keliai perduodami savivaldybei.

Jei įkristum į šulinį gatvėje, tikėtumeisi savininko atsakomybės. Kai važiuodamas duobėta gatve sulaužai transporto priemonę, kompensacijos tikiesi iš savivaldybės.

Dėl vieno užtvaro buvo net ginčas. Iš esmės problema ta, kad buvo kreiptasi į policiją, gautas pritarimas kelio užtvaro įrenginiui. Jis buvo pastatytas, tačiau vėliau nukeltas, nes varžė susisiekimą.

Užtvaras yra inžinerinis statinys. Jis turi savininką. Bet koks statinys yra didesnio pavojaus šaltinis ir už jo padarytą žalą turi mokėti savininkas.

Mano patarimu, asmuo pirmiausia turi kreiptis į teisėsaugos instituciją su pareiškimu apie tai, kad buvo sužalotas. Turėtų būti pradėtas ikiteisminis tyrimas, kurio metu būtų nustatyta kas yra savininkas, ar buvo tinkama to užtvaro priežiūra, ar jis buvo tinkamai eksploatuotas, ir tik praėję šią dalį galėtume pereiti prie dalies, kurioje būtų aiškinamasi žalos atlyginimo dydis.

Tai nėra beviltiškas reikalas, nes juk nėra, kad yra užtvaras ir nežinia kam jis priklauso.