VU visuomenės sveikatos katedros vedėjas Rimantas Stukas papasakojo apie duonos vietą mitybos racione.

– Švenčiame Šv. Agotos dieną ir būtent šią dieną šventindavo meną, duoną. Buvo galvojama, kad ji gali apsaugoti ir nuo piktos akies, ir nuo gaisrų, ir nuo ligų. Šiandien, jeigu pažvelgtume į tradicinį lietuvį, tai jo tikėjimas yra išblėsęs ir duona ne visada randa savo vietą ant stalo.  

– Jeigu pažiūrėtume į Lietuvos gyventojų faktiškos mitybos tyrimo duomenis, tai pamatytume, kad tikros duonos žmonės suvalgo nepakankamai. Kai kalbame apie duoną, turime mintyje pilno grūdo duoną, ne batono kepinius ir ne įvairias bandeles. Kai matome statistiką, grūdinių produktų grupė dažnai būna apjungta, ir į tą grupę patenka ir duona, ir makaronai, ir bandelės, ir kruopos. Bet jeigu išskirtume tą duoną, kurią mūsų protėviai valgė ir kuri tarpukario Lietuvoje buvo daugelio namuose kepama, tai tokios duonos žmonės turėtų valgyti daugiau. Kaip rodo tyrimai, pusryčiams sumuštinius valgo apie 43 procentus Lietuvos gyventojų. Kita dalis pusryčiams renkasi kiaušinius ar kruopų košę. Kalbant apie duoną, jos galima ir padauginti maisto racione. Jeigu pažiūrėtume į maisto pasirinkimo piramidę, tai būtent duona yra piramidės bazinėje grupėje, kurioje yra ir kiti grūdiniai produktai. Pagal visas rekomendacijas, iš šios grupės siūloma valgyti vienokių arba kitokių produktų maždaug 5–6 kartus per dieną. Tai yra 5–6 porcijas per dieną. Jeigu vieną duonos riekę prilygintume porcijai, tai 5–6 duonos riekes per dieną galėtume suvalgyti.  

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Mūsų protėviai per dieną suvalgydavo pusantro kilogramo duonos. Tai yra daugiau nei 500 kilogramų per metus. Įspūdingi skaičiai. Dabar lietuviai suvalgo tik po 15 kilogramų duonos per metus. Tai išvada tokia, kad reikėtų jos valgyti daugiau, nes duona yra energijos šaltinis?  

– Taip, duona yra puikus energijos šaltinis ir jeigu yra pilno grūdo, tai reiškia, yra daug stambiamolekulinių angliavandenių, kurie greitai tiekia energiją. Pasirinkimas šiandien yra labai platus ir gamintojai kartais netgi nori atkreipti dėmesį, kad viena duona yra geresnė už kitą. Paprastai perkame jau supakuotą duoną ir jeigu ant pakuotės galime rasti ženkliuką, rakto skylutės simbolį, vadinasi, toje duonoje bus žymiai mažiau pridėtinio cukraus ir mažiau druskos, daugiau skaidulinių medžiagų. Tai reiškia, tokia duona bus palankesnė sveikatai. Perkant, renkantis duoną, reikėtų atkreipti dėmesį ne vien, kad tai yra duona, bet kokia ta duona, kas jos sudėtyje yra, ir pasirinkti tą, kuri yra palankesnė sveikatai.  

Reikia skaityti sudėtį, reikia žiūrėti į duonos pakuotę ir ieškoti ženklų, kurie ir padeda vartotojui atsirinkti, išsirinkti iš gausybės duonos rūšių tą, kuri sveikatai palankiausia.

– Gydytojai turi labai skirtingas nuomones. Kai kurie sako, kad reikėtų žvelgti į glikeminį indeksą. Duona šimtabalėje sistemoje užima tarp 80 ir 100 balų vienetų. Tai yra aukšti skaičiai ir šiek tiek gąsdina žmones.  

– Tam tikra problema yra. Todėl gamintojai pradėjo gaminti duoną, kurioje pridėtinio cukraus yra labai mažai arba jo nėra, būtent tas rakto skylutės simbolis leidžia vartotojui suprasti, kad toje duonoje cukraus nėra arba jo yra labai mažai, lyginant su kita prekyboje esančia duona. Duona duonai nelygu. Reikia skaityti sudėtį, reikia žiūrėti į duonos pakuotę ir ieškoti ženklų, kurie ir padeda vartotojui atsirinkti, išsirinkti iš gausybės duonos rūšių tą, kuri sveikatai palankiausia.  

Pricer.lt maisto krypties vadovas Petras Čepkauskas papasakojo apie duonos kainas.

– Duonos kaina per penkerius metus keitėsi ne kartą ir ne į žemesnę pusę?  

– Taip, duonos kaina per paskutinius netgi ne penkerius, o per paskutinius trejus metus – augo dvigubai. Jeigu žiūrėtume kilogramo kainą, tai 2021 metais batono, juodos duonos kaina buvo 1,50–1,70 eurų. Dabar yra 3 eurai ir daugiau. Su kolegomis pajuokaujame, kad tai jau yra mėsos kainos lygmuo. Čia kalbame apie pačias paprasčiausias duonos rūšis. Jeigu pirkti duoną su priedais, tai kaina yra ir 6 eurai. Su duona turime tokią pačią situaciją kaip su skandinaviškais bankais, nes tarp Lietuvos duonos gamintojų taip pat dominuoja nelietuviškas kapitalas. Trys pagrindiniai žaidėjai yra iš Šiaurės šalių ir jie palaiko tokį kainos lygį.  

– Tai pigesnės duonos parduotuvių lentynose tikėtis neverta? 

– Taip kaip dabar elgiasi stambieji gamintojai ir stambieji prekybininkai, tai tikrai ne. Praeitų metų spalio–lapkričio mėnesį buvo kainos sumažėjimas, bet dabar kainas vėl stengiasi kilstelėti. 

„Duonos valgymo įpročiai Lietuvoje keičiasi, todėl bendrai duonos gaminių vartojimas kasmet mažėja. Ryškiausias pokytis pastebimas kritusiuose šviesios duonos bei batonų pardavimuose, tačiau tradicinės juodos duonos paklausa išlieka pakankamai stabili. Žmonės vis dažniau renkasi sveikesnius produktus, todėl auga duonos be glitimo ir pridėtinio cukraus paklausa. Jau kelerius metus itin populiari yra juoda duona su sėklomis ir kitais priedais. Taip pat pirkėjai noriai renkasi išskirtinių ar net egzotinių skonių duonos gaminius“, – teigia lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ komercijos vadovė Vilma Drulienė.

Sava duona gardesnė už importinius pyragus

Net 90 proc. duonos gaminių asortimento prekybos tinklo parduotuvėse yra Lietuvos gamintojų produkcija.

„Sena lietuviška patarlė sako, kad sava duona gardesnė už svetimus pyragus, – pabrėžia V. Drulienė. – Išties pirkėjai Lietuvoje vertina vietos gamintojų produkciją.“

V. Drulienė atkreipia dėmesį, kad nepaisant besitraukiančios Lietuvos duonos rinkos, siūlomos produkcijos asortimentas plečiasi. „Duonos kepėjai nuolat siūlo naujovių ir šiandien pirkėjai jau nebenustemba, kai duonos skyrių lentynose greta tradicinių kepinių išvysta duoną su morkomis, pastarnokais, pomidorais ar avokadais. Tai, kas prieš 10 metų galėjo skambėti kaip egzotika, šiandien tampa įprastu kasdieniu produktu“, – pastebi V. Drulienė.

Duonos asortimento įvairovę plečia ne tik didieji Lietuvos duonos gamintojai, bet ir iš smulkių šeimos ūkių bei mažų kepyklų atkeliaujantys gaminiai. Ruginė duona su kanapių sėklomis, juoda spanguolių duona ar juoda riešutų duona – tik keli iš daugiau negu dviejų dešimčių duonos gaminių, kuriuos kepa Lietuvos ūkininkai, naudodami savo derlių ir natūralias žaliavas.

Duonkubiliuose tešla maišoma pagal sveikuoliškus receptus

Ekologiškos juodos duonos pardavimai, pasak V. Drulienės, per pastaruosius penkerius metus išaugo beveik dvigubai. „Šią duoną kiekvienais metais pirkėjai vertina vis labiau, taip patvirtindami, kad sveiki, natūralūs produktai iš grūdų yra subalansuotos mitybos piramidės pagrindas“, – pažymi ji.

Ne mažiau aktyviai auga ir duonos be glitimo asortimentas. Kepinių be glitimo populiarumas auga, nes dalis žmonių pastebi, jog valgydami šiuos produktus jaučiasi geriau negu vartodami maistą, kurio sudėtyje yra glitimo. Skaičiuojama, kad pernai duonos be glitimo pardavimai augo daugiau negu du kartus.

Vis daugiau vietos prekybos tinklo parduotuvių lentynose užima duona be pridėtinio cukraus ir mielių.

Kasdien nuperkama 45,5 tonas duonos

Praėjusių metų duomenimis, vidutiniškai per dieną prekybos tinklo pirkėjai nupirko beveik 22,7 tonas juodos duonos ir 4,5 tonos juodos duonos su priedais, 14,3 tonos šviesios duonos ir 4 tonas šviesios duonos su priedais. Į pirkinių krepšelius kasdien sugula 21,6 tonos batonų ir per 13 tonų sumuštinių duonos.

Senovėje mamos, išleisdamos sūnus į kariuomenę, į drabužius įsiūdavo duonos trupinį – tikėta, kad tai juos apsaugos. Kaip saugumo ir namų jaukumo simbolį penktadienį, minint duonos globėjos Šventos Agotos dieną, „Vilniaus duona“ ruginės duonos įteikė Lietuvos kariuomenės šauktiniams.

Penktadienį ryte Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomojo pulko karių rikiuotės Rukloje metu didžiausios duonos kepyklos Baltijos šalyse „Vilniaus duona“ atstovai pasveikino karius ir įteikė jiems beveik 300 kepalų ruginės duonos „Agota“.

Įmonės komercijos direktoriaus Gražvydo Juknos teigimu, šia gražia akcija norėta atkreipti dėmesį į valstybę pasiruošusius ginti jaunus žmones ir jiems padėkoti.

„Duona yra namų simbolis. Tad įteikdami duoną šauktiniams norėjome, kad ji pažadintų šilčiausius prisiminimus apie jų namus ir artimuosius. Taip pat siekėme parodyti, kokie jie yra mums visiems svarbūs, tarnaudami savo šaliai ir pasiruošę apginti visų mūsų namus“, – teigia G. Jukna.

Mokomojo pulko vadas plk. ltn. Aleksiejus Gaiževskis, dėkodamas „Vilniaus duonos“ kolektyvui teigė: „Tėvynės gynėjas – karys visada siejamas su ginklu, paruoštu apginti nuo priešo, o duona yra tai, kas suteikia jėgų ir stiprybės“.

Duonos gamintojo atstovai šauktinius taip pat pasveikins ir penktadienį vakare Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos karininkų ramovėje vyksiančiame renginyje „Šventos Agotos dienos papročiai“.

„Vilniaus duona“ kasmet Šventos Agotos dienos proga organizuoja įvairias iniciatyvas. Ankstesniais metais įmonė duoną dovanojo išvykstantiems emigrantams, taip pat dalino prekybos centrų lankytojams.

Šiandien, minint Šv. Agotos arba Duonos dieną,  prekybos tinklo „Maxima“ atliktos apklausos duomenimis, net 94 proc. lietuvių duoną ir jos gaminius valgo bent kartą per savaitę. Skaičiuojama, kad per metus vien tik įprastos duonos vidutinis šalies gyventojas suvartoja kiek daugiau nei 15 kg. Svarbiausias kriterijus renkantis duonos gaminius lietuviams yra skonis, tačiau ne mažiau svarbu ir šviežumas bei sveikesnė sudėtis.

„Duona – neatsiejama kasdienės lietuvių mitybos dalis. Vien „Maxima“ parduotuvėse pirkėjai kasdien įsigyja vidutiniškai 4000 tonų skirtingų rūšių duonos ir apie 1900 tonų duonos gaminių. Tiesa, jau kelerius metus stebime tendenciją, jog vis daugiau šalies gyventojų ieško sveikesnės, įvairiomis maisto medžiagomis – grūdais, sėklomis, riešutais ar džiovintais vaisiais pagardintos duonos, daugiau dėmesio kreipia į gaminius be mielių ar glitimo“, – sako bendrovės rinkodaros vadovė Kristina Mažeikytė.

Beveik pusė apklaustų šalies gyventojų duoną valgo vidutiniškai 2–3 kartus per savaitę. Kiek daugiau nei 12 proc. be duonos ir jos gaminių neišsiverstų nė dienos ir tik pusė procento sako duonos nevalgantys visai. Dažniausiai duoną ir jos gaminius lietuviai renkasi pusryčiams. Remiantis apklausos duomenimis, taip elgiasi apie 50 proc. gyventojų. Pietų ir vakarienės metu duonos produktus renkasi atitinkamai 14 ir 10 proc. gyventojų. Tiesa, penktadalis teigia duoną vartojantys kiekvieno valgymo metu ir net kaip užkandį tarp valgymų.

Lietuvių mėgstamiausias jau ne vienerius išlieka klasikinis batonas. Šį kasdien savo stalui renkasi net 49 proc. pirkėjų. 46 proc. taip pat renkasi tradicinę juodą duoną. Kiek daugiau nei kas trečias renkasi juodą, grūdais ar sėklomis praturtintą, duoną. Tradicinę šviesią duoną kasdienio apsipirkimo metu renkasi maždaug toks pat skaičius pirkėjų kaip ir juodą.

Remiantis apklausos duomenimis, svarbiausias kriterijus nusakantis duonos ir jos gaminių pasirinkimą, lietuviams yra geras, tradicinis skonis. Tai visų pirma vertina 45 proc. 22 proc. pirkėjų duonos produktus renkasi pagal šviežumą – jiems svarbu, kad duona ir jos gaminiai būtų minkšti, ką tik iškepti. Panašiai tiek pat renkantis duonos gaminius dėmesį atkreipia į jų sudėtį, renkasi bemielius ar tokius, kurių sudėtyje mažiau maisto priedų, dažiklių, cukraus, glitimo.

Nors dauguma lietuvių pirmenybę vis dar teikia tradicinėms duonos rūšims, daugėja atrandančių ir kitų šalių receptus. Kaip rodo apklausos duomenys, 20 proc. apklaustųjų tvirtina į savo racioną nevengiantys įtraukti ir  prancūzišką batoną, kitaip vadinamą bagetę, arba itališką „Ciabatta“.  Pastarąją kasdien renkasi 16 proc.

Beveik kiekvienas arba 97 proc. apklaustų šalies gyventojų sako duoną ir jos gaminius dažniausiai perkantys prekybos centruose, pirmenybę teikia vietoje keptiems gaminiams. Specializuotose parduotuvėse ar kepyklose lankosi vos apie 2 proc. apklaustųjų, o duoną namuose patys kepa apie pusė procento.

Dauguma jų – 93 proc. dažniausiai perka jau suraikytą duoną, beveik 5 proc. – neraikytą, o kiek daugiau nei 1 proc. dažniau renkasi formines duoneles.