Ruoniai, kuriems ant kaktų pritvirtinti specialūs jutikliai, padeda mokslininkams rinkti duomenis iš atokiausių pasaulio kampelių, tiriant klimato atšilimą, ledo dangą ir sudarinėjant orų prognozes.
Į projektą nuo jo pradžios 2004 metais buvo įtraukta daugiau nei 1 tūkstantis ruonių. Pirmadienį jame dalyvaujanti tarptautinė mokslininkų grupė atidarė interneto portalą „Marine Mammals Exploring the Oceans Pole-to-pole“ (Jūrų žinduoliai, tiriantys vandenynus nuo ašigalio iki ašigalio – MEOP), kuriame skelbia iki šiol surinktus duomenis.
„Jie atneša duomenų iš tokių vietų, iš kurių iki šiol nebuvo jokių duomenų. Tai unikalu“, – sakė Šv.Andriaus universiteto Jūros žinduolių tyrimo grupės vadovas Mike'as Fedakas (Maikas Fidakas).
„Šiuos duomenis galima panaudoti daugybei tikslų, net ledynų, kurie daro poveikį viso pasaulio vandenynams, judėjimo matavimams“, – sakė jis naujienų agentūrai AFP.
Specialiais jutikliais surinkti duomenys apie vandens druskingumą ir temperatūrą yra perduodami mokslininkams per palydovą trumposiomis žinutėmis. Prietaisus maitinančių elementų užtenka ilgiems mėnesiams.
Taip pat kuriami jutikliai deguonies ir chlorofilo kiekiui vandenyje nustatyti, - tai padės išmatuoti anglies dvideginio kiekius ir nustatyti vandenynų rūgštingumo didėjimą.
Nuo projekto pradžios buvo sudaryta maždaug 400 tūkst. vertikalių aplinkos pokyčių pjūvių. Kiekvienas jų remiasi ruonių, kurie nerdami gali pasiekti iki 2 100 metrų gylį, surinktais duomenimis.
„Mums siunčiama informacija suteikia išsamių duomenų apie ruonius supančią fizinę aplinką. Lyg jie rašytų „Twitter“ tinkle“, – sako Šv. Andriaus universiteto dėstytojas Larsas Boehme (Larsas Biomė).
Jutikliai nėra implantuoti, todėl ruoniui šeriantis nukrenta. Bandyta juos naudoti su maždaug 100 rūšių jūrų gyvūnais, tarpjų ir vėžliais, banginiais bei rykliais.
„Naudoti juos nėra lengva. Reikia daug įmantrios programinės įrangos, be to jie turi ribotą energijos kiekį, – kalbėjo Fedakas. – Reikia išspausti kuo daugiau iš vieno elemento. Norisi, kad jis nesibaigtų visus 10 antarktinės žiemos mėnesių“.
Šiame projekte dalyvauja mokslininkai iš 11 šalių: Australijos, Brazilijos, Britanijos, Grenlandijos, JAV, Kanados, Kinijos, Norvegijos, Pietų Afrikos Respublikos, Prancūzijos ir Vokietijos.
