„Vyksta tas, kas ir turi vykti – yra pasirašyta sutartis dėl bažnyčios bokšto techninio projekto paruošimo, projektą jau beveik turime parengtą. Tik viena stabdo – jį galėsime iki galo užbaigti atlikę teritorijų planavimo procedūrą“, – apie trečiadienio popietę vykusį bažnyčios bokšto techninio projekto sprendinių pristatymą pasakojo Klaipėdos vicemeras Algirdas Kamarauskas.

Šiame pokalbyje dalyvavo ir miesto meras Arvydas Vaitkus, projektuotojai bei Šv. Jono bažnyčios labdaros ir paramos fondo atstovai.

Vyksta tas, kas ir turi vykti.

Pasitarime buvo pristatyti visi būsimos statybos sprendiniai, aptartos medžiagos, kurias ketinama naudoti atstatant bokštą.

Bokšto laikančioji konstrukcija bus gelžbetoninė, ji būtų apšiltinta, apmūryta plytomis, o jos – aptinkuotos – visai taip pat, kaip tai buvo padaryta originaliai. Arkoms ir puošybai būtų naudojamas smiltainis.

Jau žinoma ir būsima bokšto statybos skaičiuojamoji kaina, ji sieks 6 mln. eurų.

Seimas buvo nusprendęs, kad ši bažnyčia yra valstybinės reikšmės objektas, bet tai tapo kliuviniu teritorijų planavimo procedūrai, kuri būtina, nes prireikė koreguoti sklypo planą.

Algirdas Kamarauskas. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Todėl Seimas savo sprendimą atšaukė, Klaipėdos savivaldybė parinko rangovą teritorijos planavimo procedūroms atlikti. Kai tik šis veiksmas bus atliktas, formaliai bus baigtas ir techninis projektas. Tada reikės pasirūpinti gauti bažnyčios bokšto statybos leidimą.

Kol kas nežinioje sklando visos bažnyčios pastatymo perspektyva, nes tai kainuotų kur kas daugiau – lauktų brangūs visos teritorijos archeologiniai tyrimai, daug kainuos bažnyčios projektas bei statybos, aplinkos sutvarkymas ir interjero įrengimas.

Miesto vadovai buvo susitikę su liuteronų evangelikų vyskupu bei šios konfesijos tikinčiųjų bendruomene, visiems rūpėjo kitų statybų etapų kaina.

„Ta kaina buvo įvardinta, bet po konkurso praėjo nemažai laiko, ir viskas keičiasi. Kalbant tik apie bokštą – viskas vyksta pagal planą. Dėl kitų etapų dar turime nemažai klausimų. Bokštas atstatomas kaip miesto simbolis, todėl ir savivaldybė gali prisidėti prie jo atkūrimo. Kalbant apie bažnyčią, iškyla kiti klausimai – Lietuvoje bažnyčia nuo valstybės atskirta, todėl savivaldybės galimybės prisidėti prie jos atstatymo labai susiaurėja. Lauksime žinių iš evangelikų liuteronų bendruomenės, jie dirba savo namų darbus“, – aiškino vicemeras.

Politikai ketvirtadienį tarybos posėdyje sutiko priimti Klaipėdos miesto savivaldybei viešosios įstaigos „Klaipėdos Šv. Jono bažnyčios bokšto atkūrimas“ dovanojamus du trečdalius šios įstaigos dalininkų kapitalo dalių.

Kartu šiai įstaigai kaip dalininko įnašas bus perduota 170 tūkst. eurų. Tokia suma reikalinga bokšto projektavimo darbams.

Minėta įstaiga įgyvendins bokšto statytojo, projektavimo ir statybos rangos darbų užsakovo teises ir pareigas.

„Galėtų miestas tapti ne tik bokšto, bet visos bažnyčios dalininku. (...) Miesto gyvenimas – ne tik „Neptūno“ sporto klubas, miesto gyvenimas – tai ir dvasinis gyvenimas. Kai ruošiamės didžiausioms metų šventėms, Kalėdų šventei, kai statome eglutę, kuri amžinos gyvasties, gyvybės simbolis, tai be pagrindinio atributo, bažnyčios, tai tampa pagoniška detale“, – ketvirtadienį tarybos posėdyje sakė politikė Nina Puteikienė.

Ji kvietė miestą prisidėti prie bažnyčios, reikalingos ne tik Klaipėdai, bet ir visai Lietuvai atkūrimo.

Evangelikų liuteronų bendruomenės atstovė Lilija Petraitienė dėkojo tarybos nariams už sprendimą jį vadindama istoriniu ir „istorinės kultūrinės savasties grąžinimu“.

Šios kadencijos taryba padarė lemiamą lūžį, per dešimt metų priimti realūs sprendimai.

„Šios kadencijos taryba padarė lemiamą lūžį, per dešimt metų priimti realūs sprendimai. Ėjome lėtais žingsniais, padaryta daug biurokratinių darbų, kurie būtini ir reikalingi“, – sakė vadovė.

Dėl minėtos viešosios įstaigos steigimo ir visų susijusių sąlygų praėjusiais metais buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis tarp Klaipėdos miesto savivaldybės ir Klaipėdos evangelikų liuteronų parapijos. Šiai sutarčiai yra pritarusi miesto taryba.

Klaipėdos savivaldybės Turto valdymo skyriaus vedėjas Edvardas Simokaitis priminė, jog Šv. Jono bažnyčios atstatymas yra pripažintas valstybei svarbiu projektu. Savivaldybėje buvo rengta galimybių studija dėl bažnyčios atkūrimo ir jos įveiklinimo, miesto lėšomis vykdomi archeologiniai tyrinėjimai.

75 metrų aukščio bokšto atstatymas turėtų kainuoti apie 3 mln. eurų, visos bažnyčios – apie 16 mln. eurų.

Po XIX amžiuje vykusių niokojančių gaisrų naujai atstatyta evangelikų liuteronų bažnyčia Klaipėdoje veikė iki Antrojo pasaulinio karo. Per jį bažnyčia smarkiai nukentėjo ir 1946–1947 metais buvo visiškai nugriauta.

„Šiuo sprendimo projektu prašome sutikimo priimti dovanojimą“, – šią savaitę savivaldybės Kultūros, švietimo ir sporto komiteto posėdyje sakė Turto valdymo skyriaus vedėjas Edvardas Simokaitis.

Anot jo, savivaldybei dovanų siūloma priimti du trečdalius viešosios įstaigos dalių, o, tapusi dalininke, ji galės perduoti finansinį įnašą bažnyčios bokšto atstatymui – 170 tūkst. eurų. Šios lėšos leis pradėti projektavimo darbus.

Dėl tokios viešosios įstaigos steigimo ir visų susijusių sąlygų praėjusiais metais buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis tarp Klaipėdos miesto  savivaldybės ir Klaipėdos evangelikų liuteronų parapijos. Šiai sutarčiai yra pritarusi miesto taryba.

Anot savivaldybės administracijos direktoriaus vyriausiojo patarėjo Ričardo Zulco, minima viešoji įstaiga, įkurta evangelikų liuteronų parapijos, ir vykdys su bokšto atstatymu susijusius darbus.

E. Simokaitis priminė, jog bažnyčios atstatymas yra pripažintas valstybei svarbiu projektu. Savivaldybėje buvo rengta galimybių studija dėl bažnyčios atkūrimo ir jos įveiklinimo, miesto lėšomis vykdomi archeologiniai tyrinėjimai.

Anot E. Simokaičio, šis objektas svarbus miestui tiek kultūrine, tiek socialine prasme. Pritaikius bokštą numatytoms veikloms jis generuotų papildomas pajamas.

„Parapija suinteresuota, kad bokštas atsirastų, įgytų funkcijas – apžvalgos aikštę, ekspoziciją bokšte, atsirastų automatizuotas informacijos centras bokšto apačioje. Archeologiniai tyrimai visi yra atlikti, būtų galima pradėti projektuoti“, – sakė R. Zulcas.

Anot tarybos narės Juditos Simonavičiūtės, bokštas duotų labai didelę pridėtinę vertę senamiesčiui.

„Manau, kad mūsų senamiesčiui patys užduodame klausimą, kodėl jis toks yra? Manau, kad jis neturi tam tikrų dedamųjų dalių, viena jų – bažnyčia. Mes neturime senamiestyje bažnyčios, kuri yra vienas pagrindinių veikėjų. Matome, kad senamiesčiai turi ir turgus, ir bažnyčias, ir visuomeninės paskirties objektus, deja, mūsų senamiestis to dalyko neturi“, – teigė politikė.

75 metrų aukščio bokšto atstatymas turėtų kainuoti apie 3 mln. eurų, visos bažnyčios – apie 16 mln. eurų.

Po XIX amžiuje vykusių niokojančių gaisrų naujai atstatyta evangelikų liuteronų bažnyčia Klaipėdoje veikė iki Antrojo pasaulinio karo. Per jį bažnyčia smarkiai nukentėjo ir 1946–1947 metais buvo visiškai nugriauta.