Jau ketvirtadienį parapijos namuose rinkosi jaunųjų misionierių grupė, čia buvo rodomi krikščioniški filmai. Penktadienį nuaidėjo vargonų muzikos koncertas, o šeštadienį – šlovinimų vakaras.

Tituliniai parapijos atlaidai su iškilmingomis mišiomis, eisena aplink bažnyčią, sveikinimais ir dovanomis vyko sekmadienį. Po to kitoje gatvės pusėje įrengtoje aikštelėje prasidėjo koncertas, skirtas paremti projektą, kurį įgyvendinus bus atnaujintos bažnyčios grindys ir šildymo sistema.

Į sceną lipo įvairių muzikos stilių kolektyvai ir atlikėjai: Ovidijus Vyšniauskas, Aidas Manikas, hiphopo grupė „Chebra“ ir kiti. Savanoriai rinko aukas projektui, dalijo gaiviuosius gėrimus ir vaišino tortu.

Šventės dalyvius sveikino seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, Kauno rajono mero pavaduotojas Antanas Nesteckis, Garliavos seniūnė Nijolė Tarvydienė, kiti svečiai.

„Garliavą kūrė ne viena karta, o bendruomenė ašimi visada buvo bažnyčia, todėl ir esate stiprūs“, – kalbėjo A. Nesteckis.

Švč. Trejybės parapijos klebonas Gintaras Urbštas dėkojo Dievui už maldos namus, savanoriams už pagalbą, o rėmėjams – už atnašas. Architektei Reginai Žukauskienei dėkota už projektą, įmonei „Bijola“, Jūratei Palaikienei ir Birutei Žmuidienei – už maitinimą. Padėkos žodžiai skambėjo Juozui Martikaičiui, Alvidui Rimgailai, Egidijui Cibauskui ir daugeliui kitų garliaviečių.

Atskirai klebonas dėkojo merui Valerijui Makūnui, kuris dėl sveikatos negalėjo atvykti į iškilmėse, tačiau iš Mero fondo padengė visas šventės išlaidas.

Mūrinę Garliavos bažnyčią 1809 m. pastatė dvarininkas Juozapas Godlevskis. Po 1863 m. sukilimo carinė valdžia kleboną Kazimierą Vaišnorą įkalino, o vikarus Juozapą Bartusevičių ir Motiejų Radziukyną ištrėmė į Sibirą.

XX a. pradžioje prie bažnyčios veikė Gyvojo rožančiaus brolija, biblioteka, 1907 m. įsteigta „Žiburio“ mergaičių mokykla, 1912-1914 m. – Lietuvių katalikų blaivybės skyrius.

Per Pirmąjį pasaulinį karą susprogdinti bažnyčios bokštai 1924 m. pagal architekto Stasio Kudoko projektą buvo atstatyti.

Garliavoje daugiau kaip 50 metų kunigavo ir mirė klebonas Pranciškus Leonas (1892-1982 m.). Sovietmečiu bažnyčia buvo pasipriešinimo židiniu. Parapijos veikloje ypač aktyviai dalyvavo Jadvyga Bieliauskienė, kuri platino Lietuvos katalikų bažnyčios kroniką, rengė tautinius ir religinius vakarėlius. Už šią veiklą 1983 m. ji buvo nuteistas 7 metams tremties.

Švč. Trejybės bažnyčios ir Bazilijonų vienuolyno ansamblis - vienas ryškiausių Vilniaus senamiesčio architektūros perlų. Deja, 500 metų istoriją menanti bažnyčia šiuo metu yra kritinės būklės: stogo danga pažeista korozijos, į vidų patenkanti drėgmė ardo pastato sienas bei kelia grėsmę vertingai sieninei tapybai.

Įvertinęs šių maldos namų vertę ir blogą būklę, Kultūros paveldo departamentas (toliau – Departamentas) kartu su Šv. Juozapato Bazilijonų ordinu, kuriam šiuo metu priklauso Švč. Trejybės bažnyčia, ėmėsi pastato gelbėjimo darbų. Buvo parengtas bažnyčios stogo ir bokštelių tvarkybos darbų projektas, skirtos lėšos būtiniems remonto ir restauravimo darbams. Jų metu numatyta remontuoti medines stogo konstrukcijas, pakeisti stogo skardą, atlikti lietaus vandens nuvedimo sistemos remontą, restauruoti kryžius, bokštelių ir karnizų fragmentinį mūrą ir tinką, įrengti žaibosaugos sistemą. Šiais darbais siekiama maksimaliai išsaugoti objekto vertingąsias savybes – architektūrinę išraišką ir detales, konstrukciją ir medžiagiškumą. Šiuo metu bažnyčios stogo tvarkybos darbai jau pradėti.

Pasak Departamento direktorės Dianos Varnaitės,  iš viso tvarkomiesiems paveldosaugos darbams reikia apie 800 tūkst. litų, o šiemet skirta tik kiek daugiau nei 300 tūkst. Lt, tad darbus ketinama vykdyti etapais. „Kadangi Lietuvoje priskaičiuojama vos apie 150 aktyvių unitų bažnyčios narių, be valstybės pagalbos jie nėra pajėgūs atlikti tokio masto darbų. Bažnyčios sutvarkymas ir  išsaugojimas unitų bendruomenei yra itin reikšmingas ir šių dienų įvykių kontekste įgauna dar didesnę prasmę“ -, apie darbų svarbą pasakoja D. Varnaitė.

D. Varnaitė sako, kad itin simboliška, jog Švč. Trejybės bažnyčią gelbėti prireikė dabar. „Vos prieš porą dienų minėjome Oršos mūšio 500-ąsias metines. Būtent kaip LDK etmono Konstantino Ostragiškio padėka Dievui už pergalę šiame mūšyje dabartinės Švč. Trejybės bažnyčios vietoje buvo pradėtas formuoti mūrinės cerkvės ir vienuolyno ansamblis. Tad šios ukrainiečių kultūrą Vilniuje įkūnijančios bažnyčios sutvarkymas atrodo itin savalaikis" - teigė D. Varnaitė.

Mūrinės cerkvės ir vienuolyno ansamblis pradėtas formuoti XVI a. pradžioje Vilniaus kašteliono ir LDK etmono, stačiatikio Konstantino Ostrogiškio iniciatyva. 1607 m. į šią vietą atsikėlus bazilijonams, Vilniaus Bazilijonų vienuolynas tapo unitų bažnyčios ir 1617 m. įkurtos Bazilijonų Švč. Trejybės provincijos centru. 1760 m. gaisrui smarkiai suniokojus ansamblį, jo atstatymo darbams vadovavo žymiausias LDK vėlyvojo baroko architektas J. K. Glaubicas.

Lietuvai patekus į carinės Rusijos imperijos sudėtį, bazilijonų šventovėje įkurta stačiatikių Apreiškimo cerkvė ir seminarija. XIX a. architektas N. Čiaginas atliko rekonstrukcijas, suteikusias pastatui stačiatikių maldos namams būdingų bruožų. 1919 m. vienuolynas perduotas katalikiškai Šv. Vincento Pauliečio draugijai. 1992 metais ansamblis grąžintas unitams. Šiandien čia įsikūrusi Švč. Trejybės rytų apeigų bendruomenė, buvusio vienuolyno patalpose gyvena vienuoliai bazilijonai, bažnyčioje pamaldos vyksta ukrainiečių kalba.