Žaliųjų partija teigė, kad Šveicarija, kuri ilgą laiką buvo labai populiari tarp turtingų rusų, turėtų tapti G-7 organizacijos, vadinamos Rusijos elito, įgaliotinių ir oligarchų (REPO) darbo grupe, nare.
Tačiau 101 Šveicarijos žemųjų parlamento rūmų – Nacionalinės Tarybos – narys balsavo prieš šį pasiūlymą, o 80 parlamentarų jam pritarė.
Šveicarijos vyriausybė taip pat nepritarė, kad tradiciškai neutrali šalis žengtų šį daug diskusijų sukėlusį žingsnį.
Pasak šalininkų, Šveicarijos karinis neutralumas, dėl kurio ji atsisako siųsti Kyjivui ginklų, yra argumentas prisijungti prie darbo grupės Rusijos oligarchų pinigams susekti.
„Dar svarbiau, kad čia, srityje, kurioje turime veiksmų laisvę, užimtume aiškią poziciją“, – gindama pasiūlymą sakė parlamentarė iš Žaliųjų partijos Franziska Ryser (Franciska Ryzer).
Ji pabrėžė, kad Šveicarijos finansų ir prekių rinkos jau seniai pritraukia Rusijos pinigus, o Šveicarijos bankuose jų laikoma 150–200 mlrd. Šveicarijos frankų (144–192 mlrd. eurų).
„Tačiau Šveicarija iki šiol yra įšaldžiusi tik apie 7,5 mlrd. frankų (7,7 mlrd. eurų)“, – pabrėžė F. Ryser, pareiškusi, kad supranta tarptautinę kritiką dėl šveicarų pozicijos.
Šveicarija, nepaisant neutralumo, greitai prisijungė prie Europos Sąjungos sankcijų Rusijai dėl 2022-ųjų vasarį pradėtos invazijos į Ukrainą.
Tačiau praėjusį balandį G-7 ambasadoriai Berne įteikė laišką Šveicarijos vyriausybei, kuriame kritikavo lėtą Rusijos turto įšaldymo tempą ir įspėjo, kad dėl spragų gali būti apeidinėjamos sankcijos.
Jie taip pat paragino Šveicariją prisijungti prie 2022-ųjų kovą G-7 sudarytos REPO darbo grupės.
Trečiadienį vykusiame parlamento posėdyje radikaliųjų liberalų partijos narys Hansas-Peteris Portmannas (Hansas Pėteris Portmanas) pabrėžė, kad „Šveicarija jau bendradarbiauja su daugeliu šalių ir organizacijų, įskaitant REPO, techniniu lygmeniu“.
„Ji atlieka savo darbą, ir netgi geriau nei kitos šalys“, – sakė jis rūmams, tačiau įspėjo, kad tapusi REPO nare, Šveicarija rizikuoja susilpninti savo gebėjimą būti tarpininke.
