Žmogaus tikroji jėga – kvėpavimas. Kaip vanduo teka upėmis, taip ir kvėpavimo energija teka į mus. Kai pamatysite, kad jums kažko trūksta, įkvėpkite. Kai supyksite, įkvėpkite gerumo, kai pernelyg skubate – ramybės. Taip sako kvėpavimo terapijos meistrė Dalia Beata Kasmauskaitė.
Emocijos keičia kvėpavimą
– Mes kvėpuojame nuolat, kitaip mirtume. Kodėl reikia mokytis kvėpuoti, kodėl tai svarbu?
– Mes kvėpuojame visą gyvenimą, to nė nejausdami, ir sunku suvokti tą jėgą, kuri glūdi kvėpavime. Apie tai kalba absoliuti dauguma mokymų – nuo Senovės Rytų iki šiuolaikinės medicinos.
Būdamas vienokios nuotaikos, žmogus kvėpuoja vienaip, būdamas kitokios – kitaip. Išgyvenamos emocijos nuolat daro įtaką ir keičia mūsų kvėpavimą. Pavyzdžiui, kai mus pagiria, kvėpavimas tampa laisvesnis, kai kritikuoja – įtemptas, suspaustas.
Kvėpavimą galima palyginti su nuolat tekančia srove. Kai kūdikis mažas, ta srovė srauni, laisva. Kaip rodo mano praktika, jau ankstyvame amžiuje gali atsirasti įtampa kvėpuojant ir visame žmogaus kūne. Tai įvyksta dėl nuolat išgyvenamų negatyvių minčių, emocijų. Kai kūnas įsitempia, vidaus organai negauna pakankamai deguonies, giliausiuose fizinio kūno sluoksniuose atsiranda įtampa.
Įstrigo kažkada perskaityti medikų pasakyti žodžiai: "Bronchinė astma – tai ne tik oro sulaikymas plaučiuose, tai nerimo sulaikymas viduje."
Žmonės nesusimąsto, kokią didelę reikšmę jų fizinei, emocinei, dvasinei sveikatai turi kvėpavimo pokyčiai. Norint būti sveikam, pirmiausia reikia atpalaiduoti, išlaisvinti fiziologinį kvėpavimo mechanizmą ir visą kūną nuo jo giliausiuose sluoksniuose glūdinčios įtampos, sukauptos per dešimtmečius. Juk ji kenkia psichologinei, emocinei, dvasinei savijautai.
Įtampa kūne – užslopintos emocija
– Ir vis dėlto kas yra sąmoningas kvėpavimas?
– Sąmoningas kvėpavimas – tai kvėpavimas, kai žinau, jaučiu, suvokiu, kad aš kvėpuoju. Kasdien žmonės kvėpuoja automatiškai, nesuvokdami šio proceso.
Sąmoningai kvėpuojant dėmesys sutelktas į kvėpavimą. Nesekame paskui įvairias mintis, nenusikeliame į ateitį ar praeitį, esame tik šiuo momentu, kvėpuodami.
Sąmoningo kvėpavimo praktika – tai giluminį viso kūno atsipalaidavimą sukelianti praktika. Per ją žmogus kvėpuoja vientisu ritmu, be pauzių tarp įkvėpimo ir iškvėpimo, sutelkdamas dėmesį į kvėpavimą. Tai atpalaiduoja kūną, išvaduoja iš giliausios įtampos, daugelį metais slopintų ir užgniaužtų emocijų, negatyvių minčių.
– Kodėl žmonės atlikdami kvėpavimo praktiką apsiverkia, juokiasi ir patiria įvairių būsenų?
– Kiekviena įtampa mūsų kūne – tai užslopinta emocija, kažkada ten nusėdusi. Kūnui atsiveriant ir atsipalaiduojant kaip iš maišo ima byrėti visa, kas buvo sukaupta.
Dažnai suaugusieji sako vaikui: "Nutilk, nesijuok, čia ne vieta juoktis..." Tokios pastabos priverčia mus užsisklęsti ir palieka įspaudus ilgam laikui. Todėl po praktikos esu girdėjusi prisipažinimų: "Aš vėl galiu juoktis."
O jei ir suaugusiajam kažkas nuolat kartojo, kad jis menkas, blogas, ir tai prilipo kaip našta, kvėpuodamas jis išlaisvėja, pasikeičia susiformavusios giluminės nuostatos, kurios netgi ne to žmogaus. Galbūt jam jas kažkas įdiegė kaip programas.
Sąmoningai kvėpuojant vyksta dvasiniai atsivėrimai. Visi dvasiniai mokymai sako, kad žmogus – ne vien fizinis kūnas, bet ir siela, todėl sąmoningai kvėpuojant ji atsipalaiduoja nuo patirtų traumų sukelto skausmo. Įvyksta labai gilus, visuminis atsipalaidavimas, iškyla įžvalgos, suvokimai, atsakymai į ilgai kankinusius klausimus, problemų išsprendimo būdai.
– Žiovauti, nelaikyti emocijų savyje yra gerai?
– Žiovulys – tarsi kamštis, išstumiamas iš organizmo. Pastebėkite, kaip žiovauja jūsų naminiai gyvūnai. Jie, beje, niekada nebūna įsitempę, jie atsikrato įtampos žiovaudami. Todėl, jei norite žiovauti, darykite tai atverdami žandikaulį, nuoširdžiai.
Nesulaikyti neigiamų emocijų nėra gerai, nes tokiu atveju jos yra tiesiog išpilamos kaip pamazgų kibiras ant šalia esančių žmonių, juos skaudinant.
Gera neišgyventi neigiamų emocijų. Norint jų patirti kuo mažiau, nereikia jų metų metais kaupti. Sąmoningas kvėpavimas – tarsi tolimiausius kampus ir užkaborius pasiekianti šluota, valanti ir plaunanti žmogaus fizinį kūną, emocijas, mintis, ir, galima drąsiai pasakyti, širdį.
Stebėkite savo kvėpavimą
– Kokie paprasti kvėpavimo pratimai padėtų žmogui kasdieniame gyvenime?
– Kasdien kuo dažniau stebėkite savo kvėpavimą, įžvelkite jame ne tik gyvybinę funkciją, bet ir daug daugiau. Stebėkite, kaip jis kinta, kai jūs esate vienoje ar kitoje situacijoje. Būdami dėmesingi savo kvėpavimui, jūs neleisite jam strigti, neleisite sau jo sulaikyti vienu ar kitu momentu, tokiu būdu neleisite atsirasti įtampai kūne.
Pavyzdžiui, stebėkite savo žandikaulių raumenis: jie itin stipriai sulaiko kvėpavimą, kai intensyviai mąstome. Pastebėkite, galbūt jūs net vakare namuose vaikštote sukąstais kaip replėmis žandikauliais, nes neatsipalaiduojate nuo darbe patirtos įtampos.
Paleiskite, atpalaiduokite žandikaulius, ir galbūt pajusite norą žiovauti. Tuomet darykite tai nuoširdžiai ir atvirai. Taip atsikratysite kažko negatyvaus, ką lig tol nešiojotės savyje. Tai – tik nedidelis įvadas į kvėpavimo pasaulį.
Sąmoningo kvėpavimo praktika savarankiškai, be mokytojo, tikrai nerekomenduojama dėl labai stipraus poveikio visam organizmui.
Žmogau, nusimesk naštą
– Kas yra neteisingas kvėpavimas? Kas svarbu kvėpuojant?
– Žmonės ima jausti, kad jų kvėpavimas apsunkęs ir jie kvėpuoja neharmoningai, todėl atėję į kvėpavimo seminarus ar individualias konsultacijas sako: "Aš kvėpuoju neteisingai, padėkite man išmokti teisingai kvėpuoti."
Bet iš tiesų, jei žmogus jaučia, kad jo kvėpavimas pakitęs – tai yra tiesiog susidariusi įtampa jo kvėpavimo fiziologiniame mechanizme. Žmoguje viskas susiję, ir jei įtampa kvėpuojant tęsiasi ilgus metus, žmogus suserga.
Tarkime, kažką sunkiai neša ir krypuoja, prislėgtas to nešulio. Pavargęs klausia: kaip išsitiesti, žingsniuoti laisvai? Žmogau, nusimesk naštą, ir eisi tiesiai, nesusikūprinęs.
Taip ir kvėpuojant. Norint, kad kvėpavimas taptų laisvas, harmoningas, teisingas, reikia atsikratyti įtampos. Tai padaryti nėra paprasta. Žmogus juk bando įvairiausius būdus norėdamas pasiekti giluminį atsipalaidavimą: šoka, piešia, plaukioja, sportuoja, eina pasivaikščioti į mišką, masažuoja kūną. Visi šie būdai yra geri, tik giluminio atpalaidavimo, kai atsikratoma įtampos giliausiuose raumenyse, nepasiekiama.
Tai suteikia kvėpavimo praktika. Kas ją išbandė, man pritars. Kodėl tik ši praktika, paklausite? Nes naudojamas labai subtilus ir galingas instrumentas – kvėpavimas. Jis tampa tarsi lazeriniu instrumentu, pasiekiančiu labai gilius žmogaus fizinio ir energinio kūno klodus, nušviesdamas ten glūdinčius blokus ir panaikinančiu seniai įstrigusią įtampą.
Išmokta pamoka – išspręsta problema
– Ar pagal kvėpavimą išties galima kažką pasakyti apie žmogų?
– Taip, be jokios abejonės. Iš savo praktikos galiu pasakyti, kad, paklausiusi kasdienio įprasto žmogaus kvėpavimo, galiu daug pasakyti apie tą žmogų. Būtent tai kvėpavime virpa. Tai suvokiau po ne vienų metų intensyvaus darbo su klientais. Ėmiau tai tikrinti ir tyrinėti.
Buvo toks atvejis. Vieno pažįstamo mediko kvėpavimo paklausiau pusę minutės. Ir pasakiau jam apie jį patį, jo elgesio modelius. Žmogus išsigando: to nežino niekas pasaulyje, nejaugi tai galima sužinoti iš kvėpavimo?
Kai ėmiau apie tokią galimybę skelbti viešai, gavau laišką iš vieno Indijos gyventojo. Anot jo, jogai seniai žinojo, kad kvėpavime atsispindi visa, kas yra žmoguje, ir jam buvo smagu, kad aš tai atradau pati.
– Gyvenime visada bus įtampos, rūpesčių. Tai kaupsis mumyse. Ką daryti?
– Sunkiai išgyvename, kai dėl visko, kas negatyvaus atsitinka, kaltiname kitus žmones, pasaulį. Kai mūsų sąmonė orientuota į išorę, dėl visų savo problemų kaltiname aplinkinius, bandome juos keisti, teisti, bet tai nepadeda spręsti problemų, priešingai – jų vis daugėja.
Mums nuolat reikėtų judėti gilesnio savęs ir pasaulio pažinimo link. Tapdami sąmoningesni, atsakymų į visus iškylančius sunkumus ieškome savyje ir, atradę problemų priežastis, pamažu imame keistis.
Taip mes augame savo vidumi ir išsprendžiame tai, ką vadiname problemomis, kurios iš tikrųjų yra tik mūsų gyvenimo pamokos. Visi mūsų sunkumai yra mūsų augimo pamokos.
Kai pagaliau suvokiame ar išmokstame tam tikrą pamoką, problema kažkokiu būdu išsisprendžia tarsi savaime. Dauguma tai esame patyrę. Tai įvyksta, kai suprantame, ką darome klaidingai savo gyvenime.
Visos problemos slypi mūsų viduje, mūsų įsitikinimuose, mąstymo klišėse, mums tereikia išmokti jas suvokti.
Sąmoningas kvėpavimas tam labai padeda. Per kvėpavimo praktiką, kai labai giliai atsipalaiduoja kūnas, kai protas paleidžia senus emocinius įrašus, žmogaus sąmonėje įvyksta vidiniai atsivėrimai, ir jis pajėgia suvokti tai, ko lig tol nesugebėjo, nes vidinę išmintį buvo uždengusios viduje glūdinčios emocijos: skausmas, kančia, negatyvios mintys.
Sąmoningo kvėpavimo praktika – tai ne tik žmogaus
