Šiuo dokumentu, kuris galiotų iki 2023 m. sausio 1 d., ji siūlo numatyti medikų laikino atleidimo nuo atsakomybės modelį.
Parlamentarė sako siūlanti išplėtotą reglamentavimą, susijusį su sveikatos darbuotojų apsauga nuo atsakomybės už veiksmus nepaprastųjų situacijų sąlygomis, klinikinio neatsargumo atvejais, taip pat atvejais, kuomet neįmanoma apsaugoti įstatymo saugomų interesų ar teisių, nepažeidus kitų įstatymo saugomų interesų ar teisių.
„Tokiu būdu siekiama apsaugoti medicinos darbuotojus nuo teisinių procesų, kurie, esant dabartiniam reglamentavimui, galėtų būti pradėti ir nesant būtinam pagrindui, veiksmingai užtikrinant specialistų apsaugą jiems vykdant rizikingas profesines pareigas nuo baudžiamosios atsakomybės“, – sako įstatymo projektą įregistravusi parlamentarė.
Pagal įstatymo projektą, atleidimas nuo atsakomybės būtų taikomas, kai asmuo teikė asmens sveikatos priežiūros paslaugas valstybės lygio ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino visoje Lietuvos teritorijoje dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimo grėsmės metu; kai asmuo teikė asmens sveikatos priežiūros paslaugas pagal asmens sveikatos priežiūros, medicinos praktikos, slaugos praktikos ir akušerijos praktikos įstatymų nuostatas.
Tokio atleidimo nuo atsakomybės galėtų tikėtis medikai ir tokiais atvejais, kai dėl jų neatsargios veikos, teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas, atsirado šie padariniai: atimta žmogaus gyvybė, nesunkiai sutrikdyta sveikata, sunkiai sutrikdyta sveikata, žmogus paliktas be pagalbos, kai gresia pavojus jo gyvybei.
Anot Seimo narės J. Sejonienės, priėmus laikinąjį įstatymą ir paaiškėjus aplinkybėms, kurios daro baudžiamąjį procesą negalimą, nebūtų užkirstas kelias nukentėjusiajam reikalauti žalos atlyginimo, pasinaudojant Lietuvoje įstatymu įtvirtintu atsakomybės be kaltės modeliu.
„Tai gerokai paprastesnis kelias ginti paciento interesus. Kreipimosi, žalos nustatymo ir jos atlyginimo mechanizmai yra daug paprastesni, nereikalaujantys specialių teisinių žinių“, – sako Seimo narė.
Ji atkreipia visų susirūpinusių šiuo klausimu dėmesį, kad priimtas laikinasis įstatymas visiškai nepaneigtų galimybės individualiu atveju įvertinti itin didelę žalą sukėlusius asmens veiksmus, jis nepaneigtų asmens teisės kreiptis į teismą.
„Įstatymo projektas parengtas atidžiai laikantis interesų pusiausvyros, jo taikymas neapima tų atvejų, kurie galimai suformuotų aplaidų požiūrį į asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą ar sukurtų visiško nebaudžiamumo kontekstą, kadangi absoliučiai neapriboja baudžiamosios atsakomybės taikymo už nusikaltimų žmogaus gyvybei bei sveikatai COVID-19 pandemijos kontekste“, – sako Seimo narė.
Ji pastebi, kad šiuo metu kyla reali grėsmė asmens sveikatos priežiūros specialistams būti patrauktiems baudžiamojon atsakomybėn, įtraukiant juos į tęstinius, ilgus procesus, kurie pareikalauja daug papildomų dvasinių ir materialinių pastangų, apribojant galimybes toliau dalyvauti COVID-19 sukeltos ekstremalios situacijos likvidavime ir padarinių šalinime.
Seimo narės Jurgitos Sejonienės duomenimis, tokios atsakomybės ribojimų iniciatyvos skirtingomis apimtimis yra svarstomos ir priimtos įvairiose Europos Sąjungos ir užsienio valstybėse: Belgijoje, Graikijoje, Italijoje, Jungtinėje Karalystėje, Jungtinėse Amerikos Valstijose.
