– Kas labiausiai kelia nerimą jauniesiems medikams ir skatina visiems sėsti prie derybų stalo?

– Iš tiesų norėčiau išgirsti įsipareigojimus, kad vis dėlto bus sutvarkyta tinklo reforma, kas padėtų tolygiau paskirstyti pacientų srautus. Kitas labai svarbus dalykas – žmogiškųjų išteklių planavimas. Matome, kad šiuo metu trūksta ne tik gydytojų, specialistų rajonuose, bet taip pat ir slaugytojų. Tai yra didžiulė problema, kuri ateityje tik gilės. Dar ne mažiau svarbu sureguliuoti apmokėjimą už pacientų konsultacijas, ypač I-ojo lygio. Kol kas neskirstoma, ar pacientas labai ligotas, ar  mažiau, ir apmokėjimas nuo to kol kas nepriklauso. Turėtų būti skirtingi įkainiai už skirtingus pacientus, nes vienas gali turėti daug ligų, kitas visai neturėti. Manau, tai yra esminiai dalykai, dėl kurių reikėtų susitarti. Be abejo, ateityje reikėtų galvoti, kaip stiprinti prevenciją, nes reikia galvoti ne ik apie pasekmes, ligų gydymą.

Visas LNK reportažas vaizdo įraše:

– Jūsų kolega, JGA valdybos pirmininkas Karolis Kilčauskas, savo interviu sako, kad apskritai Lietuvos sveikatos priežiūros sistema palengva byra. Matydamas, kur viskas juda, jis ieško raudono telefono, kuriuo paskambinus atsilieptų Gitanas Nausėda. Ką jūs prezidentui norėtumėte pasakyti?

– Mūsų asociacijos vardu norėčiau pasakyti, kad yra laikas pagaliau visiems sėsti, kalbėtis ir daryti atitinkamus sprendimus. Dabar matome labai nenuoseklią sveikatos politiką, kuri vyksta jau daug metų. Į valdžią ateini vieni, padaro tam tikrus pokyčius, paskui ateina kiti, kurie tuos pokyčius panaikina ir įveda savo tvarką. Rezultate mes ir matome tą byrančią sveikatos priežiūros sistemą. Todėl JGA inicijavo Nacionalinį sveikatos susitarimą, kurio pagrindinis tikslas visoms suinteresuotoms šalims susėdus prie stalo išsiaiškinti didžiausias problemas ir pagaliau pradėti veikti viena kryptimi.

– Kokia perspektyva laukia, jei vis dėlto viskas ir toliau vyks, kaip dabar: vos pradėjus vieną reformą,  ji sužlugdoma ir pradedama nauja?

JGA inicijavo Nacionalinį sveikatos susitarimą, kurio  tikslas susėdus visiems prie stalo išsiaiškinti didžiausias problemas ir pagaliau pradėti veikti viena kryptimi

..

– Manau, dar labiau didės eilės pas specialistus, sveikatos priežiūros netolygumai miestuose bei rajonuose. Turėsime pervargusius ir perdegusius medikus. Jau dabar didžioji dauguma dirba daugiau nei vienu etatu. Taip pat turėsime didelį slaugytojų trūkumą, o tai reiškia, kad medikams teks atlikti ne tik savo tiesiogines funkcijas, bet ir personalo. Šviečiasi ne kokia ateitis, jeigu bus tęsiama tokia sveikatos priežiūros sistemos politika, kokia yra dabar.

– Ar atlyginimai turėtų būti didesni, kad gydytojai būtų motyvuoti ir nepervargtų. T. y., kad jiems nereikėtų važinėti po rajonus prisiduriant prie atlyginimo, ypač rezidentams?

– Taip, atlyginimai yra viena iš daugelio problemų. Kad nepervargtų medikai, svarbu ir stipri komanda. O kai stinga slaugos personalo, gydytojams sudėtingiau dirbti. Vėl pasikartosiu, kad įtakos taip pat turi ir pacientų srautų sureguliavimas. Labai svarbu išfiltruoti, kad tie pacientai, kurie patenka pas III lygio specialistus, į universitetines ligonines, kad jie tikrai būtų sunkiausi ir būtent jiems būtų reikalingiausios šios paslaugos. Daugeliu atvejų pacientų problemos gali būti išspręstos šeimos gydytojo ar II lygio specialistų. Galima būtų įgalinti šeimos gydytojus atlikti daugiau funkcijų.

– Dėl kokių priežasčių būtent Lietuvoje trūksta medikų ir slaugytojų? Tam tikra prasme ši problema yra visoje Europoje. Turi įtakos tai, kad gydytojai ir migruoja, ir daug kainuoja pats išsilavinimas...

– Vertinant europiniame kontekste, medikų trūkumas nėra toks didelis kaip slaugytojų. Didžiausia Lietuvos problema yra pastarųjų stygius. Medikų trūksta reliatyviai, nes didžioji jų dalis susitelkusi didžiuosiuose miestuose, o rajonuose jų pasigendama.

– Ar vien didesni atlyginimai priviliotų medikus į rajonus?

– Vienas momentas būtų – didesni atlyginimai. Kitas momentas – darbo sąlygos, psichologinės gerovės užtikrinimas. Taip pat – galimybė kelti savo kompetenciją, atlikti tam tikrus tyrimus. Manau, turėtų būti toks labiau holistinis požiūris. Ne vien tik dėl atlyginimų medikai renkasi išvykti į rajonus. Kalbant apie jaunus gydytojus, rezidentūros dažniausiai atliekamos Vilniuje ir Kaune. Po 10 metų studijų staiga priimti sprendimą vykti į kažkokį rajoną, yra pakankamai sudėtinga. Čia jau yra problema, todėl, manau, dar atliekant rezidentūrą reikėtų daugiau važiuoti ir į rajonus. Rajoninių ligoninių vadovai turėtų aktyviau komunikuoti su jaunaisiais gydytojais, bandyti prisikviesti tuos jaunus žmones atvykti.

Esu linkusi būti optimistė ir labai tikiuosi, kad Nacionalinio susitarimo rėmuose pagaliau pavyks sėdus prie vieno stalo susitarti, nes atėjo laikas labai rimtiems ir nuosekliems pokyčiams.

Dėl to šiandien Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) sukvietė sveikatos priežiūros specialistų bendruomenės atstovus į viešąją konsultaciją pasitarti, kaip geriausiai investuoti numatytas lėšas stiprinant šeimos mediciną, siekiant efektyvaus ir kokybiško gydymo ligoninių tinklo, optimizuojant stacionarinę pagalbą ir didinant ambulatorinių paslaugų apimtis.

Pasak ministro A. Dulkio, to būtina siekti, kad žmonėms sveikatos priežiūros paslaugos būtų patogios ir prieinamos, būtų plėtojamas sveikatos priežiūros įstaigų bendradarbiavimas, o darbas gydymo įstaigų bendradarbiavimo tinkluose skatintų naują požiūrį į sveikatos priežiūros vadybą, darbo kultūrą ir rūpinimąsi pacientu.

Viešojoje konsultacijoje, kurioje dalyvavo daugiau nei 160 dalyvių, buvo pristatytas nacionalinės pažangos priemonės „Gerinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir prieinamumą“ aprašo projektas – siūlymas, kaip planuoti pokyčius ir įgyvendinti jų finansavimą. Šiai pažangos priemonei numatyta 762,8 mln. eurų. „Lėšos skirtos pokyčiams“, – pristatydama projektą, pabrėžė SAM Strateginio planavimo ir valdymo skyriaus vedėja Raimonda Janonienė.

Per 100 mln. eurų yra suplanuota ilgalaikės priežiūros paslaugoms diegti, tačiau, kad šie pinigai teiktų naudą žmonėms, būtina įgyvendinti keliamus reikalavimus: regionų plėtros planų pažangos priemonėse turi būti numatytos veiklos, skirtos ilgalaikės priežiūros paslaugų plėtrai savivaldybėse, ir iki 2023 m. pabaigos su SAM turi būti suderinti regiono ilgalaikės priežiūros paslaugų savivaldybėse organizavimo ir infrastruktūros, reikalingos ilgalaikės priežiūros paslaugų teikimui, modernizavimo žemėlapiai.

A. Dulkys / P. Peleckio / BNS nuotr.

Daugiausia (per 253 mln. eurų) investuoti numatyta į pasirengimo grėsmėms stiprinimą, apimantį greitosios medicinos pagalbos (GMP) pertvarką, didinant budėjimo vietų skaičių bei padengiant „akląsias“ zonas, infekcinių ligų klasterio sukūrimą, regioninių ir savivaldybių sveikatos priežiūros įstaigų infrastruktūros modernizavimą bei skubiosios telemedicinos paslaugų diegimą. Bazinėms sveikatos priežiūros paslaugoms užtikrinti planuojama skirti beveik 192 mln. eurų: pokytis turėtų būti susijęs su sveikatos centrų steigimu, dienos stacionaro ir dienos chirurgijos paslaugų plėtra, inovatyvių pirminės sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir organizavimo modelių kūrimu. Pristatant bazinių paslaugų paketą, akcentuotos specializuotų ambulatorinių paslaugų organizavimo sąlygos, tarp kurių – reikalavimas per sveikatos centrą suteikti savivaldybės gyventojams ne mažiau kaip 80 proc. paslaugų, tos pačios ar gretimų savivaldybių įstaigų bendradarbiavimo sutarčių sudarymas, aiškių „paciento kelio“ algoritmų nustatymas, pavėžėjimo paslaugų modelio sukūrimas bei diegimas ir pan.

Daugiau nei 100 mln. eurų planuojama investuoti į sveikatos sektoriaus skaitmeninimą. Lėšos suplanuotos diegti pažangius ir įrodymais pagrįstas technologijas sveikatos sektoriuje, plėtoti specializuotas ambulatorines psichikos sveikatos ir psichosocialinės reabilitacijos paslaugas, išbandyti pavėžėjimo paslaugos modelį, didinti GMP tinklo veiklos efektyvumą bei specialistų kvalifikacijos tobulinimui ir perkvalifikavimui.

Vertinant ilgalaikę perspektyvą (laikotarpiu nuo 3 iki 8 metų), šių investicijų tikslas yra pagerinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir prieinamumą, kad dešimtadaliu padaugėtų atvejų, kai onkologinė liga nustatoma ankstyvoje stadijoje, ir didėtų bendras onkologinių pacientų išgyvenamumas, trečdaliu padaugėtų asmenų, kurie išėję iš stacionaro nedelsiant gautų ambulatorines psichikos sveikatos priežiūros paslaugas, mažėtų pacientų mirštamumas (per 30 dienų nuo hospitalizavimo) nuo miokardo infarkto ir išeminio galvos smegenų insulto, taip pat būtų efektyvesnis aktyvaus gydymo lovų užimtumas ir bent perpus sumažėtų pacientų, kurie dėl ilgų eilių gydymo įstaigose atidėjo savo vizitą pas medikus.

Vertinant pažangos priemonės laukiamą naudą, gydymo priemonėmis išvengiamas mirtingumas (mirusiųjų skaičius 100 tūkst. gyventojų) per ateinančius 8 metus turėtų sumažėti nuo 186 iki 95.

Investicijos į sveikatos sistemą nukreiptos į pacientų sveikatos gerovės tobulinimą, eilių mažinimą, paslaugų kokybės užtikrinimą ir pasitenkinimą sveikatos paslaugomis ir pasitikėjimo sveikatos sistema didinimą.

„Šalys ir ekspertai įvertino COVID-19 pandemijos patirtis ir daugelis jų konstatuoja, kad sveikatos priežiūros sistema tokiai pandemijai nebuvo pasiruošusi. Vertinant galimas rizikas, norėtųsi tas pamokas išmokti ir pandemijoms pasiruošti. Nepaisant, kokios krizės būtų ateityje – ar naujos pandemijos, ar karo grėsmė, ar branduolinė nelaimė, ar terorizmo grėsmė vis tiek sveikatos priežiūros sistema yra įtraukiama į krizės sprendimą. Sveikatos sistema kriziniu atveju atsiduria pirmagalyje ir dėl savo specifikos šitas resursas tampa kritinis. Jo valstybėje yra tiek, kiek yra, staiga jo nepadidinsi, nepaisant to, kad poreikis stipriai išauga. Dėl to toks planas reikalingas, nes sveikatos priežiūros sistema tampa kritiniu tašku, kuris ir lemia krizės valdymo sėkmę, jeigu tą sėkmę mes matuotume išgelbėtomis žmonių gyvybėmis. Atspari sveikatos priežiūros sistema, pasirengusi spręsti tokias krizes, sugeba sumažinti krizės padarytą žalą žmonių sveikatai“, – aiškino K. Stašaitis.

Lietuva ilgą laiką gyveno taikiai ir saugiai, todėl mažai investavo į sveikatos priežiūros sistemą. Dabar, kai ne tik Lietuvą, bet ir pasaulį drebina viena krizė po kitos, sveikatos priežiūra tapo labai svarbiu aspektu.

„Mūsų planai yra daugiau teoriniai, nes Lietuva, neskaitant šitų dviejų pandemijų, buvo labai saugi ir taiki šalis. Paskutinės krizės, susijusios su sveikatos priežiūra – Achemos nelaimė, sausio 13-osios įvykiai, kai buvo daug sužeistųjų. Po to, jeigu pasižiūrėtumėt istoriškai, Lietuvoje nebuvo ekstremalių įvykių, kuriuose būtų daug nukentėjusių žmonių ir reikėtų aktyvuoti papildomas pajėgas, išskyrus šitą pandemiją. Į sistemą ilgą laiką nebuvo investuota jokių resursų, atsirado vakuumas žmonių, kurie išvis supranta, kaip valdyti tokias situacijas ir tai yra bėda, kurią reikia pripažinti ir ieškoti sprendimų“, – tvirtino K. Stašaitis.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Sveikatos priežiūros sistemai labiausiai reikia didesnio finansavimo, tačiau ne ką mažiau svarbu yra gebėjimas įvertinti rizikas bei specialistų kompetencijų auginimas.

„Pasaulio sveikatos organizacijos ekspertai sako, kad be stabilaus sistemos finansavimo, stabilios struktūros sukūrimo nepavyks išlaikyti tos istorinės institucinės atminties. Reikia suprasti, kad sistemoje yra nemažai žmonių, kurie valdė COVID-19 pandemiją, bet praeis 10–15 metų ir sistemoje tie žmonės greičiausiai nebedirbs, o nauji atėję šitos atminties nebeturės. Dėl to turi būti stabilios struktūros, kurios suplanuotų aiškią strategiją, kaip didinti sveikatos priežiūros įstaigų pasirengimą, tai turėtų būti sisteminis, nuolat vykstantis darbas. Be finansavimo čia taip pat turėtų būti pagalvota ir apie mokymus, apie specialistų kompetencijų auginimą ir svarbiausia – rizikų vertinimas, kuris yra kritinis taškas, leidžiantis teisingai susiplanuoti resursus“, – aiškino K. Stašaitis.

Šalys, nuolat kamuojamos tam tikrų katastrofų, yra geriau pasiruošusios jas suvaldyti, todėl pavyzdį galėtume imti iš jų.

„Tos šalys, kurios nuolat susiduria su grėsmėmis, pavyzdžiui, Izraelis – kariniai veiksmai, Japonija – žemės drebėjimai, kiti gamtiniai kataklizmai, Europos šalys – terorizmo grėsmė, dažniausiai yra geriau pasirengusios ir turi labai stiprias sistemas. Man asmeniškai teko domėtis ir mokytis Jungtinėje Karalystėje ir JAV, tai tikrai buvo labai struktūrizuoti mokymai, labai struktūrizuota sistema. Manau, kad tą patirtį mums reikėtų perimti ir ją diegti Lietuvoje. Galimybės yra, žmonių patirtis ten yra sukaupta labai didelė ir aš tikrai siūlyčiau ja pasinaudoti“, – kalbėjo Kauno klinikų direktorius medicinai ir slaugai.

Atspari sveikatos priežiūros sistema, pasirengusi spręsti tokias krizes, sugeba sumažinti krizės padarytą žalą žmonių sveikatai.

Ekstremalių situacijų suvaldymui reikėtų daugiau praktinių ir simuliacinių užsiėmimų, tačiau visos sveikatos sistemos atsparumui didinti prireiks daugiau laiko ir tam reikalingi ilgalaikiai politiniai sprendimai.

„Ekstremalių situacijų planą turi kiekviena įstaiga, juos atnaujiname, bet bėda yra ta, kad jis yra daugiau teorinis. Kad jis būtų praktinis, reikia daugiau pratybų, simuliacijų ir kai kuriuos dalykus tiesiog patikrinti praktiškai. Jeigu kalbėti apie sistemos atsparumą, čia – ilgalaikis reikalas, kuriam valstybė turi turėti tam tikrą politinę valią ir numatyti ilgalaikius veiksmus, kaip sustiprinti sveikatos priežiūros sistemą“, – tvirtino K. Stašaitis.

„COVID-19 krizė dar labiau atskleidė sveikatos paslaugų prieinamumo netolygumus, susijusius su sveikatos priežiūros specialistų trūkumu, netolygiu geografiniu paslaugų prieinamumu ir išryškino sveikatos sistemos struktūrines problemas“, – rašoma pranešime.

„Tai lėta pažanga gerinant paslaugų kokybę, nepakankama pirminės sveikatos priežiūros plėtra ir nepadaryta pažanga pritaikant ligoninių tinklą, kad jis taptų efektyvesnis ir labiau atitiktų poreikius“, – teigiama jame.

SAM teigimu, inicijuojamos trys reformos.

Pirmąja reforma numatomas paslaugų kokybės ir prieinamumo gerinimas bei inovacijų skatinimas.

Reformos tikslas – padidinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir prieinamumą, dėmesį skiriant pirminei sveikatos priežiūrai stiprinti, specializuotoms ambulatorinėms sveikatos priežiūros paslaugoms, sektoriui skaitmenizuoti, inovacijų plėtrai.

Siekiant įgyvendinti šią reformą investicijos bus kreipiamos keturiomis kryptimis – bus plečiami kompetencijų centrai, teikiantys inovatyviams sveikatos priežiūros paslaugas, tuomet bus kuriama sveikatos priežiūros specialistų kompetencijų platforma, įdiegiant informacinių technologijų įrankį, skirtą sveikatos priežiūros specialistų kvalifikacijos tobulinimo poreikiui nustatyti, stebėti ir susieti su licencijų sąlygų laikymosi priežiūra. 

Reformos tikslas – padidinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir prieinamumą.

Galiausiai numatoma investuoti į kompleksinio sveikatos priežiūros paslaugų kokybės vertinimo modelio (rodiklių švieslentės) sukūrimą. Prie reformos prisidės ir skaitmeninės sveikatos sistemos plėtra.

Taip pat numatoma įgyvendinti ilgalaikės priežiūros paslaugų teikimo reformą, investicijas kreipiant žmogiškųjų išteklių ir infrastruktūros pajėgumams, reikalingiems ilgalaikės priežiūros paslaugų teikimui, didinti.

„Tai leis gerinti kompleksinių – socialinės ir sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą gyventojams, sukuriant ir įgyvendinat tvarų ilgalaikės priežiūros paslaugų teikimo modelį“, – rašoma pranešime.

SAM teigimu, pandemijos patirtis atskleidė sveikatos sistemos atsparumo  ir pasirengimo dirbti ekstremalioms situacijoms poveikį visai šalies ekonomikai ir visuomenės gyvenimo kokybei.

Trečioji numatoma reforma skirta sukurti tolygų, saugų, nenutrūkstamą ir efektyvų sveikatos priežiūros paslaugų teikimą ekstremalių sveikatai situacijų metu.

Planuojama pirkti įrangos, skirtos infekcinėms ir parazitinėms ligoms diagnozuoti bei gydyti, pagal reikalavimus įrengti patalpas penkiose regioninio lygmens gydymo įstaigose, dešimtyje regioninio lygmens gydymo įstaigų modernizuoti priėmimo skyrius ir padidinti jų krizinius pajėgumus.

Šioms reformoms įgyvendinti per Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą (EGADP) numatyta skirti 267 mln. eurų.