Šventę tradiciškai rengia Klaipėdos vokiečių bendrijos pirmininkės pavaduotojas Arnoldas Piklaps ir projektų vadovė Rasa Miuller.

Šv. Martyno diena yra vokiečių katalikų šventė, o pats šventasis – vienintelis gerbiamas ir evangelikų liuteronų. Ši diena skirta IV a. gyvenusiam vyskupui Martynui prisiminti. Ne atsitiktinai 1483 m. lapkričio 10 d. Vokietijoje gimęs Bažnyčios reformatorius Martynas Liuteris gavo šio šventojo vardą.

Vokietijoje – tai vaikų labai mėgiama šventė, tradicija siekia senus laikus, kai būtent šią dieną būdavo baigiama ganiava ir piemenėliai džiaugdavosi darbų pabaiga.

Mažieji klaipėdiečiai sukluso, kai į juos kreipėsi Martyną vaidinęs jaunas vyras, jis vilkėjo viduramžiais nešiotus rūbus. Martynas pasveikino visus, paragino rikiuotis į vorą ir drauge, iškėlus žibintus, eiti iki tos vietos, kur yra stovėjusi švento Jono bažnyčia.

Šioje daugiau šviesos turinčioje aikštelėje vaikai savo žibintus sukrovė į vieną vietą, taip simboliškai sukurdami šv. Martyno laužą.

Vėlus ruduo neleidžia igai būti lauke, todėl vaikai ir jų tėvai sugužėjo į liuteronų bažnytėlę, kur Hermano Zudermano mokyklos mokiniai parodė vaidinimą ir sulaukė paties Martyno sveikinimo.

Trečiajame bažnyčios aukšte visų laukė karšta arbata ir vaišės bei S.Dacho mokyklos mokinių parengti žaidimai.

Kleganti eisena bylojo, kad Klaipėdoje yra nemenkas būrys vaikų ir jų tėvų, kurie prisimena senąją miesto tradiciją vėlų rudenį dalintis šiluma.

Šv. Martyno diena seniau būdavo tas lakmuso popierėlis, pagal kurį žmonės spręsdavo, koks oras būsiąs per Kalėdas.

Žmonės anksčiau sakydavo: "Jei Martynas su ledu, tai Kalėdos – su bradu (purvu), jei Martynas su bradu, tai Kalėdos – su ledu", "Martynas – ant ledo, Kalėdos – ant vandenio". Be to, kalbėta, jeigu lapkričio 11-ąją – giedra, būsianti labai šalta žiema.

Pagal šią šv. Martyno dienos orų spėjimo formulę, galima manyti, kad artėjančios Kalėdos bus žiemiškos, tačiau nežinia, ar baltos.

Ar ši žiema bus šalta, taip pat sunku teigti, nes vakar nebuvo nuolat giedra – epizodiškai pasirodanti saulė vis slėpėsi už debesų.

Dar senoliai sakydavo, jei per Visus šventuosius (lapkričio 1 d.) šąla, bus lengva žiema.

Jei per Vėlines (lapkričio 2 d.) šlapia, ateinantys metai bus derlingi.

Jei lapkritį sninga ir šąla, sausis bus gražus. Lapkričio perkūnija ilgą rudenį, o lapkričio darganos – lietingą vasarą žada.

Sausas lapkritis – sausą vasarą atneš. Jei lapkritį sniegas nakvoja, tikra žiema po mėnesio ateis.

Jei lapkritis su sniegu, vasara su vaisiais ir šienu. Lapkritį purvą braidysi, vasarą šieno neišdžiovinsi.

Meteo.lt duomenimis, per visą orų stebėjimo laikotarpį Lietuvoje žemiausia oro temperatūra lapkritį fiksuota 1998 m., kai lapkričio 21 ir 22 d. Varėnoje spaudė 23 laipsnių šaltukas.

Šilčiausia diena lapkritį (18,5 laipsnio) buvo užfiksuota 1968 m. lapkričio 1 d. Kybartuose.

2011 m. lapkričio 28 d. Šilutės ir Kretingos apylinkėse vėjo greitis siekė 31 m/s. o 1973 m. lapkričio 23 d. Klaipėdoje jis pūtė net 35 m/s greičiu.

1966 m. lapkričio 12 ir 13 d. Nida 16 valandų skendėjo tirštame rūke, o 1984 m. lapkričio 2–3 d. tirštas rūkas Varėną dengė 18 valandų.

Išvysti šį meno kūrinį, vaizduojantį šv. Martyną iš Tūro, kalaviju atrėžiantį pusę apsiausto sušalusiam varguoliui, bus galima VU bibliotekos Pranciškaus Smuglevičiaus salėje iki 2017 m. spalio mėnesio. Vėliau ši garbė, tikėtina, bus perleidžiama Prancūzijoje įsikūrusiam Sorbonos universitetui.

VU rektorius prof. Artūras Žukauskas sako, kad suteikta galimybė eksponuoti geranoriškumą simbolizuojantį kūrinį įpareigoja universitetą atsigręžti į visuomenę, globoti ir minėti solidarumą skatinančias iniciatyvas.

„Ši garbė mus įkvepia ir kartu primena, kad privalome prisiminti savo, kaip intelektinio elito, misiją ir puoselėti bei pagerbti iniciatyvas, nusipelniusias daugiau dėmesio, negu jos įprastai jo gauna. Suprasdami šių darbų reikšmę, ketiname tokių iniciatyvų, vykdomų Lietuvoje, į dienos šviesą iškelti daugiau“, – sako prof. A. Žukauskas.

Simbolinių nuopelnų skydų, kaldinamų pagal šią formą, gavėjų sąraše galime išvysti ir du lietuvius – už stiprybę ir atsidavimą, dirbant su kraujo vėžiu sergančiais ligoniais ir jų artimaisiais, apdovanotą poetę Dalią Bielskytę ir kunigą salazietį, misionierių, globos namų, amatų mokyklos ir gimnazijos Ruandoje ir Jaunimo sodybos Kretingos rajone Kėkštuose steigėją Hermaną Joną Šulcą. Tarp kitų apdovanotųjų – Motina Teresė iš Kalkutos, Černobylio ir Niujorko katastrofų ugniagesiai, Nobelio premija įvertinta organizacija „Medikai be sienų“.

VU tapo pirmąja aukštojo mokslo institucija pasaulyje, kuriai patikėta saugoti šią skydų liejimo formą. Iki tol ją saugodavo išskirtinai karinės Italijos institucijos. Užmegzti glaudesnį bendradarbiavimą tarp Šv. Martyno skydų instituto ir VU paragino Lietuvos garbės konsulas Florencijoje Enrico Palasciano.

Šv. Martyno skydų institutas įkurtas 1983 m. Florencijoje, Italijoje. Šv. Martynas iš Tūro laikomas vienu reikšmingiausių žmogiško universalaus solidarumo simbolių.