Tradiciniai istoriniai laivai Dangės upėje jau yra tapę vienu svarbiausiu Jūros šventės akcentu. Šventę šiemet pasveikins net keturiolika medinių burinių laivų: kurėnai „Kuršis“, „Germanika“, „SÜD.1“, vytinės „Jūratė“, „Vytautas Didysis“, sielininkų valtis „Vytis“, venterinės valtys „Rusnietis“, „Rusnietė“, „Juoda meška“, Kintų ungurinė valtis, vikinginio tipo laivas „Biesos“, burvaltės „Vykintas“, „Kėdainietis“ ir kiti.

Šiemet – ypatingi metai kurėnui „Kuršis“ – jis švenčia savo 30-metį. „Kuršis“ kolkas išlaiko greičiausios Kuršių marių burvaltės vardą. 

Pasak Lietuvos jūrų muziejaus kurėno „SÜD.1“ kapitono Romualdo Adomavičiaus, plokščiadugniai mediniai laivai vis labiau populiarėja, jie įkvėpė jau ne vieną  Nacionalinę ekspediciją, o Klaipėdoje šiemet pradėtas prasmingas projektas „Burių miestas“, kuriame klaipėdiečiai kviečiame plaukti tradiciniais mediniais laivais, taip gyvai pažįstant pamario gyventojų tradicijas.

Bus žvejiški naktišokiai ir laiko portalas

Be įspūdingo „Dangės flotilės“  laivų įplaukimo, Danės krantinėje, prie kurios švartuosis šie laivai, vyks pažintis su žvejiška būtimi ir buitimi. Folkloro kolektyvai surengs naktišokių bei žaidimų vakarą žiūrovams, dalyviams ir renginio svečiams. Naktišokius labai pamėgo Jūros šventės svečiai,  nes pernai folkloro kolektyvo „Alka“ programa, lankytojų prašymu buvo atlikta net pakartotinai.

O šiemet vienas kurėnas lauks lankytojų sausumoje – krante! Renginio erdvėje „Daiktai kalba“ bus galima ne tik jį tyrinėti,  bet ir kalbėtis, dalintis mintimis apie jūrinį paveldą. Medijų erdvėje prie Žvejo paminklo bus pasakojamos pamario krašto istorijos, įtraukiant dalyvius  į pokalbius, dainas, šokius ir žaidimus. Pažintinius kranto pokalbius moderuos ir protmūšiui vadovaus populiarios laidos „Tūkstantmečio vaikai“ vedėjas istorikas Robertas Petrauskas.

Krantinėje vyks ir laivų bei įgulų pristatymas, „Burpilio“ apdovanojimai, pažinimo erdvė „Daiktai kalba“ tarsi laiko portalas nukels pažinčiai su žvejiška pasaulėžiūra ir pasaulėjauta į praeitį. Tačiau pagrindinis šios šventės akcentas – naktinis laivų paradas – vyks šeštadienį, 23 val.

Liepos 22 d., 16–17 val., krantinėje bus galima susipažinti su laivais ir jų įgulomis, taip pat dalyvauti individualiose ekskursijose su kurėno kapitonu ar kurėno šiporiumi.

„Dangės flotilė“ Klaipėdą paliks sekmadienio rytą: 9 val. jos išplaukimui bus pakeltas Pilies tiltas.

Visos Jūros  šventės metu nuo antradienio iki sekmadienio lankytojų laukia ir muziejaus ekspozicijos, naujasis Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centras, laivas M52 „Sūduvis“ bei delfinų ir kaliforninių jūrų liūtų pasirodymas „Žaliasis spindulys“.

Programa

Danės upė, prie Biržos tilto, Žvejo skulptūros, Klaipėda

Liepos 21 d. (penktadienis)

19 val. Tradicinių ir istorinių laivų parado „Dangės flotilė“ sutiktuvės „Ant denio, visa Lietuva!“ Danėje. Pilies tilto kėlimas. Renginio vedėjas – Robertas Petrauskas.

20 val. Naktišokiai kartu su Klaipėdos miesto savivaldybės etnokultūros centro folkloro ansambliu „Alka“. Vadovai – Elena Šalkauskienė ir Jonas Kavaliauskas.

21 val. Tradicinio medinio burinio laivyno herojų istorijos ir laivų lankymas.

Liepos 22 d. (šeštadienis)

16–17 val. Individualios ekskursijos laivuose su šiporiumi Aurelijumi Armonavičiumi (kurėnas „Kuršis“) ir kapitonu Romualdu Adomavičiumi (kurėnas „SüD.1“).

16–20 val. Atvira pokalbių ir pažinimo erdvė: paveldo portalas „Daiktai kalba“.

17 val. Tradicinių ir istorinių laivų parado „Dangės flotilė“ įgulų pristatymas – „Laivai – mediniai, vyrai – geležiniai!“. Danės krantinėje prie Žvejo skulptūros.

18 val. Protmūšis „(Ne)Medinis protas“ su Robertu Petrausku.

19 val. „Denio pokalbiai“ su Robertu Petrausku ir medinio burinio laivyno kapitonais bei ateities kapitonais.

23 val. Naktinis tradicinių istorinių „Dangės flotilės“ laivų plaukimas „Žvaigždės tinkluose“ tarp Biržos ir Pilies tiltų.

Liepos 23 d. (sekmadienis)

9 val. Tradicinių istorinių laivų parado „Dangės flotilės“ laivų išlydėtuvės. Pilies tilto kėlimas.

Renginį organizuoja:

Lietuvos jūrų muziejus

Partneriai:

Tradicinių ir istorinių laivų asociacija

VšĮ „Klaipėdos šventės“

Kuršių nerijos nacionalinis parkas

Rėmėjai:

Klaipėdos miesto savivaldybė

Lietuvos kultūros taryba

Saugos tarnyba „Argus“.

Bus daug svečių

Kad artėja garsioji Stintų šventė, kurorto viešbučiai aiškiai pajunta iki šios žvejiškos pramogos likus maždaug mėnesiui – tuo laikotarpiu gerokai suintensyvėja nakvynės vietų rezervacija šventiniam savaitgaliui. Tačiau, kaip teigė Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Ingrida Valaitienė, yra ir tokių svečių, kurie sudalyvavę Stintų šventėje, dar prieš išvykdami namo kambarius rezervuoja kitų metų šventei.

Vadinamasis Stintų savaitgalis – didžiausia pramoga po atviru dangumi šaltuoju metų laikotarpiu.

Šiuo metu, pasak I. Valaitienės, viešbučiuose rezervuota maždaug pusė turimų vietų, ir apgyvendinimo įstaigų darbuotojai jau dabar žino, ką malonaus ir skanaus galėtų pasiūlyti kurorto svečiams. „Žinoma, žmonės Stintų šventės savaitgalį atvyksta pailsėti, paragauti įvairiausių skonių, tad paprastai viešbučiuose ilgiau neužsibūna – visi eina į stintomis pakvipusią J. Basanavičiaus gatvę. Tačiau norintieji išvengti šurmulio ir žmonių gausos, stintos skoniu gali pasimėgauti ir viešbučio restorane – virtuvės šefai šiam savaitgaliui parengia specialius receptus, pagal kuriuos gaminama stinta“, – sakė Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė.

Didžiausia žiemos pramoga

Kas Stintų šventė yra žinoma ir pamėgta visoje Lietuvoje, patvirtino ir Palangos Turizmo informacijos centro direktorė Rasa Kmitienė. Kurorto Turizmo informacijos centro darbuotojai kone kasdien sulaukia skambučių iš įvairių šalies miestų – teiraujamasi, kokios žvejiškos linksmybės šiemet numatytos. „Akivaizdu, kad tai – lietuvių pamėgta šventė. Skambinantieji sako, jog vadinamasis Stintų savaitgalis – didžiausia pramoga po atviru dangumi šaltuoju metų laikotarpiu. Beje, sulaukiame skambučių ir iš žmonių, kurie jau keletą metų iš eilės dalyvauja Stintų šventėje“, – sakė R. Kmitienė.

Organizatorių nuotr.

Pasak Turizmo informacijos centro direktorės, ryškėja ir nauja tendencija – atvykstantieji į Stintų šventę kartu su pramogomis nori suderinti ir kitas kultūrines veiklas ar sveikatinimo galimybes. „Domimasi, kokie dar kultūriniai renginiai vyks Stintų šventės savaitgalį, taip pat – Palangoje siūlomomis sveikatinimo bei spa, jėgų atstatymo procedūromis“, – sakė R. Kmitienė.

Turininga programa

Tačiau neabejotinai dažniausiai tenka atsakinėti į klausimus, kokia gi numatyta šiemetinės Stintų šventės programa. O ji – išties turininga bei įdomu, gausi tradicinių pramogų, tačiau paįvairinta ir naujovėmis.

Jau penktadienį Vytauto gatvėje išsirikiuos tautodailininkai bei kulinarinio paveldo meistrai – prasidės tradicinis kermošius, kuris šiais metais skirtas Tautodailės metams paminėti. Čia bus galima įsigyti originalių tautodailininkų dirbinių, taip pat ir kulinarinio paveldo atstovų siūlomų gardėsių. Greta kermošiaus, Centrinėje miesto aikštėje, įsikurs ir šiųmetė Stintų šventės naujovė – Amatų kiemas. Jame savo dirbinius bei amatus demonstruos medžio drožėjai, kalviai, kitų amatų atstovai.

Pirmą kartą Palangoje bus pristatomas ir tautinių juostų ir austų rankšluosčių rekordas – tekstilininkų bei kolekcininkų Daivos ir Arūno Dudėnų austų juostų bei rankšluosčių paroda. Sutuoktiniai senovines austas juostas bei tautinius rankšluosčius kolekcionuoti pradėjo prieš dešimtmetį, tad dabar savo kolekcijoje turi apie 600 eksponatų.

Šeštadienio rytą Jūros tiltą apguls žvejai – čia vyks tradicinės Stintų meškeriojimo varžybos. O Jūratės ir Kastyčio skvere savo išmonę demonstruos geriausi šalies grilio meistrais – čia vyks Lietuvos žuvies barbekiu čempionatas.

Kvepės stintomis

Be abejonės, daugiausiai pramogautojų Stintų savaitgalį privilios J. Basanavičiaus gatvė. Čia tradiciškai bus galima paskanauti tiesiog lauke gaminamos – kepamos, verdamos ar kitais būdais ruošiamos stintos, o į namus ar bičiuliams lauktuvių parvežti bus galima ir šviežios stintos – jos įsigyti siūlys vietos žvejai.

Organizatorių nuotr.

J. Basanavičiaus gatvėje skambės muzika, vyks įvairios žvejiškos atrakcijos bei rungtys, kuriose jėgas išmėginti galės visi norintieji.

Didžioji stinta

Dar vieną šventės naujovę palangiškiai šventės svečiams pristatys Nepriklausomybės aikštėje (vietoje, kur šiltuoju metų laiku palangiškius ir svečius džiugina muzikinis fontanas) – šią aikštę šeštadienį padabins tautodailininko Lino Žulkaus kartu su savo bendraminčiais sukurta Didžioji stinta. Pavakare, 16 val., bus surengtos jos palydos J. Basanavičiaus gatve iki jūros tilto. Paplūdimyje, vietoje, kur susijungia visos gamtos stichijos – vanduo, oras, žemė – Didžioji stinta bus sudeginta. „Taip pristatysime ir ugnies stichiją. Ši Ugninė stinta sujungs visas stichijas ir taps savotiškas sėkmės užtaisas pajūrio žvejams“, – sakė vienas iš Stintų šventės organizatorių Nerijus Stasiulis.

Nuobodžiauti neteks

Stintų šventės organizatoriai neabejoja – kitą savaitgalį Palangoje nepristigs nei pramogų, nei linksmybių, nei stintų. Tad atvykstantiems svečiams tereikia nepamiršti geros nuotaikos, ir nuobodžiauti Palangoje tikrai neteks.

Šventės „Palangos stinta 2020“ programa

Vasario 7-9 d.

Vasario 8 d.

Jūratės ir Kastyčio skveras

8.00 – 12.00 Stintų meškeriojimo varžybos ant jūros tilto.

11.00 – „Didžiosios Stintos“ sutiktuvės Nepriklausomybės aikštėje prie Muzikinio fontano.

12.00 – „Palangos Stinta 2020“ atidarymas. Tradicinės magaryčios žvejams ir svečiams, naujų „Stintų Ordino“ riterių inauguracija.

12.30 – Stintų meškeriojimo varžybų dalyvių apdovanojimai.

12.45 – Lietuvos žuvies griliaus čempionato atidarymas.

13.00 – Šventinis koncertas „Žvejiškos melodijos“. Koncertuos Palangos kultūros ir jaunimo centro ansamblis „Bočiai“ ir šokių grupė „Banguolis“, Kretingos raj. Kultūros centro Vydmantų skyriaus Moterų vokalinis ansamblis, Aušrinė, Kęstutis Jablonskis ir grupė bei kiti svečiai. Koncerto intarpuose vyks inkaro laikymo ir stintų valgymo varžybos.

15.00 – Žiemos „Ruonių“ maudynės jūroje, šalia Jūros tilto.

16.00 – „Didžiosios Stintos“ palydos nuo Nepriklausomybės aikštės iki Jūros tilto.

16.30 – Lietuvos žuvies grilio čempionato dalyvių apdovanojimai.

17.00 – „Didžiosios Stintos“ sudeginimas paplūdimyje prie Jūros tilto.

J. Basanavičiaus gatvėje Palangos žvejai bei restoranai, kavinės ir viešbučiai siūlys įvairiais būdais paruoštos bei šviežios ar rūkytos stintos ir kitų žuvų. Veiks unikalus „Žemaitiško Kastinio kiemas“.

Tautodailės metų Kermošius

vasario 7-9 d.

Vytauto gatvėje veiks Žemaitijos, Aukštaitijos, Suvalkijos ir Dzūkijos geriausių tautodailininkų, tautinio ir kulinarinio paveldo mugė, skirta Tautodailės metams.

Centrinėje aikštėje veiks amatų kiemas, kur šventės svečiai galės pasigrožėti rekordine senovinių austų juostų bei tautinių rankšluosčių kolekcija ir įvairių amatų demonstravimu.

Renginys viešas ir nemokamas. Bus fotografuojama bei filmuojama. Atvaizdai bus naudojami šventės viešinimo informacijoj

Šiais metais festivalis kartu su viso pasaulio lietuviais mini Lietuvos valstybės atkūrimo 100-metį ir visus renginius skiria šiai iškiliai progai. Koncertuose skamba tik lietuviška muzika – organizatoriai Gediminas Maciulevičius, Danielius Vėbra, Benjaminas Želvys ir Laimutė Kuzmickaitė-Milašienė renginių programoms surinko gražiausią jos puokštę.

"Vytis" ir "Pilies muzika"

Liepos 5 d. pirmojo didžiojo koncerto įžanga šiemet ypač iškili – atidengiama Arūno Sakalausko skulptūra "Vytis", tapsianti svarbiu Kauno kultūriniu ir visuomeniniu akcentu. Iškilmėse dalyvaus garbūs Lietuvos ir Kauno politikai, visuomenininkai, kultūrininkai, į šventę kviečiami visi palaikiusieji ir pritarusieji iniciatyvai įkurdinti "Vytį" būtent mūsų mieste.

Po iškilmingos skulptūros atidengimo ceremonijos visi laukiami tradicinėje didžiųjų festivalio renginių erdvėje, kur vyks koncertas "Pilies muzika". Kauniečiai ir miesto svečiai, iškilmių dalyviai kviečiami pasigėrėti lietuviškos sceninės muzikos – operos, miuziklo, taip pat originalių liaudies dainų – retrospektyva.

Puikias arijas, duetus, ansamblius, choreografines kompozicijas žiūrovams dovanos gausus būrys dainininkų, vokalinė grupė ir šokėjai. Koncerte išgirsime ir akademinės muzikos grandų, ir pirmuosius žingsnius scenoje tik žengiančių jaunųjų dainininkų, kuriems šis festivalis dažnai tampa tramplinu į sėkmingą karjerą: Vytautą ir Eglę Juozapaičius, Laimoną Pautienių, Ramintą Vaicekauskaitę, Gitaną Pečkytę, Mindaugą Zimkų, Tomą Ladigą, Kristiną Siurbytę, Kęstutį Alčauskį, Raimondą Baranauską, Mariją Arutiunovą, Ievą Goleckytę, Ivetą Kalkauskaitę, Ingridą Kažemėkaitę, Andrių Apšegą, Žaną Voronovą, Povilą Padleckį. Lengvesnės lietuviškos muzikos spalvų pateiks publikos numylėtiniai Paulius Bagdanavičius ir Martynas Kavaliauskas.

Kaip ir kasmet, dalyvauti buvo kviečiami ir užsienio atlikėjai, tačiau jiems pateikta sąlyga – dainuoti lietuviškus kūrinius lietuvių kalba.

Staigmenos ir premjeros

Vienas festivalio organizatorių B.Želvys, paklaustas apie staigmenas žiūrovams, pasakojo, kad, kaip ir kasmet, dalyvauti buvo kviečiami ir užsienio atlikėjai, tačiau jiems pateikta sąlyga – dainuoti lietuviškus kūrinius lietuvių kalba. Tai buvo didelis iššūkis užsieniečiams, ir įgyvendinti šį prašymą išdrįso tik ukrainietis Igoris Levenecas bei latvė Sonora Vaicė.

Koncerto režisierius Kęstutis S.Jakštas pasidžiaugė, kad pilies erdvėje vėl griaudės žymūs Lietuvos roko atlikėjai, akompanuojant simfoniniam orkestrui. Šiais metais ir vėl pamatysime Jeronimą Milių, jau ne pirmą kartą festivalio scenoje pristatantį naujus savo kolegos Enriko Slavinskio kūrinius. Šį kartą klausysimės roko baladės "Brolis už brolį" premjeros – dainą simfoniniam orkestrui ir ritmo grupei aranžavo dirigentas Jonas Janulevičius.

Minėti užsienio dainininkai jau ne primą kartą dalyvauja festivalio koncertuose – puiki atmosfera, nuoširdus publikos palaikymas gal ir buvo ta paskata dainuoti lietuvybės šventėje. Kijevo nacionalinio operetės teatro solisto I.Leveneco puiki sceninė išvaizda, geras balsas, profesionalumas ir aukštas atlikimo meistriškumas buvo puikiai įvertinti įvairiuose šalies dainininkų konkursuose, muzikiniuose festivaliuose. Latvių sopranas S.Vaicė – Latvijos nacionalinio operos ir baleto teatro solistė, keletą kartų tapo geriausia Latvijos metų soliste. Ji kviečiama dainuoti Talino ir Štutgarto operos teatruose, gastroliavo Sidnėjaus operos festivalyje, Miuncheno, Romos, Vysbadeno, Maskvos Didžiajame operos teatruose.

Publikai lietuviškų perlų paruošė ir vokalinis ansamblis, vadovaujamas Rasos Vaitkevičiūtės, choreografines kompozicijas šoks ir dainininkų pasirodymus papuoš jaunieji Kauno valstybinio muzikinio teatro (KVMT) šokėjai Sandra Lavrenovaitė, Martyna Meškauskaitė ir Raimondas Šibakovskis, ilgametis teatro šokėjas, choreografas Gintaras Visockis.

Be V.Noreikos

Festivalio jungtiniam simfoniniam orkestrui diriguos įspūdingas būrys dirigentų – trys svečiai: Aleksejus Vasiljevas (Rusija), Oksana Madaraš (Ukraina), Erkis Pehkas (Estija) ir trys lietuviai: Jonas Janulevičius (vyr. dirigentas), Julius Geniušas ir Virgilijus Visockis.

Koncertą ves aktorius Gintaras Mikalauskas, nepamainomas nuo pat pirmojo festivalio 2001 m. – ne tik pristatantis atlikėjus žiūrovams, bet ir sušildantis bei uždegantis publiką tik jam būdingu humoru. Jam talkins dainininkė Ieva Vaznelytė.

Septynioliktąjį kartą vykstantis festivalis šalia džiugių akimirkų įsimins ir skaudžios netekties ženklu – didžiuosiuose koncertuose prie pilies nebeskambės maestro Virgilijaus Noreikos balsas. Ššešiolika metų iš eilės visų mylimas iškiliausias Lietuvos tenoras festivalio auditorijos emocijų viršūnę sukeldavo finaline daina – "Barinkajaus kupletais" iš Johanno Strausso operetės "Čigonų baronas". Audringų ovacijų lydimi ir didžiulės minios kartu dainuojami kupletai buvo tapę tradicine festivalio puošmena.

Sunku įsivaizduoti festivalį "Operetė Kauno pilyje" be maestro – jo galingas tenoras užbaigdavo didžiuosius koncertus prie pilies netgi tada, kai jau kamuojamas sunkios ligos, atlaikęs kelias operacijas atsisakydavo dalyvauti kituose, iš anksto planuotuose koncertuose.

Šiais metais "Barinkajaus kupletus" kaip šviesų maestro sceninio žavesio prisiminimą dainuos jo mokiniai.

Valstybės dienos akcentai

Liepos 6-ąją, akcentuodami Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, festivalio dalyviai ir žiūrovai drauge su viso pasaulio lietuviais sugiedos "Tautišką giesmę", o po jos skambės festivalio svečio – Kauno valstybinio muzikinio teatro kūrybinėmis pajėgomis į sceną sugrąžinta Jurgio Karnavičiaus opera "Radvila Perkūnas". Teatras šią operą pristatė šių metų vasario 15 d., o nesuskubusieji į premjerinius spektaklius turės puikią progą dabar išvysti festivalio "Operetė Kauno pilyje" scenai adaptuotą operos versiją.

Operos siužeto centre – dvi konfrontuojančios Lietuvos didikų giminės, Radvilos ir Chodkevičiai, nepaisant religinių nesutarimų ir turtinių interesų, kilus grėsmei pasiryžusios susivienyti dėl tėvynės gerovės ir laisvės. Pasak operos režisieriaus Kęstučio S.Jakšto, "šiandieninė situacija labai panaši į buvusią 1600 m.: turime išorinių grėsmių, ryškią politinę nesantaiką ne religiniu, o ambicijų pagrindu. Pagrindinę operos mintį – ar mums reikia aukų, kad vėl taptume vieningi – ko gero, išgirs kiekvienas žiūrovas, nes gražiausiai ir ryškiausiai ji atskleidžiama žemaičių vyskupo Merkelio Giedraičio dainuojamais žodžiais – "kalbėtis turim, tartis"." Tokia tematika puikiai atliepia visus metus švenčiamo Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečio dvasią ir pasitarnauja gaivinant istorinę didingos Lietuvos praeities atmintį.

Pagrindines partijas festivalinėje operoje "Radvila Perkūnas" dainuos Tomas Ladiga, Raminta Vaicekauskaitė, Mindaugas Zimkus, Rūta Zaikauskaitė, Raimondas Baranauskas, Žanas Voronovas, Marija Arutiunova, Giedrius Prunskus, Andrius Apšega.

Linkėjimai iš Estijos

Valstybės atkūrimo šimtmečio proga lietuvius ir festivalį "Operetė Kauno pilyje" sveikins Estijos, šiemet taip pat mininčios šimtmetį, meninis kolektyvas – Tartu bigbendas. Ne tik Estijoje, bet ir už jos ribų žinomas kolektyvas koncertuos liepos 6 d. Raudondvario dvaro menų inkubatoriuje.

Tartu bigbendas, šiemet švenčiantis dvidešimtmetį, vienija jaunus muzikalius žmones, kurių specialybės visai nesisieja su muzika (pavyzdžiui, jūrų biologija, kraštovaizdžio dizainas ar finansų vadyba), tačiau jų širdys plaka džiazo ir svingo ritmu.

Bigbendą įkūrė džiazmenas Loitas Lepalaanas. Šiuo metu jam vadovauja kylanti estų džiazo muzikos žvaigždė Lauris Kadalippas. Per 20 gyvavimo metų kolektyvas išbandė įvairius stilius – estų folklorą, lotyniškus ritmus, klasikinį džiazą, modernųjį suomių ir vokiečių džiazą, jų repertuare yra ir latvių kūrinių, Ellos Fitzgerald dainų. Bigbendas dalyvavo daugybėje festivalių Estijoje, Suomijoje, Nyderlanduose, Latvijoje ir Lietuvoje. 2016 m. 20-ajame tarptautiniame bigbendų konkurse Hofdorpe (Nyderlandai) "Corendon MeerJazz" kolektyvas užėmė trečiąją vietą.

Šiais metais festivalis tęsia bendradarbiavimą su Baltijos muzikos akademija. Čia susitinka muzikuoti ir dalytis profesinėmis paslaptimis įvairūs instrumentalistai, solistai, chorų kolektyvai. Šio bendradarbiavimo rezultatas – rugpjūčio 24 d. Raudondvario dvaro menų inkubatoriuje skambės koncertinis Piotro Čaikovskio operos "Eugenijus Oneginas" atlikimas. Dainuos Lietuvos, Latvijos, Estijos dainininkai, choras, grieš Baltijos šalių ir Sankt Peterburgo jaunimo simfoninis orkestras, diriguos Aleksejus Vasiljevas (Rusija).

Rudeniop festivalio žiūrovų laukia susitikimas su mažųjų scenų koncertinėmis programomis: "Lietuvių autorių sakralinė muzika", "Lietuviškų miuziklų vakaras", "Lietuviškų romansų popietė".

Festivalio renginiai prie Kauno pilies

Liepos 5 d.

18.30 val. – skulptoriaus Arūno Sakalausko "Vyčio" atidengimo iškilmės Kauno pilies kieme.

20 val. – koncertas "Pilies muzika".

Liepos 6 d.

20.45 val. – renginio atidarymas.

21 val. – "Tautiškos giesmės" giedojimas.

J.Karnavičiaus opera "Radvila Perkūnas".

Raudondvario dvaro menų inkubatoriuje

Liepos 6 d.

21 val. – "Tautiškos giesmės" giedojimas, Tartu bigbendo koncertas.

Renginio metu lankytojai visą dieną galės dalyvauti gyvūnų pristatymuose, kuriuos ves jų prižiūrėtojai. Pristatymų metu sužinosite apie gyvūnus, jų biologiją, galėsite stebėti, kaip jie reaguoja į prižiūrėtoją, kaip bendrauja tarpusavyje. Tikriausiai retas kuris žino, kad zoologijos sodo darbuotojai, dirbantys su gyvūnais, gamina jiems specialias priemones - žaislus, kurios skatina gyvūnų domėjimąsi aplinka, aktyvesnį gyvūnų judėjimą, padeda užtikrinti natūralią gyvūnų elgseną ir instinktus.

Šeštadienį galėsite pamatyti gyvūnų žaislų parodą ir pabandyti pagaminti juos patys. Be to, zoologijos sode rasite specialią vietą, kurioje galėsite užrašyti savo klausimą gyvūnų prižiūrėtojui, o atsakymą rasite jau kitą savaitę zoologijos sodo internetinėje svetainėje. Tie, kurie norės išbandyti gyvūnų prižiūrėtojo darbą, bus kviečiami dalyvauti specialioje užduočių trasoje ir atlikti užduotis, kurias kasdien daro gyvūnų prižiūrėtojai zoologijos sode. Viena įdomiausių veiklų šeštadienį – speciali edukacija „Prižiūrėti gyvūnus – ne tik laimė, bet ir atsakomybė“.

Taip pat zoologijos sode bus įsikūrusi ir LSMU VASA „Būsimojo šeimininko akademija“, kur galėsite sužinoti visus atsakymus ir patarimus, kaip būti pačiu geriausiu naminių gyvūnų prižiūrėtoju. O Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro Gyvūnų priežiūros skyriaus studentai, būsimi gyvūnų prižiūrėtojai, prisidės prie keletos gyvūnų pristatymų ir lankytojams papasakos apie arktinius vilkus ir kai kuriuos terariumo gyventojus, paukščius.

Be to gyvūnų prižiūrėtojai kvies susipažinti su šiais metais gimusiais kamerūninių ožiukų jaunikliais. Kamerūninės ožkos atvyko iš Talino zoologijos sodo 1999 m. ir nuo to laiko sėkmingai veisiasi bei kiekvienais metais atsiveda gausų pulką jauniklių. Ne išimtis ir šie metai. Jau beveik visos sode esančios 8 kamerūninių ožkų patelės atsivedė mažylius. Įdomu tai, kad sulaukta nemažai dvynukų porų, kurių amžius nuo 2-jų savaičių iki kelių dienų.

Gyvūnų prižiūrėtojo darbas – tai pats įdomiausias darbas, kuris kasdien atneša naujų įspūdžių ir teigiamų emocijų! Ateik gegužės 26 d. (šeštadienį) į Lietuvos zoologijos sodą, sužinok, kodėl tai pats geriausias darbas (ir gyvenimo būdas), dalyvauk įvairiose veiklose ir susipažink su mažaisiais kemerūno ožiukų jauniklais.

Programa:

12 –16 val. – LSMU Veterinarijos akademijos studentų asociacijos edukacija „Būsimojo šeimininko akademija“ (prie kupranugarių)

12 –16 val. – Gyvūnų žaislų paroda (prie kupranugarių)

12 –16 val. – Būk zoologijos sodo gyvūnų prižiūrėtoju – pagamink žaislą gyvūnui (prie kupranugarių)

12 –16 val. – Užduok klausimą gyvūnų prižiūrėtojui! (prie terariumo)

12 –16 val. – Prisidėk gerais darbais – sužinok apie savanorystę zoologijos sode (prie ožiukų)

12 –16 val. – Užduočių trasa „Jeigu būčiau gyvūnų prižiūrėtoju...“ (takas nuo kasų iki beždžionių)

12 –16 val. – Veidukų paišymas su „Saulės zuikučiu“ (prie kupranugarių)

14 val. – Edukacija „Prižiūrėti gyvūnus – ne tik laimė, bet ir atsakomybė“ (prie ožiukų).

Gyvūnų pristatymai:

11 val. – Arktiniai vilkai*

11:30 val. – Pelikanai

12 val. – Geltonkuodis Kakadu*

12.15 val. – Jūrinis erelis*

13 val. – Ruonis*

13 val. – Tropiniai paukščiai

14 val. – Liūtai*

14 val. – Jūrų kiaulytės*

14 val. – 15 val. – Barzdotoji agama*

14 val. – Akvariuminės žuvys*

14 val. – Anubiai

14:30 val. – Antilopės Gnu

15 val. – Ožiukų kiemelis

15:30 val. – Tigrai.

*Pristatymą atliks būsimieji gyvūnų priežiūros specialistai iš Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro Gyvūnų priežiūros skyrius kartu su zoologijos sodo gyvūnų prižiūrėtojais.

Naujo formato mugė apjungs edukatyvias, aktyvias, ekstremalias ir net – ezoterines veiklas; joje susitiks amatininkai, prekybininkai, įvairių žanrų atlikėjai, o svarbiausias „Kauno mugės. Pavasaris 2018“ akcentas – kultūrų integracija, draugystė, tradicijų ir patirčių mainai. Tokio formato šventė praturtina Kauno kultūrinį lauką, skleisdama žinią apie laimingą ir gyvybingą miestą.

Svarbiausi mugės taškai

Šiais metais mugė pirmą kartą rengiama tik senamiestyje, kuris, lankytojų patogumui, yra suskirstytas tam tikromis zonomis: nuo Kauno apylinkės teismo rūmų iki požeminės perėjos įsikūrė amatų ir maisto zonos, nuo Daukšos g. iki Rotušės aikštės – menininkai ir amatininkai, greta šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedros bazilikos – pirmą kartą mugėje įrengtas Dizaino paviljonas, pačioje Rotušės aikštėje – kulinarinio paveldo atstovai, tautinių dirbinių kūrėjai, amatininkai. Taip pat aikštėje vyks įvairios edukacinės kūrybinės veiklos: mokomasi austi, pinti, piešti ebru technika.

Besidomintiems fotografija – mugės metu bus atvira „Retro fotostudija“ kurioje lankytojai gali nusifotografuoti. Įdomių veiklų netrūks „Parko erdvėje“: abi savaitgalio dienas lankytojų lauks meditacinis Gongų koncertas „Energy of life“, „Taichi“ ir „Baguazhang“ dirbtuvės, kuriose įvyks „Kardo ir lazdos technikos“ braziliško dziudzičo pasirodymas bei Wudang Taichi, Baguazhang vėduoklės forma. Pasirodymus rengia rytų kultūros studija „Wudang Tao“. Greta popiežiaus Jono Pauliaus II pamiklo – veiks „Slėnio zona“, kurioje bus organizuojamos ezoterinės veiklos, galima susipažinti su arabiškais kvepalais.

Mažiesiems lankytojams

„Parko erdvėje“ vyks norų maišelių dirbtuvės, ypač mėgiamos vaikų. Jose bus gaminami maišeliai ypatingiems norams saugoti, o jiems išsipildyti padės specialios, rankomis surinktos žolelės ir keturių stichijų apsaugos ritualas.

Mažiesiems skirtas vaikų parkas, kurį greta Kauno pilies įkurdins „atrakcionai.lt“. Juos taip pat džiugins ir „Linksmas lagaminas“, organizuojantis smagias veiklas vaikams, edukatyvias dirbtuvėles. Parko erdvėje vyks aitvarų kėlimas ir dirbtuvės, vedamos „aitvarai.lt“ kolektyvo.

Geros nuotaikos dozė

Ekstremalių pojūčių mėgėjams skirtoje „Rampų zonoje“ – bus surengtas RC driftas, KTK krepšinis, veiks „ragatkių“ šaudykla, pasirodys BMX dviratininkai ir riedlentininkai. Šventės metu veiks retromobilių paroda bei saugos diržų efektyvumo ir automobilio apsivertimo imitavimo įrenginiai.

Akis bus galima paganyti į „pole dance“ šokėjų iš „Vipera Studio“ pasirodymus. Pasirodymus taip pat rengs airiškų šokių kolektyvas, akrobatai, linijinių šokių grupė, praėjusiais metais sulaukusios itin daug lankytojų susidomėjimo dėl skleidžiamos puikios nuotaikos ir entuziazmo, mažosios balerinos.

Renginio nuotaiką į viršų kels ir svečius šokdins trečią kartą mugėje dalyvaujanti pozityvią ir energingą muziką grojanti grupė „Laimingu būti lengva“.

Senamiestis gyvai

Kauno Senamiesčio draugija, sezono atidarymą pradėjusi tradiciniu Kauno Jėzuitų gimnazijos „Pavasario žvaigždžių“ festivaliu, visą savaitgalį linksmins ir stebins įvairių atlikėjų ir grupių koncertais. Rotušės aikštės balkone koncertuos klubinę muziką mėgstančiai publikai gerai žinomas Double J DJ, mugės metu eksperimentuosiantis su tarpukario muzikiniais įrašais. 

Nauji skoniai

Mugėje veiks senamiesčio turgelis, kuriame ūkininkai prekiaus ekologiškais produktais. Taip pat savo produkciją pristatys Lietuvos ekologiškų ūkių asociacija. Šventėje bus gausu gastronominės įvairovės: gruziniškų pitų, vengriškos virtuvės skanėstų, prancūziškų „la crepe“ blynelių. O norintiems išbandymo – kareiviškos virtuvės patiekalai.

Primenama, kad mugės teritorijoje eismas bus ribojamas, o automobilių parkavimo vietos yra Jonavos ir Brastos gatvėse. Susiorientuoti tarp gausybės veiklų ir renginių mugėje padės net trys info centrai: prie Rotušės aikštės, Kauno pilies bei požeminės perėjos Vilniaus gatvėje.

Programa:

„Derliaus šventė“ VDU Botanikos sode (Ž. E. Žilibero g. 6) tampa gražia tradicija. Šiemet siūlysime dar daugiau įdomių veiklų įvairaus amžiaus žmonėms. Kviesime sužinoti, kodėl verta auginti bulves raudonu ir violetiniu minkštimu, kokiomis naudingosiomis savybėmis pasižymi neįnoringasis moliūgas, kaip galima praturtinti sultis, siūlysime susipažinti su daiginimo magija. Tuomet lankytojai pasivaikščios po ąžuolais ir sužinos, kaip mėgsta žiemoti rožės“, – apie šventę pasakojo VDU Botanikos sodo Paslaugų ir edukacijos skyriaus vadovė Kristina Mulevičienė.

„Derliaus šventėje“ garuos VDU Botanikos sodo gėrybių sriuba, lankytojai gers vietoje spaudžiamas sultis, degustuos šiųmečio derliaus delikatesus. Gerą nuotaiką kurs folkloro ansambliai „Linago“ ir „Alda“, „Decofest“ ir Kauno kolegijos sukurtos meninės kompozicijos. Renginys nemokamas. Galioja įėjimo į parką bilietas.

Šventės programa

Paskaitos salos namelyje:

12.30 val. – 13.30 val. „Daiginimo magija“ (ASU Agronomijos fakultetas, dr. Skaidra Kordušienė). Degustacija.

13.30 val. – 14 val. „Kodėl verta auginti bulves raudonu ir violetiniu minkštimu?“ (ASU Agronomijos fakultetas, dr. Nijolė Vaitkevičienė). Įdomesnių bulvių veislių paroda, degustacija.

14 val. – 15 val. „Vertingas, naudingas, neįnoringas ponas moliūgas“ (ASU Agronomijos fakultetas, doc. dr. Jurgita Kulaitienė, dr. Judita Černiauskienė).

Parke ir rožyne:

13.30 val. parke – „Pasivaikščiojimas po ąžuolais“ (VDU Botanikos sodo botaninių kolekcijų kuratorė Jolanta Šabūnaitė).

14.30 val. rožyne – „Kaip teisingai paruošti rožes žiemai?“ (VDU Botanikos sodo botaninių kolekcijų kuratorė Donata Jaciuvienė).

Saloje:

12 val. – 16  val. „Sulčių praturtinimas aktyviais komponentais“ (Kauno kolegija, Maisto technologijos katedra, dr. Ingrida Kraujutienė, dr. Aušra Šimonėlienė). Degustacija.

13.30 val. VDU Botanikos sodo gėrybių sriubos „Gomurio džiaugsmas“ degustacija.

14.15 val. vilkšunio Kiros iš Gyvūnų globos ir kontrolės tarnybos „Nuaras“ pasirodymas.

Rugsėjo 30 d. vyksiančios šventės išvakarėse vyks „Derliaus šventė“, orientuota į mažuosius dalyvius. Šventės metu vyks konkursas „Rudens gėrybės“, šurmuliuos „Rudens turgelis“, vaikai bus kviečiami į edukacinio daržo gėrybių degustaciją, vyks nuotaikingi muzikiniai ir linksmosios šunytės Kiros iš Gyvūnų globos ir kontrolės tarnybos „Nuaras“ pasirodymai.

Apie rugsėjo 29 d. vyksiančią „Derliaus šventę“ mažiesiems dalyviams buvo informuotos mokyklos ir darželiai, jų ugdytiniai registravosi ir jau atnešė menines kompozicijas vyksiančiam konkursui.