Šventę tradiciškai rengia Klaipėdos vokiečių bendrijos pirmininkės pavaduotojas Arnoldas Piklaps ir projektų vadovė Rasa Miuller.

Šv. Martyno diena yra vokiečių katalikų šventė, o pats šventasis – vienintelis gerbiamas ir evangelikų liuteronų. Ši diena skirta IV a. gyvenusiam vyskupui Martynui prisiminti. Ne atsitiktinai 1483 m. lapkričio 10 d. Vokietijoje gimęs Bažnyčios reformatorius Martynas Liuteris gavo šio šventojo vardą.

Vokietijoje – tai vaikų labai mėgiama šventė, tradicija siekia senus laikus, kai būtent šią dieną būdavo baigiama ganiava ir piemenėliai džiaugdavosi darbų pabaiga.

Mažieji klaipėdiečiai sukluso, kai į juos kreipėsi Martyną vaidinęs jaunas vyras, jis vilkėjo viduramžiais nešiotus rūbus. Martynas pasveikino visus, paragino rikiuotis į vorą ir drauge, iškėlus žibintus, eiti iki tos vietos, kur yra stovėjusi švento Jono bažnyčia.

Šioje daugiau šviesos turinčioje aikštelėje vaikai savo žibintus sukrovė į vieną vietą, taip simboliškai sukurdami šv. Martyno laužą.

Vėlus ruduo neleidžia igai būti lauke, todėl vaikai ir jų tėvai sugužėjo į liuteronų bažnytėlę, kur Hermano Zudermano mokyklos mokiniai parodė vaidinimą ir sulaukė paties Martyno sveikinimo.

Trečiajame bažnyčios aukšte visų laukė karšta arbata ir vaišės bei S.Dacho mokyklos mokinių parengti žaidimai.

Kleganti eisena bylojo, kad Klaipėdoje yra nemenkas būrys vaikų ir jų tėvų, kurie prisimena senąją miesto tradiciją vėlų rudenį dalintis šiluma.

"Martyno diena buvo labai didelė šventė, o ypač pajūriui. Tai buvo duoklių atidavimo karaliui ir bažnyčiai paskutinio termino diena. Šią diena taip pat buvo atsiskaitoma su amatininkais. Klaipėdos krašte šią dieną buvo renkami seniūnai", – tikino etnologas Libertas Klimka.

Po šv. Martyno prasidėjęs laikas vadintas priešžiemiu. Tai buvusi mokslo metų pradžią skelbianti diena.

"Juk buvo sakoma, kad šv. Jurgis tvartus atidaro, o šv. Martynas uždaro. Diena buvo ypatinga, todėl ir patiekalas buvo neeilinis – kepta žąsis. Iš žąsies krūtinkaulio buvo galima spėti, kokia bus žiema. Jeigu kaulas iš pradžių persišviečia grynas, baltas, o į galą – nešvarus, tai žiemos pradžia bus šalta, o pabaiga – nešalta. Ir atvirkščiai, jei prie galo visai persišviečia, tada reikia laukti, kad ir žiemos pabaiga bus šalta", – liaudiškus orų spėjimus aiškino etnologas.

Gamtos mokslų daktaras etnologas L.Klimka tikino, jog senovėje manyta, jei sniegas tris dienas laikosi, po mėnesio ateis žiema.

Tradiciniame kalendoriuje šv. Martyno diena buvo paskutinė rudens šventė. Buvo sakoma, kad po šv. Martyno tik velniai laužo vantas. Taip norėta pasakyti, kad be lapų likusias medžių šakas blaško tik vėjas. Šis posakis reiškė ir pašiepimą tiems, kurie laiku neatliko darbo.

Rytoj uostamiesčio gyventojai rinksis į tradicines Šv. Martyno dienos eitynes. Iš senamiesčio pajudėjusi žibintais nešinų klaipėdiečių kolona finišuos Skulptūrų parko prieigose. Kaip ir kasmet, čia žadama nuotaikinga programa.

Eitynių dalyviai rinksis netoli Jono kalnelio – Klaipėdos evangelikų liuteronų labdaros ir kultūros draugijos "Sandora" kiemelyje (Turgaus g. 35). Šventę planuojama pradėti 17.30 val. Tada bus uždegtas didysis Šv. Martyno žibintas.

Jam sužibus visi eitynių dalyviai stos į vilkstinę su Martynu priešakyje ir keliaus iki pat Skulptūrų parko prieigose įsikūrusio Tautinių kultūrų centro. Eitynių finišą pirmieji jų dalyviai, planuojama, pasieks apie 18.15 val.

Renginio organizatorės Rasos Miuller teigimu, žygeivius lydės policijos pareigūnai. Anot jos, prognozuoti, kiek šiemet dalyvių sutrauks klaipėdiečių pamėgtas renginys, sunku. Dažnai jų skaičių koreguoja oro sąlygos.

Tikimasi, kad septintą kartą miesto centru nusidrieksiančioje demonstracijoje dalyvaus bent 100 jaunųjų klaipėdiečių.

Pasak R.Miuller, kasmet Šv. Martyno dieną organizuojamoje šventėje dalyvauja įvairaus amžiaus vaikai – pasitaiko ir naujagimių, ir paauglių.

Šiemet organizuoti renginį padeda Maltos ordino Klaipėdos grupės jaunimas, talkina ir Klaipėdos miesto jaunimo skatinimo bendrija Liubekas–Klaipėda, kurios nariai verda ir dalyvius vaišina karštu punšu.

Kasmet vis naujai inscenizuojama legenda renginio dalyvius pradžiugina S.Dacho progimnazijos teatro klasė, lopšelis-darželis "Bitutė", darželis-mokykla "Varpelis", Klaipėdos vokiečių bendrijos ansamblis.

Pasirengimas žibintų demonstracijai jau vyksta – surengtos kelios žibintų dirbtuvės.

Organizatorės teigimu, gaminant žibintą svarbiausia pasirūpinti, kad šis būtų saugus. Ne vienerių metų patirtis parodė, kad geriausiai eitynėms tinka žibintai, kuriuose uždegama ne lengvai vėjo užpučiama žvakė, o lemputė. Tokių nesunku atrasti įvairiose žaislų ar kitose parduotuvėse.

17-osios Vokiečių kultūros dienos, nuo spalio 6-osios iki lapkričio 28-osios vykstančios uostamiestyje, Šv. Martyno dieną organizuoja vaikams skirtą renginį –  tradicinę šv. Martyno šviečiančių žibintų eiseną.

Ji vėl lapkričio 11 d. 17.30 val. sukvies vaikus su žibintais į „Sandoros” kiemelį Klaipėdoje (Turgaus g. 35) ir jie žygiuos iki Skulptūrų parko, į Tautinių kultūrų centro kiemelį, kuriame bus parodyta šv. Martyno legendos inscenizacija.

Šiemet, ruošdamasi šiai šventei, Klaipėdos vokiečių bendrija subūrė vaikus ne tik į žibintų, bet ir į Martyno sausainių kepimo dirbtuves. Tradiciškai organizatoriams talkininkauja S.Dacho progimnazijos Teatro klasės mokiniai ir jų pedagogai.

Vokietijoje gilias tradicijas turinti rudens šventė – vaikų eisena su šviečiančiais žibintais per šv. Martyno dieną – po truputį prigyja ir Lietuvoje. Klaipėdos vokiečių bendrija kviečia vaikus, jų tėvelius, senelius ateiti į šventę uostamiestyje, atsinešti žibintų ir tapti šviečiančios eisenos dalyviais. Pasiekę Tautinių kultūrų centrą, visi išgirs Martyno legendą, dainuos ir žais kartu, vaišinsis vaikišku punšus ir skanaus Martyno sausainių.

Renginį remia Vokietijos Federacinės Respublikos Vidaus reikalų ministerija, partneriai – Simono Dacho progimnazija ir Klaipėdos tautinių kultūrų centras.