Argentinietis popiežius, kurį, kaip jis teigia, įkvepia Pranciškus Asyžietis, per pastaruosius metus daug dėmesio skyrė nuskriaustiesiems, laikė ypatingas mišias ir vieną penktadienį per mėnesį bendravo su pabėgėliais, sekso vergijos aukomis, ligotais, senyvais žmonėmis bei pažeidžiamais vaikais.

Iškilmingos Šventųjų durų uždarymo ceremonijos metu pontifikas pasimeldė prie durų, esančių į dešinę nuo jos pagrindinio įėjimo, ir papuoštu 16 bronzinių panelių, vaizduojančių žmogaus nuodėmių atleidimą gailestingumu. Vėliau popiežius įėjo į vidų ir duris uždarė.

Šios durys bus iš vidaus užmūrytos ir bus atvertos jau kitais jubiliejiniais metais – 2025-aisiais.

Ypatingi nuodėmklausiai

Gailestingumo metų pradžioje popiečius paskelbė, kad jubiliejiniais metais kunigai visame pasaulyje galės atleisti aborto nuodėmę, ir asmeniškai išrinko daugiau nei tūkstantį „gailestingumo misionierių“, imtų vadinti „ypatingais nuodėmklausiais“. Jie galėjo atleisti tokias nuodėmes, kurias paprastai atleidžia tik pontifikas, – nuo mėginimo nužudyti pontifiką iki Eucharistijos paniekinimo.

Tradiciškai katalikai maldininkai būdavo skatinami nuvykti į Romą, kur galėdavo tikėtis nuodėmių atleidimo, perėję Šventąsias duris jubiliejiniais metais. Pranciškus faktiškai panaikino šį 700 metų gyvavusį paprotį, nurodęs visoms pasaulio katedroms atverti savo Šventąsias duris.

Be to, nesilaikydamas tradicijos jis pirmiau atvėrė ne Šv. Petro bazilikos duris, o šiai ceremonijai nuvyko į Centrinės Afrikos Respublikos sostinę Bangį, kur atvėrė katedros duris taip parodydamas, kad Katalikų Bažnyčiai yra svarbios ir toli nuo Romos nutolusios vyskupijos.

Kaliniai, benamiai, pabėgėliai

Daugiau nei 100 tūkst. piligrimų, įskaitant ir Ispanijos karalienę Sofiją bei 1500 benamių, šių metų rugsėjį suplūdo į Vatikaną Motinos Teresės kanonizavimo iškilmėms. Jų metu pontifikas užtikrino, kad didžiausias dėmesys būtų skirtas visuomenės atstumtiesiems. Jis laikė specialias mišias neįgaliesiems, skurstantiems ir benamiams žmonėms, kaliniams, įskaitant ir kalintiems iki gyvos galvos.

Be to, popiežius Šv.Petro aikštėje atidarė nemokamą medicinos kliniką benamiams.

Tačiau veikiausiai vienu įsimintiniausių įvykių šiais Gailestingumo metais buvo pontifiko kelionė į Lesbo salą, iš kurios jis į Vatikaną atskraidino tris Sirijos pabėgėlių musulmonų šeimas.

Sekmadienį Lietuvos bazilikose, katedrose ir dar keliose bažnyčiose Gailestingumo jubiliejaus pradžia bus paminėta Šventųjų durų atidarymu.

„Iš viso bus 15 bažnyčių, kur bus iškilmingai atidaromos Šventosios durys“, – BNS sakė Vyskupų konferencijos generalinis sekretorius  Kęstutis Smilgevičius.

Anot jo, šiuo simboliniu gestu Lietuvoje prasidės Gailestingumo jubiliejus, dar liaudiškai vadinamas Gailestingumo metais.

„Būsime teisūs sakydami, kad mes pradėsime dabar Gailestingumo jubiliejų Lietuvoje – nors jis prasidėjo nuo gruodžio 8 dieną, bet durys dar buvo uždarytos“, – K.Smilgevičius.

Popiežius Pranciškus Vatikano Šv.Petro bazilikos Šventąsias duris atvėrė per antradienį surengtą Gailestingumo jubiliejaus pradžios iškilmę.

Šį beveik metus truksiantį Gailestingumo jubiliejų popiežius paskelbė siekdamas pabrėžti, kad Katalikų bažnyčia turi parodyti savo gailestingąją ir atvirąją pusę, užuot moralizavusi ir teisusi.

Bažnyčia jubiliejus paprastai skelbia kas 25–50 metų ir daug šimtmečių ši tradicija skatino tikinčiuosius vykti piligriminės kelionės į Romą bei pelnyti nuodėmių atleidimą.

Pranciškus, visuomet pabrėžiantis kuklumą, norėjo, kad Bažnyčios jubiliejus taptų daug paprastesniu ir labiau prieinamu. Jis atliko precedento neturintį žingsnį, liepęs visoms pasaulio katedroms atidaryti savo Šventąsias duris, kad paskatintų tikinčiuosius minėti jubiliejų namuose, o ne keliauti į Romą.

Pastarasis jubiliejus buvo paskelbtas 2000 metais tuomečio popiežiaus Šv. Jono Pauliaus II, Bažnyčiai žengiant į trečiąjį tūkstantmetį. Tąsyk Romą aplankė apie 25 mln. piligrimų.

Jubiliejus tęsis iki kitų metų lapkričio 20-osios.

Popiežius Pranciškus antradienį atvėrė Vatikano Šv.Petro bazilikos Šventąsias duris per Gailestingumo jubiliejaus pradžios iškilmes, tęsdamas 700 metų senumo tradiciją, tačiau ragindamas Bažnyčią su atjauta priimti šiuolaikinį pasaulį.

Pranciškus paskelbė metus truksiantį Gailestingumo jubiliejų, siekdamas pabrėžti pagrindinį savo pontifikato naratyvą: kad Katalikų Bažnyčia turi parodyti savo gailestingąją ir atvirąją pusę, užuot moralizavusi ir teisusi.

Pasibaigus mišioms Šv.Petro aikštėje argentinietis pontifikas, stovėdamas priešais puošnias Šventąsias duris, turėjo ištarti lotyniškus žodžius „Haec porta Domini. Aperite mihi Portas Iustitiae“ – „Štai Viešpaties durys. Atidarykite man teisingumo duris“, tada atidaryti jas pastumdamas.

Tačiau nusižengdamas tradicijai Pranciškus šią frazę ištarė italų, o ne lotynų kalba, likdamas ištikimas savo įpročiui modernizuoti.

78 metų maždaug dviem minutėms stabtelėjo ant renesansinės bazilikos slenksčio tyliai melsdamasis, o tada žengė per atvertas duris, tęsiantis ceremonijai, simbolizuojančiai tikinčiojo gyvenimo kelią ir aukas, kurios turi būti atliktos, siekiant pelnyti Dievo malonę.

Antrasis per duris žengė 88 metų atsistatydinęs popiežius emeritas Benediktas XVI, ramsčiuodamasis lazdele ir lydimas jį prilaikančio dvasininko. Pranciškaus pirmtakas, kurio sveikata yra labai pašlijusi, pastaruoju metu gyveno užsidaręs Vatikane ir retai rodydavosi viešumoje.

Paskutinįkart buvęs pontifikas vokietis buvo matytas per velionių popiežių Jono Pauliaus II ir Jono XXIII kanonizacijos ceremoniją pernai balandį.

Paskui juos pro Šventąsias duris žengė šimtai kardinolų, vyskupų ir vyrų bei moterų vienuoliškųjų bendrijų narių.

Atrasti begalinį gailestingumą

Prognozuojama, kad apie 10 mln. tikinčiųjų žengs per tas duris per ateinančius 12 mėnesių, atlikdami piligrimystės ritualą, kurio tradicija gyvuoja šimtmečius.

„Pereiti per Šventąsias duris reiškia iš naujo atrasti begalinį gailestingumą, rodomą Tėvo, kuris priima kiekvieną žmogų ir asmeniškai bendrauja su kiekvienu iš jų“, – Pranciškus sakė mišių, aukotų prieš durų atvėrimo ceremoniją, homilijoje.

Popiežius taip pat pabrėžė, koks svarbus yra jo sprendimas paskelbti jubiliejų minint Vatikano II Susirinkimo pabaigos metines. Tas vyskupų suvažiavimas buvo itin svarbus pastangoms modernizuoti Bažnyčią, o Pranciškus stengiasi būti to proceso tęsėju.

„Kiek daug nusižengiame Viešpačius ir jo malonei, kalbėdami, kad už nuodėmes baudžiama jo teisingumu, prieš paminėdami, kad už jas atleidžiama Jo gailestingumu“, – kalbėjo Pranciškus žmonėms, lietingą dieną dalyvavusiems mišiose, skirtose gruodžio 8-ąją švenčiamai Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo šventei.

„Turime gailestingumą kelti prieš teisingumą, o bet kokiu atveju Dievo teisingumas visada bus jo gailestingumo šviesoje“, – pridūrė pontifikas.

Pranciškus sakė, kad 7-ame dešimtmetyje vykęs Vatikano 2-asis susitikimas leido Bažnyčiai išeiti iš savo susikurto kiauto.

„Taip buvo tęsiama kelione, per kurią žmonės susitinkami ten, kur jie gyvena: jų miestuose ir namuose, jų darbo vietose, – aiškino jis. – Kur tik esama žmonių, Bažnyčia raginama juos pasiekti ir nešti jiems Evangelijos džiaugsmą.“

Nors dėl pastaruoju metu pasaulį supurčiusių teroro atakų buvo imtasi itin griežtų saugumo priemonių, Vatikanas nurodė, kad 70 tūkst. maldininkų buvo susirinkę Šv.Petro aikštėje ir aplinkinėse gatvėse, stebėdami, kaip popiežius atidaro renesansinės bazilikos fasado duris, kurios paprastai būna užmūrytos.

Apie 5 000 policininkų, karabinierių ir karių buvo papildomai sutelkti aplink Romą, o virš miesto buvo paskelbta neskraidymo zona, siekianti apsaugoti maldininkus, plūstančius į Vatikaną pėsčiomis, automobiliais, traukiniais ir lėktuvais.

Antradienio iškilmes vakare užbaigs speciali meno instaliacija aplinkosaugos tema, per kurią iškilių fotografų padarytos gamtos nuotraukos bus projektuojamos ant Šv.Petro bazilikos fasado. Ši iniciatyva yra susijusi su Paryžiuje šiuo metu vykstančia pasaulines klimato konferencija.

Dievas visada atleidžia

Šv.Petro bazilikos Šventosios durys, esančios į dešinę nuo jos pagrindinio įėjimo, yra papuoštos 16 bronzinių panelių, vaizduojančio žmogaus nuodėmių atleidimą gailestingumu.

„Turime suvokti žinią, kad Dievas visada mums atleidžia – būtent šią žinią mums pateikia popiežius“, – sakė iš Buenos Airių atvykusi maldininkė Maria Sila (Marija Sila), laukdama prasidedančių mišių.

Bažnyčia jubiliejus paprastai skelbia kas 25–50 metų, o daug šimtmečių ši tradicija skatino tikinčiuosius vykti piligriminės kelionės į Romą ir pelnyti indulgenciją – nuodėmių atleidimą – ir sutrumpinti buvimą Skaistykloje.

Kitaip negu Martino Lutherio (Martino Liuterio) laikais, dabar jubiliejaus indulgencijos yra nemokamos: jas pelno visi, praėję Šventąsias duris.

Vėliausias jubiliejus buvo paskelbtas 2000 metais tuomečio popiežiaus Šv. Jono Pauliaus II, Bažnyčiai žengiant į trečiąjį tūkstantmetį. Tąsyk Romą aplankė apie 25 mln. piligrimų, o mieste ta proga buvo vykdomi milijonus dolerių kainavę renovacijos projektai.

Pranciškus, visuomet pabrėžiantis kuklumą, norėjo, kad Bažnyčios jubiliejus taptų daug paprastesniu ir labiau prieinamu. Jis atliko precedento neturintį žingsnį, liepęs visoms pasaulio katedroms atidaryti savo Šventąsias duris, kad paskatintų tikinčiuosius minėti jubiliejų namuose, o ne keliauti į Romą.

Sekmadienį pats popiežius atidarys Šventąsias duris vienuose iš pagrindinių Romos maldos namų – Laterano Šv.Jono bazilikoje.

Vis dėlto Italijos pareigūnai nepraleido progos skirti milijonų eurų dešimtims viešųjų projektų visoje sostinėje, iš kurių praktiškai nei vienas nebuvo užbaigtas.

Būti gailestingumo liudininke

Pranciškus jubiliejų paskelbė minėdamas savo pontifikato antrųjų metų sukaktį, sakydamas, kad nori „suteikti kiekvienam mūsų laikų vyrui ir kiekvienai moteriai“. Tokia pozicija atitinka jo nuostatą, kad Bažnyčia turi tapti „lauko ligonine“ sužalotoms sieloms, kuris sužeistieji yra gailestingai priimami ir mylimi, o ne teisiami.

Jubiliejus, kuris tęsis iki ateinančių metų lapkričio 20-osios, buvo paskelbtas pontifiko, kad Bažnyčia „padarytų labiau regimą savo misiją būti gailestingumo liudininke“.

Pranciškus gailestingumo idėją laiko esminga savo pontifikato dalimi ir aiškina, jog tai nėra vien abstrakti samprata.

Rugsėjį jis netikėtai paskelbė, kad per Gailestingumo jubiliejų kunigams bus suteikti ypatingi įgaliojimai suteikti išrišimą moterims, kurioms buvo atlikti abortai.

Apie 800 kunigų visame pasaulyje bus paskirti „gailestingumo misionieriais“, kuriems bus patikėta skatinti aukštesnio lygio išpažintis tarp tikinčiųjų. Šiai misijai bus pasirenkami dvasininkai, kurie yra iškalbūs pamokslininkai, suprantantys žmogiškąsias silpnybes ir gebantis klausytis išpažinčių taip, kad išpažįstantis nuodėmes, anot Pranciškaus, nesijaustų „tarsi kankinimų kambaryje“.

Visos šios pastangos atspindi Pranciškaus misiją – pakeisti Bažnyčios įvaizdį, kad ji būtų mažiau kategoriška ir supratingesnė, – nors kai kada tam įnirtingai priešinasi tradicijų sergėtojai, nusistatę prieš bet kokius Bažnyčios mokymo pakeitimus opiomis temomis, tokiomis kaip homoseksualumas, skyrybos arba gyvenimas nesusituokus.

Popiežius Pranciškus antradienio rytą pažymės nepaprastųjų jubiliejinių metų pradžią 1,2 mlrd. pasaulio katalikų, atidarydamas Šventąsias duris Šv. Petro bazilikos sienoje.

Iškilmingo atidarymo ceremonijos kulminacija įvyks 9 val. 30 min. Vatikano (10 val. 30 min. Lietuvos) laiku, kai argentinietis pontifikas ištars lotyniškus žodžius „Aperite mihi Porta Iustitiae“ – „Atidarykite man teisingumo duris“.

Prognozuojama, kad dešimtys tūkstančių maldininkų susirinks Vatikano Šv.Petro aikštėje, o ceremonijos, per kurią Pranciškus žengs pro atvertas duris, lydimas dešimčių kardinolų, vyskupų ir vienuolių, vaizdas bus tiesiogiai transliuojamas visame pasaulyje.

Pagal katalikų tradiciją Šventųjų durų, kurios paprastai būna užmūrytos, atidarymas Romoje simbolizuoja Bažnyčios kvietimą tikintiesiems atnaujinti ryšius su Dievu.

Pranciškaus pirmtakas popiežius emeritas Benediktas XVI, kuris gyvena užsidaręs Vatikane po savo atsistatydinimo 2013 metais dėl pašlijusios sveikatos, irgi buvo pakviestas dalyvauti iškilmingose Šventųjų durų atidarymo apeigose.

Tai bus retas viešas buvusio vokiečio pontifiko pasirodymas. Jis paskutinįkart viešumoje buvo matytas per velionių popiežių Jono Pauliaus II ir Jono XXIII kanonizacijos ceremoniją pernai balandį.

88 metų dvasininkas, kurio sveikata, kaip kalbama, yra itin trapi, veikiausiai nepasiliks dalyvauti mišiose Šv.Petro aikštėje, kurios bus aukojamos po Šventųjų durų atvėrimo.

Antradienio vakarą ant Šv.Petro bazilikos fasado bus rodomos kai kurių talentingiausių gamtos fotografų nuotraukos – ši iniciatyva yra susijusi su Paryžiuje vykstančias pasauline klimato konferencija.

Bažnyčia – ,,gailestingumo liudininkė“

Jubiliejus, kuris tęsis iki ateinančių metų lapkričio 20-osios, buvo paskelbtas pontifiko, kad Bažnyčia „padarytų labiau regimą savo misiją būti gailestingumo liudininke“.

Pranciškus gailestingumo idėją laiko esminga savo pontifikato dalimi ir aiškina, jog tai nėra vien abstrakti samprata.

Rugsėjį jis netikėtai paskelbė, kad per Gailestingumo jubiliejų kunigams bus suteikti ypatingi įgaliojimai suteikti išrišimą moterims, kurioms buvo atlikti abortai.

Apie 800 kunigų visame pasaulyje bus paskirti „gailestingumo misionieriais“, kuriems bus patikėta skatinti aukštesnio lygio išpažintis tarp tikinčiųjų. Šiai misijai bus pasirenkami dvasininkai, kurie yra iškalbūs pamokslininkai, suprantantys žmogiškąsias silpnybes ir gebantis klausytis išpažinčių taip, kad išpažįstantis nuodėmes, anot Pranciškaus, nesijaustų „tarsi kankinimų kambaryje“.

Visos šios pastangos atspindi Pranciškaus misiją – pakeisti Bažnyčios įvaizdį, kad ji būtų mažiau kategoriška ir supratingesnė, – nors kai kada tam įnirtingai priešinasi tradicijų sergėtojai, nusistatę prieš bet kokius Bažnyčios mokymo pakeitimus opiomis temomis, tokiomis kaip homoseksualumas, skyrybos arba gyvenimas nesusituokus.

Tradiciškai katalikai maldininkai būdavo skatinami nuvykti į Romą, kur galėdavo tikėtis nuodėmių atleidimo, perėję Šventąsias duris jubiliejiniais metais.

Pranciškus faktiškai panaikino šį 700 metų gyvavusį paprotį, nurodęs visoms pasaulio katedroms atverti savo Šventąsias duris. Tai įvyks sekmadienį, kai pats popiežius atidarys Šventąsias duris vienuose iš pagrindinių Romos maldos namų – Laterano Šv.Jono bazilikoje.

Judriose Romos gatvėse, kurias užplūdo maldininkų minios, baiminamasi potencialių išpuolių, todėl per jubiliejaus laikotarpį bus imtasi precedento neturinčių saugumo priemonių.

„Nėra jokios konkrečios grėsmės, bet kontekstas yra keliantis nerimą“, – sakė Romos prefektas Franco Gabrielli (Frankas Gabrielis) – pareigūnas, kuriam patikėta užtikrinti, kad jubiliejus praeitų sklandžiai ir saugiai.