Ozo gatvėje esančio prekybos ir pramogų centro apsaugininkas pareigūnus informavo, kad apie 14.25 val. patikros vietoje, tikrindamas įeinančius asmenų dokumentus, pastebėjo klastotę – 2002 metais gimęs vaikinas pateikė tokiais pat metais gimusios merginos galimybių pasą.
Dokumentas buvo galiojantis.
Dėl įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Lietuvos policija kasdien registruoja įvykius, kuomet į prekybos centrus, sporto klubus bandoma patekti dažniausiai su suklastotais galimybių pasais. Policija rengia reidus ir išaiškina svetimus ar suklastotus galimybių pasus pateikiančius asmenis.
Teismus jau yra pasiekusios bylos dėl šių nusikaltimų, skirtos bausmės.
Įstatymų leidėjas priimdamas Baudžiamojo proceso kodeksą iš tikrųjų nenumatė, kad gali būti ir tokių situacijų, kai bus klastojamas galimybių pasas.
Parduotuvės dabar privalo aptarnauti pirkėjus tik su galimybių pasu arba reguliuoti jų srautus, kad būtų užtikrintas bent 30 kv. metrų prekybos plotas vienam žmogui.
Laikinasis Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininkas Mindaugas Ražanskas sako, kad už dokumentų klastojimą gresia iki trejų metų laisvės atėmimo. Jei asmuo anksčiau nebaustas, neteistas už panašius dalykus, jam gali būti taikomos ir švelnesnės nuobaudos – bauda ar areštas.
Teisėjas pabrėžia, kad už ypač svarbių dokumentų klastojimą yra numatyta griežtesnė atsakomybė:
„Ypač svarbūs dokumentai yra pasas, asmens tapatybės kortelė, vairuotojo pažymėjimas, valstybinio socialinio draudimo pažymėjimas. Įstatymų leidėjas priimdamas Baudžiamojo proceso kodeksą iš tikrųjų nenumatė, kad gali būti ir tokių situacijų, kai bus klastojamas galimybių pasas. Vis dėlto už ypač svarbių dokumentų klastojimą gresia griežtesnė – iki 4 metų – bausmė“, – sako teisėjas.
M. Ražanskas pažymėjo, kad jeigu toks klastojimas yra daromas versliškai, t. y, jei, pvz., atsiranda tam tikri pardavinėtojai, kurie versliškai gamina galimybių pasus, atsakomybė gali būti dar griežtesnė – iki šešerių metų laisvės atėmimo bausmė.
