Kaip praneša „Ukrinform“, tai Hudsono instituto analitiniame centre Vašingtone pareiškė Čekijos ministras pirmininkas Petras Fiala.

„Džiaugiuosi, kad prie mūsų iniciatyvos jau prisijungė apie 20 šalių – nuo ​​Kanados, Vokietijos ir Nyderlandų iki Lenkijos. Dabar galime įsigyti 500 tūkst. artilerijos sviedinių. Tikime, kad vėliau jų bus pristatyta dar daugiau. Nėra priežasčių, dėl kurių negalėtume pristatyti dar vieno milijono per ateinančius 12 mėnesių“, – sakė jis.

Pasak P. Fialos, Čekijos iniciatyva dėl amunicijos Ukrainai nėra vienkartinis projektas.

„Mūsų tikslas – sukurti ilgalaikę sunkiosios ginkluotės šaudmenų tiekimo sistemą. Tai tiesiogiai padės pakeisti situaciją priešakinėse linijose. Vakarų šalys turi vėl turėti pakankamą gynybos pramonės potencialą. Turime suvokti tą faktą, kad atsakingesnė saugumo politika taip pat reikalauja reikšmingai didinti ginkluotę“, – pridūrė jis.

Kaip buvo pranešta, Čekijos iniciatyvą dėl šaudmenų pirkimo ES nepriklausančiose šalyse vasario pradžioje ES viršūnių susitikime pristatė jos ministras pirmininkas P. Fiala. Vėliau Miuncheno saugumo konferencijoje Čekijos prezidentas Petras Pavelas pareiškė, kad būtų galima trečiosiose šalyse nupirkti Ukrainai 800 tūkst. artilerijos sviedinių.

Čekijos vyriausybės duomenimis, iki šiol prie amunicijos pirkimo prisijungė apie 20 šalių.

Pirmieji šaudmenys, nupirkti realizuojant Čekijos iniciatyvą, turėtų pasiekti Ukrainą ne vėliau kaip birželio mėnesį.

Jo teigimu, Rusija kasmet pagaminti tokį kiekį sviedinių bus pajėgi artimiausiu metu.

„Artimiausiu metu Rusija galės gaminti daugiau nei 2 mln. sviedinių per metus. Visa Europa kartu su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis turi sutelkti jėgas, kad pagamintų daugiau sviedinių, ypač artilerinių sviedinių. Tai yra būtina, kad išliktume saugūs“, –  interviu LRT laidoje „Dienos tema“ ketvirtadienį sakė Vilniuje vykusiame Trijų jūrų iniciatyvos viršūnių susitikime dalyvavęs A. Duda. 

„Jei NATO iš tiesų nori atgrasyti galimas atakas, privalo gaminti daugiau nei 2 mln. sviedinių per metus“, – kalbėjo Lenkijos prezidentas. 

Jis pabrėžė, kad šiuo metu turimos amunicijos NATO šalyse visiškai nepakanka. 

A. Duda taip pat teigė, jog šiandien NATO šalims Rusijos atžvilgiu reikia kietos, gynybos potencialą didinančios politikos. 

„Prieš šiandien atkuriamą rusiškąjį imperializmą taip pat reikia naudoti ir kietą gynybos didinimo Vakaruose politiką. Taigi Šiaurės Atlanto organizacijos šalyse, taip pat ir pas mus, Vidurio Europoje, tai šiandien svarbiausia užduotis“, – sakė A. Duda.

„Tikiu, kad ją įgyvendindami ir remdami Ukrainą galime būtent tokiu taikiu keliu apsiginti prieš rusiškąjį imperializmą“, – sakė Lenkijos prezidentas. 

Už vidaus rinką atsakingas eurokomisaras Thierry Bretonas (Tjeri Bretonas) sausį viešėdamas Taline teigė, jog Europos Sąjunga (ES) iki šių metų pabaigos bus pajėgi pagaminti bent 1,3 mln. šovinių.

J. Lipavskio žodžiais, Čekija tikisi pristatyti sviedinius „per kelis mėnesius“, kad padėtų „pažaboti Rusijos imperialistines ambicijas“. Tai sustiprino spėliones, kad Ukraina nuo birželio galės papildyti savo atsargas.

„Ukraina turi gebėti apsiginti, nes ji gina visą Europą. Kalba eina ne apie tai, kad Ukraina gali pralaimėti; dabar ant kortos pastatyta visa Vakarų civilizacija, principai, kuriems Rusijos imperializmas meta iššūkį“, – sakė J. Lipavskis.

Pasak šaltinių Čekijoje, Vakarų šalių konsorciumas gavo rimtus 300 tūkst. stambaus kalibro artilerijos sviedinių tiekimo įsipareigojimus, pirmosios siuntos turi būti  pristatytos ne vėliau kaip birželio mėnesį. Neįpareigojančių pažadų gauta dėl dar 200 tūkst. sviedinių.

Užsienio reikalų ministras sakė, kad 18 šalių įsipareigojo prisidėti prie iniciatyvos tiekti labai reikalingas atsargas iš šalių, nepriklausančių Europos Sąjungai, ir beveik surinko reikiamas lėšas nupirkti visus 800 tūkst. sviedinių. Imtis šios iniciatyvos iš dalies paskatino JAV Kongrese įstrigusi 60 mlrd. JAV dolerių karinė pagalba Ukrainai.

Kaip praneša „Ukrinform“ korespondentas, tai Otavoje pareiškė Kanados gynybos ministras Billas Blairas, apibendrindamas Ramšteino formato kontaktinės grupės posėdžio rezultatus.

„Per diskusijas Ukrainos atstovai atvirai kalbėjo apie tai, kad skubiai reikia daugiau artilerijos sviedinių. Kol kas mes kartu su savo partneriais Kanados pramonėje dirbame, kad padidintume 155 mm kalibro sviedinių gamybą. Palaikydama Čekijos iniciatyvą perduoti Ukrainai daug artilerijos amunicijos, Kanada aktyvina pastangas, kad patenkintų vieną iš skubiausių Ukrainos gynybos poreikių“, – sakė B. Blairas.

Anot jo, šios lėšos leis skubiai pristatyti į Ukrainą kelis tūkstančius šaudmenų.

B. Blairas pridūrė, kad Kanada taip pat perduos Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms naktinio matymo prietaisų už 5,7 mln. JAV dolerių (5,25 mln. eurų), kurie bus įsigyti iš Kanados bendrovės „Twenty20 Insight“.

Anksčiau šį mėnesį B. Blairas pranešė, jog vyriausybė nedelsdama skirs 4,4 mln. Kanados dolerių (apie 3 mln. eurų) trims Kanados ginklų ir šaudmenų gamintojams, kad šie „parengtų detalius planus, kaip modernizuoti ir padidinti 155 mm kalibro sviedinių gamybą“.

Tai šeštadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Europos Komisijos biudžeto ir administravimo komisaro Johanneso Hahno interviu leidiniui „Augsburger Allgemeine“.

Pasak jo, iki kovo Europos šalys galės perduoti Kyjivui iki pusės milijono šaudmenų.

„Iki numatytos datos – kovo – mes jau galėsime pristatyti 500 200 artilerijos sviedinių“, – sakė eurokomisaras.

Kartu J. Hahnas pabrėžė, kad ES gamybiniai pajėgumai didėja, todėl jau kitais metais bus galima pagaminti iki 2 mln. sviedinių.

„Iki šių metų pabaigos turėsime tokius didelius gamybinius pajėgumus, kad nuo kitų metų galėsime gaminti po du milijonus artilerijos sviedinių“, – pridūrė jis.

Iki šių metų pabaigos turėsime tokius didelius gamybinius pajėgumus, kad nuo kitų metų galėsime gaminti po du milijonus artilerijos sviedinių.

Eurokomisaras pripažino, kad ES neįstengė įvykdyti pažado pagaminti Ukrainai milijoną artilerijos sviedinių dėl gamybos problemų.

„Amunicija visada buvo gaminama tik atsižvelgiant į paklausą. Kaip tik todėl anksčiau gerokai sumažinome gamybinius pajėgumus, o dabar vėl turime juos didinti“, – sakė J. Hahnas.

Portalas primena, kad 2023 metų gegužės pradžioje Europos Vadovų Taryba pritarė sprendimui skirti vieną milijardą eurų bendram amunicijos ir raketų pirkimui Ukrainai.

Buvo planuojama, kad Europos šalys iki 2024 metų kovo perduos Ukrainai milijoną sviedinių. „Bloomberg“ duomenimis, iki kovo ES galės patiekti Ukrainai 600 tūkst. šaudmenų.

Baltųjų rūmų Nacionalinės saugumo tarybos atstovas spaudai Johnas Kirby (Džonas Kerbis) Maskvos skundus pavadino faktų iškraipymu.

Šie sviediniai, galintys pramušti tankų šarvus, nėra radioaktyvūs ir nė iš tolo nepatenka į branduolinės ginkluotės sferą, sakė J. Kirby.

„Tai įprasto tipo šaudmenys, naudojami pirmiausia dėl šarvus pramušančių ypatybių. Tad vėlgi, jei Rusija ypač rūpinasi dėl savo tankų ir tankistų gerovės... ji turėtų tiesiog sugrąžinti juos per sieną atgal į Rusiją“, – sakė jis ir pridūrė: „Manau, kad iš tikrųjų... Rusija tiesiog nenori, kad Ukraina toliau naikintų jos tankus.“

JAV kol kas yra didžiausia karinės pagalbos Ukrainai teikėja, tačiau J. Kirby sakė: „Mes netiekiame nuskurdintojo urano.“

Jis taip pat sukritikavo Rusijos gynybos ministeriją, medaliais apdovanojusią pilotus, prisidėjusius prie JAV karinio drono sudužimo virš Juodosios jūros.

Pentagono paskelbtoje vaizdo medžiagoje matyti, kaip rusų lėktuvai apsupa droną ir susiduria su juo. Maskva tvirtina, kad JAV bepilotis lėktuvas tiesiog tapo nevaldomas.

„Nežinau kitos kariuomenės pasaulyje... apdovanojančios pilotą už atsitrenkimą į droną. Jei tai drąsa, tuomet, spėju, jų apibrėžimas kitoks“, – sakė J. Kirby.

„Nenutuokiu, kam jiems apdovanoti už drąsą pilotą, kuris, blogiausiu atveju, piktavališkai sukėlė didelį pavojų sau ir JAV turtui, o geriausiu atveju tiesiog yra kvailys“, – pridūrė J. Kirby.

Vakarai, remiantys Ukrainą, šiuo metu stengiasi padidinti 155 milimetrų kalibro sviedinių tiekimą, įspėdama, kad Kyjivui labai trūksta ginklų, prasidėjus intensyviam Maskvos pajėgų puolimui.

Pasak ES pareigūnų, Ukrainos pajėgos per dieną sunaudoja iki 7 000 sviedinių, o Rusijos kariai – apie 50 000 sviedinių. 

ES diplomatijos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis), norėdamas paspartinti šaudmenų pristatymą Kyjivui, ragina valstybes nares panaudoti papildomą milijardų dolerių eurų iš bendrų lėšų, kad valstybės narės geriau įvertintų savo atsargas. 

Pinigai bus skirti iš Europos taikos priemonės, kuri nuo Rusijos invazijos pradžios Ukrainai apsiginkluoti jau skyrė 3,6 mlrd. eurų. 

Šį pasiūlymą ES valstybių narių gynybos ministrai aptars kovo 7-8 dienomis Stokholme vyksiančiame posėdyje. 

Praėjusį mėnesį Estija paragino visas 27 valstybes nares skirti keturis milijardus eurų, kad Ukrainai bendrai būtų nupirktas milijonas šovinių. 

Vakarų sąjungininkės, norėdamos patenkinti tiesioginį Ukrainos amunicijos poreikį, taip pat siekia sustiprinti savo gynybos pramonės sektorių, kad ateityje galėtų užtikrinti tolesnį šaudmenų tiekimą. 

Šiame naujame ES pasiūlyme teigiama, jog siekdama prisidėti prie šio tikslo Bendrija turėtų kartu užsakyti „didžiulį kiekį“ šaudmenų Kyjivui ir papildyti savo asmenines atsargas. 

Pasak dokumento, toks sprendimas būtų „aiškus signalas pramonei, leidžiantis jai tvarkingai ir nuosekliai didinti gamybos pajėgumus visoje Europoje“. 

Europos Sąjungos gynybos agentūra koordinuos bendrus pirkimus, o pirmąsias sutartis bus siekiama pasirašyti jau kitą mėnesį. 

Šiame pasiūlyme taip pat teigiama, kad ilgainiui blokas galės įsteigti specialų fondą, skirtą ginklams Ukrainai pirkti, jei Europos Sąjungos valstybės sutiks skirti daugiau lėšų.

„Keli tūkstančiai 155 mm sviedinių bus pagaminti bendrai“, – sakė Prancūzijos ministras S. Lecornu, pridūręs, kad gamyba rūpinsis Prancūzijos ginklų gamybos bendrovė „Nexter“.

R. Marlesas sakė, kad šis „daugiamilijoninis projektas“ dera su „nuolatine parama, kurią ir Prancūzija, ir Australija teikia Ukrainai, siekdamos užtikrinti, kad Ukraina galėtų atsilaikyti šiame konflikte ir... užbaigti jį savo sąlygomis“.

Pasak S. Lecornu, ši pagalba bus „reikšminga“, gamyba „laikui bėgant bus didinama“, o pirmieji šaudmenys bus pristatyti jau 2023 metų pirmąjį ketvirtį.

Šaudmenis gamins „Nexter“, o Australija „tieks paraką“, pareiškė Prancūzijos ministras, nepateikęs išsamesnės informacijos.

Dviejų gynybos ministrų susitikimas, kaip ir dviejų šalių užsienio reikalų ministrių – Catherine Colonna (Katrin Kolona) bei Penny Wong (Penės Vong) – susitikimas buvo surengti Prancūzijai ir Australijai mėginant atnaujinti bendradarbiavimą.

Dvišaliai ryšiai pašlijo 2021 metais, kai Kanbera atsisakė povandeninių laivų sutarties su Prancūzijos „Naval Group“, vietoj jos pasirinkusi pirkti branduolinius povandeninius laivus iš Jungtinės Karalystės arba JAV.

Pietų Korėjos Jungtinis štabų vadų komitetas paskelbė užfiksavęs maždaug 90 Šiaurės Korėjos artilerijos sviedinių, paleistų palei rytinę pakrantę maždaug 10 val. vietos (3 val. Lietuvos) laiku. Pranešime sakoma, kad sviediniai, tikriausiai paleisti iš salvinės ugnies sistemų, nukrito buferinės jūrų zonos, kurią abi Korėjos 2018 metais nustatė siekdamos mažinti įtampą pasienyje, šiaurinėje dalyje.

Kiek anksčiau Šiaurės Korėjos Generalinis štabas paskelbė nurodęs pafrontės junginiams paleisti į jūrą artilerijos sviedinių kaip įspėjimą po Pietų Korėjos artilerijos pratybų regione netoli abiejų kaimynių sausumos sienos.

Pirmadienį Šiaurės Korėja paleido apie 130 įtariamų artilerijos sviedinių į vandenis netoli vakarinės ir rytinės jūros sienos ir apkaltino Pietų Korėją bereikalingai didinant įtampą pasienio rajonuose. Pietų Korėjos kariškiai pranešė kad sviediniai nukrito į šiaurinę buferinių zonų dalį.

Naujausi Šiaurės Korėjos veiksmai pakurstė varžovių priešiškumą. Abiejų Korėjų santykiai yra smarkiai pablogėję užsitęsus Vašingtono ir Pchenjano derybų branduoliniu klausimu pauzei.

Pietų Korėjos kariuomenė dviejuose atskiruose poligonuose Čorvono regione vykdo pratybas su tikrais šaudmenimis; jų metu buvo šaudoma ir iš salvinės ugnies sistemų bei haubicų. Pratybos prasidėjo pirmadienį ir truks iki trečiadienio.

Šiaurės Korėjos kariškiai paskelbė, kad pirmadienį įsakymą šaudyti davė pastebėję dešimtis Pietų Korėjos sviedinių, skriejančių į pietryčius nuo Čorvono regiono. Tai buvo pirmas kartas nuo lapkričio 3-iosios, kai Šiaurės Korėja paleido sviedinių į jūros buferines zonas.

Šiemet Pchenjanas itin suintensyvino savo ginkluotės demonstravimą, įskaitant dešimčių raketų paleidimą, tarpžemyninių balistinių raketų, potencialiai galinčių pasiekti taikinius toli JAV teritorijoje, sistemos bandymus ir vidutinio nuotolio raketos paleidimą virš Japonijos.

Šiaurės Korėja taip pat įvykdė virtinę trumpojo nuotolio raketų bandymų ir pavadino juos branduolinių smūgių Pietų Korėjai ir JAV imitacija, piktai reaguodama į šių šalių bendrų pratybų, kurias Pchenjanas vadina invazijos repeticijomis, išplėtimą.

Ekspertai sako, kad Šiaurės Korėja tikisi iš jėgos pozicijų išsiderėti ekonominių ir saugumo nuolaidų, ir priversti Jungtines Valstijas pripažinti ją kaip branduolinę valstybę. Pietų Korėjos pareigūnai yra sakę, kad Pchenjanas netrukus galėtų įvykdyti ir pirmą nuo 2017 metų branduolinį bandymą.