I. Akasaki pelnė 2014 metų premiją kartu su dar dviem mokslininkais – Hiroshi Amano (Hirošiu Amanu) ir Shuji Nakamura (Šudžiu Nakamura). Kartu jie sukūrė mėlyną šviesą skleidžiantį diodą, kurį Nobelio komiteto žiuri pripažino „revoliucingu“ išradimu.

Mokslininkas mirė ketvirtadienio rytą ligoninėje Nagojos mieste nuo plaučių uždegimo, skelbiama privataus universiteto „Meijo“, kuriame jis dirbo, tinklalapyje.

LED šviestukai gali veikti dešimtis tūkstančių valandų ir eikvoja tik daug mažiau energijos, palyginus su kaitrine lempute, kurią XIX amžiuje išrado Thomas Edisonas (Tomas Edisonas).

Raudonos ir žalios šviesos diodai buvo išrasti gerokai anksčiau, tačiau mėlynos šviesos LED išradimas buvo laikytas fizikos šventuoju Graliu, nes norint atkurti baltą šviesą, panašią į skleidžiamą saulės, būtinos visos trys spalvos.

Mokslininkų trijulė pasiekė proveržį praėjusio amžiaus pabaigoje po tris dešimtmečius trukusio atkaklaus darbo, kai jiems pavyko priversti puslaidininkius skleisti ryškiai mėlynus spindulius.

„Jų išradimai yra revoliucingi. Kaitrinės lemputės apšvietė XX amžių; XXI amžių apšvies LED šviestukai“, – 2014 metais pažymėjo Nobelio komiteto žiuri.

Japonų mokslininkų išradimas ne tik suteikė trūkstamą dėlionės detalę ryškiai baltoms lemputėms, bet ir padėjo sukurti spalvotus LED ekranus, naudojamus gaminant išmaniuosius telefonus ir daugelį kitų šiuolaikinių įrenginių.

Pelnęs premiją I. Akasaki davė jauniems tyrėjams patarimą: „Neapsigaukite dėl madingų dalykų. Darykite kas jums patinka, jei tikrai norite tai daryti.“

„Iš pradžių buvo sakoma, kad to negalima išrasti XX amžiuje. Daug žmonių paliko [tyrimo projektą], bet aš nė nesvarsčiau to daryti“, – sakė jis.

1929 metais Japonijos pietinėje Kagošimos prefektūroje gimęs I. Akasaki 1952 metais baigė prestižinį Kioto universitetą.

Kelerius metus išdirbęs tyrėju korporacijoje „Kobe Kogyo“ (dabar – „Fujitsu“), jis 1959 metais pradėjo savo akademinę karjerą Nagojos universitete.

2010 metais universiteto „Meijo“ paskelbtame interviu mokslininkas pasakojo apie savo ir dviejų kolegų kovą už jų darbo pripažinimą.

„Kai 1981 metais paskelbėme tarptautinėje konferencijoje tuo metu svarbius rezultatus, jokios reakcijos nesulaukėme. Jaučiausi lyg būčiau vienas dykumoje“, – sakė I. Akasaki.

„Tačiau buvau pasiryžęs nenutraukti šio tyrimo, net jei likčiau visiškai vienas“, – pridūrė jis.