Sutemus ant įvairių miesto pastatų nugulė šviesų trispalvės.

Šviesų instaliacijos papuošė Kauno miesto savivaldybės pastatą, Kauno rotušę, Kauno valstybinį muzikinį teatrą ir kitus miesto statinius.

Nors didžioji minia kauniečių Vasario 16-ąją šventė dienos metu, tačiau ir sutemus Kaune jaučiasi pakili dvasia. Vakare netrūko ne tik vaikštinėjančių pagrindinėmis miesto gatvėmis, bet ir stabtelėjančių pasigrožėti šviesų trispalvėmis.

Vasario 16-ąją Kaunas minėjo ramiai, oriai, iškiliai. Iškilmės tradiciškai prasidėjo Vyčio kryžiaus ordino vėliavos pakėlimo ritualu. Buvo surengta jaunesniųjų karininkų vadų mokymų priesaikos ceremonija, padėtos gėlės prie nežinomo kareivio kapo.

Į minėjimą susirinko keli tūkstančiai žmonių. „Kauno dienos“ kalbinti miestiečiai pabrėžė, kad Vasario 16-oji jiems yra išskirtinė diena.

„Visada dalyvaujame šventinėje eisenoje. Kai dukra Goda buvo visai mažytė, nešėme ją ant rankų. Dabar ji žygiuoja kartu. Ji labai domisi Lietuvos istorija ir dažnai manęs prašo: mama, papasakok apie senovę“, – sakė Rūta Sabonienė, šalia jos apsigaubusi Vyčio vėliava stovėjo puikiai nusiteikusi dukra Goda.

Su dukra Evelina, dviem anūkėmis Austėja ir Aurėja į Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje paminėti Lietuvos valstybės atkūrimo dienos atėjęs Vytas sakė šią dieną visada iškeliantis vėliavą, apsilankantis bažnyčioje ir Karo muziejaus sodelyje.

Šalia Karo muziejaus sodelio gyvenantis ir Lietuvos valstybės atkūrimo dienos minėjime visada dalyvaujantis Rimantas Dromantas šventės metu prisimena ir apmąsto neįtikėtiną istorinių įvykių tėkmę.

„Prisimenu 1988 metų Vasario 16-ąją, kai mus visus, aukštosios mokyklos dėstytojus, varė prie Katedros vaikyti susirinkusiųjų. Netrukus atsiskleidė, kad imperija yra visiškai skysta – maždaug po penkių mėnesių jau visas Kaunas vaikščiojo su trispalvėmis. Praėjo visa epocha. Kai šioje aikštėje pirmą kartą kėlė Lietuvos trispalvę, žmonių buvo juodžiau. Bet ir dabar daug susirinko. Tai gerai nuteikia“, – sakė R. Dromantas.

Paklaustas, ar yra nerimo dėl ateities, kaunietis svarstė, jog nerimą kelia ne tiek kibirkščiuojanti geopolitinė situacija, kiek faktas, kad lietuvių mažėja.

„Manau, Lietuva, kaip NATO narė, nuo karinės agresijos yra apsaugota. Labai svarbus saugumo pagrindas dabar yra ekonominis potencialas. Bet jį riboja mažas gimstamumas. Mūsų tėvelių dėka per metus Lietuvoje gimdavo 55–66 tūkstančiai naujagimių, dabar tik 28 tūkstančiai. O norėtųsi, kad Lietuva pasiektų keturis milijonus. Dabar tik pinigų daug spausdinama, kuriama abejotina gerovė, todėl jaunimo, manau, laukia, sudėtinga ateitis“, – svarstė R. Dromantas.

Vytauto Didžiojo karo muziejuje kauniečius su švente sveikinęs meras Visvaldas Matijošaitis pabrėžė: Vasario 16-oji parodė, kad savo ateitį galime kurti patys – darbais, pasiryžimu ir pasiekimais.

„Laisvės kaina yra nepamatuojama. Niekada nepamirškime tų, kurie kovojo dėl lietuvybės ir kurių dėka mes šiandien esame čia“, – sakė V. Matijošaitis.

Šį šeštadienį ir sekmadienį 17 val. į Teatro aikštę klaipėdiečius kvies bene spalvingiausias šių metų kalėdinio laikotarpio renginys – muzikos ir šviesos šou „Legendos šviesa“. Unikalios instaliacijos epicentre atsidurs romantiškomis legendomis apipintas Taravos Anikės skulptūros siluetas. Jį apsups tikras šiuolaikinių šviesos efektų žiedas, o specialiai sukurta muzika ir poeto Simono Dacho eilės iš užmaršties prikels žymiąją meilės legendą.

Kas gi buvo toji Taravos Anikė, kurios skulptūrai atiteko garbinga vieta Klaipėdos senamiesčio širdyje? Kuo ypatinga ketvirtą gyvavimo šimtmetį skaičiuojanti meilės istorija, dar ir šiandien viliojanti turistų grupes iš Lietuvos ir užsienio prie nedidelio fontano uostamiesčio širdyje?

„Kai prieš porą metų artėjant Kalėdoms transformavome Taravos Anikės fontaną į magišką sniego rutulį, daugelis tarsi iš naujo atrado gal šiek tiek primirštą, o gal iš įpratimo nebepastebimą žaviąją senamiesčio gyventoją. Todėl ir šiemet mūsų mintys ir žvilgsniai nukrypo į miesto simbolį“, – sakė „Klaipėdos šventės“ direktorius Romandas Žiubrys.

Anot jo, kaskart išradingai pasakodami šią nepaprastą meilės istoriją, galime sėkmingai ne tik prikelti senas, bet kurti ir naujas miesto legendas. Galbūt jos mus įkvėps romantiškiems pasimatymams skulptūros papėdėje ar svajingiems pasisėdėjimams po greta augančių medžių laja.

„Niekas nežino, kaip ji atrodė. Pačios Taravos Anikės niekas nėra matęs. Nėra išlikęs ir jos portretas“, – sakė romantiškosios skulptūros ir jos įkvėpėjos istorijos žinovas, klaipėdietis leidėjas, fotomenininkas Antanas Stanevičius.

Anot jo, skulptūroje atvaizduota mergina yra istorijos herojės prototipas, kurį pasirinko skulptūros autorius Alfredas Kiūnė. Keldamasis keltu į Smiltynę, jis atsitiktinai pamatė kopų apželdintojo dukterį, kuri, jo įsivaizdavimu, atrodė būtent taip, kaip Anikė iš Taravos.

Anikė – taip Mažojoje Lietuvoje vadinta Onutė, buvo Simono Dacho draugo sužadėtinė. Pirmąkart jaunasis Klaipėdoje gimęs Prūsų poetas bičiulio kunigo išrinktąją pamatė per jų vestuves. Pamatė gražuolę iš Karaliaučiaus ir, kaip sakė A.Stanevičius, „klaikiai įsimylėjo“. Savo išgyvenimus sparčiai populiarėjantis poetas išliejo eilėmis, kurioms kompozitorius Heinrichas Albertas sukūrė melodiją. Vokiškai kalbančiose šalyse „Taravos Anikė“ tapo mėgstama liaudies daina.

Šeštadienį, per instaliacijos premjerą, Taravos Anikės legendos žinovas, knygų lietuvių – vokiečių kalbomis „Taravos Anikės mįslė“ autorius A.Stanevičius, beje, paskleidęs žinią apie Vakarų Vokietijos piliečio idėją atstatyti Taravos Anikės skulptūrą, atskleis daugiau šios daug laimingų atsitiktinumų kupinos istorijos detalių. Jis taip pat ketina pagarsinti Taravos Anikės išpažintį po 320 metų.

Taravos Anikei atgimstant muzikos ir šviesų šokyje, skambės S.Dacho eilės ir specialiai šiam unikaliam projektui sukurta muzika. Garso takelio autorius – Kristijonas Lučinskas.

Nespėjusiems į premjerinius „Legenda atgyja“ pasirodymus šį savaitgalį nusiminti nereikia. Visą gruodžio mėnesį kiekvieną vakarą (nuo iki 20.30 val.) iki pat sausio 1 d. klaipėdiečiai ir miesto svečiai kas pusvalandį bus kviečiami stebėti kartotinius instaliacijos seansus (vieno trukmė – apie 15 min.), kurių metu Teatro aikštėje atgis Klaipėdos simboliu laikomos Taravos Anikės legenda.