„Pagal rizikų matricą indeksacija yra 16,2 mln. eurų, dėl nenumatytų aplinkybių turime šiek tiek daugiau nei 9 mln. eurų, kas be PVM (pridėtinės vertės mokesčio – ELTA) sudaro beveik 25,5 mln. eurų. Kadangi visus skaičius su PVM pateikiame, tai skaičius su PVM yra 27,1 mln. eurų, tai galutinė suma, kuria indeksuojame visą statybų eigą“, – antradienį Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Kontrolės komiteto posėdžio metu teigė A. Bužinskas.

„Savivaldybė dengia 17,1 mln. eurų, ministerija 10 mln. eurų ir 9,5 mln. eurų dengia koncesininkas“, – pažymėjo jis.

A. Bužinskas aiškino, kad kainos indeksavimui yra labai du aiškūs pagrindai, numatyti sutartyje – tai rizikos matrica bei nenumatytos aplinkybės.

„Kainos indeksavimui yra labai aiškūs du pagrindai, visų pirma rizikos matrica, pagal kurią indeksuojame ir antras punktas – nenumatytų aplinkybių. Remiantis šiais dvejais sutarties punktais ateiname į indeksaciją ir teikiame ją tarybai“, – kalbėjo konservatorius.

„Faktas, kad statybų sąnaudų elementų kainų pokytis lyginant 2022 m. sausį, kuomet buvo pateiktas įpareigojantis pasiūlymas, buvo 113, 2022 m. liepą, kuomet sutartis įsigaliojo, jis buvo 146. Šiuo metu SSKI vis dar auga, jei imtume dabartinį, dar daugiau turėtume indeksuoti“, – teigė jis.

Papildomų darbų, t. y. 3 tūkst. papildomų vietų stadione ir universalios arenos statybų, vertė siekia 10,8 mln. eurų be PVM.

A. Bužinsko pristatytose skaidrėse nurodoma, kad beveik 36 mln. eurų būtų galima sutaupyti skolinantis tik 2 m., o ne 22 m., kaip planuota anksčiau, tad Nacionalinis stadionas su visu daugiafunkciu kompleksu turėtų kainuoti maždaug 2,4 mln. eurų daugiau nei planuota, t. y. 158,4 mln. eurų.

Dėl šių pokyčių Vilniaus miesto savivaldybės taryba turėtų apsispręsti vasario 28 d. posėdyje.

Kontrolės komitetas projekto pokyčiams nepritarė, kreipėsi į VPT

Sostinės savivaldybės Kontrolės komitetas, kurio daugumą sudaro opozicijos nariai, vis tik kritiškai vertino pristatytus projekto pokyčius ir nusprendė kreiptis į Viešųjų pirkimų tarnybą (VPT) dėl teisinio įvertinimo.

„Prieš“ sprendimą kreiptis į VPT balsavo vienintelis „laisvietis“ Skirmantas Tumelis. „Už“ kreipimąsi pasisakė komiteto pirmininkas Jaroslavas Kaminskis bei komiteto nariai Vytautas Sinica, Aleksandras Nemunaitis ir Antanas Zabulis.

Kaip skelbta anksčiau, Nacionalinio stadiono projektą Vilniuje iš kapitalo fondų valdytojos „BaltCap“ ketina perimti nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Hanner“. Be to, daugiafunkciame komplekse Šeškinėje turėtų atsirasti universali kultūros ir sporto renginiams tinkama arena, o pačiame stadione 3 tūkst. (iki 18 tūkst.) didinamas vietų skaičius.

ELTA primena, kad „BaltCap“ šiuo metu susiduria su reputacijos problemomis, po to, kai paaiškėjo, kad buvęs fondo partneris Šarūnas Stepukonis galėjo pasisavinti apie 40 mln. eurų ir bent dalį jų pralošti kazino.

„Hanner“ savininkas Arvydas Avulis nurodo, kad stadiono statybas galėtų užbaigti 2026 m.

Visą daugiafunkcį kompleksą sudaro Nacionalinis stadionas su sporto muziejumi viduje, sporto centras su krepšinio, rankinio, gimnastikos, bokso salėmis, trys futbolo treniruočių aikštės, tarptautinės kategorijos lengvosios atletikos stadionas su futbolo aikšte, lengvosios atletikos apšilimo zona su mėtymo sektoriais, kultūros centras su biblioteka ir 300 vietų vaikų darželis.

Ministerijoje šeštadienį tris kartus bus rengiamos ekskursijos, taip pat vyks atvirlaiškių, knygų skirtukų gamybos dirbtuvės, edukacinis užsiėmimas su puodžių meistrais, stalo teatro spektaklis vaikams pagal Jono Basanavičiaus rinktos tautosakos motyvus.

MO muziejus siūlys edukaciją šeimoms, o mokslo žurnalistė Goda Raibytė – paskaitą apie nežemišką gyvybę kosmose.

Vakare ministerijoje vyks Alinos Orlovos koncertas, vėliau skambės didžėjaus Simo Slabačiausko muzika.

Visi renginiai nemokami, tačiau būtina išankstinė registracija.

Šeštadienio vakarą ant ministerijos sienos bus rodoma projekcija „Nuo švietimo idėjos iki modernios valstybės“. Animacinė projekcija, supažindinanti su Edukacine komisija ir Lietuvos švietimo raida, bus rodoma kas dešimt minučių. Žiūrovai bus vaišinami karšta arbata ir bandelėmis.

Edukacinės komisijos sukakčiai įamžinti taip pat išleista kolekcinė moneta ir pašto ženklas.

1773 metų spalio 14 dieną Vilniuje įsteigta Abiejų Tautų Respublikos švietimu besirūpinusi švietimo institucija laikoma pirmąja švietimo ministerija Europoje ir viena iš pirmųjų tokių įstaigų pasaulyje. Ji ėmėsi švietimo sistemos – nuo parapinės mokyklos iki universiteto – kūrimo darbų.

Edukacinė komisija pradėjo novatorišką idėją – visuotinai privalomą visų luomų vaikų mokymą. Komisija įvedė gamtos ir tiksliųjų mokslų dėstymą, bendrojo ugdymo elementus sujungė su praktiniu žemės ūkio, amatų įgūdžių ugdymu, vietoj lotynų – gimtąją kalbą. Viena pirmųjų Europoje pradėjo rūpintis fiziniu lavinimu mokykloje – įvedė kūno kultūrą.

Atitinkamą Švietimo įstatymo pakeitimą inicijavo Seimo Švietimo ir mokslo komiteto vadovas Artūras Žukauskas.

Kaip nurodoma aiškinamajame rašte, įstatymo projektu siūloma apibrėžti skaitmeninių mokymo(si) priemonių ir mokymo(si) programinės įrangos sąvokas ir įtvirtinti galimybę mokiniams jomis naudotis.

„Tikėtina, kad aiškiau apibrėžus sąvokas, mokyklos lėšas, skirtas skaitmeninio ugdymo plėtrai, ims naudoti efektyviau“, – rašoma dokumente.

ŠMSM nurodo iš esmės pritarianti siūlomiems įstatymo pakeitimams. Anot ministerijos, priėmus nutarimo projektą, jam įgyvendinti papildomai iš valstybės biudžeto reikės 4,6 mln. eurų kasmet.

Pasak ministerijos, skaitmeninio ugdymo plėtrai vienam mokiniui šįmet skirta dešimt eurų. Už juos mokyklos gali įsigyti prieigą prie skaitmeninių vadovėlių ir skaitmeninių mokymo(si) priemonių, informacinių ir komunikacinių technologijų įrangą.

Vis tik metinė licencijos kaina skaitmeninių mokymo(si) priemonių vienam mokiniui iš viešai prieinamos informacijos siekia ir 19 eurų.

„Todėl skiriamų lėšų skaitmeninio ugdymo plėtrai taip pat nepakanka mokyklų poreikiams patenkinti“, – nurodoma nutarimo projekte.

Nutarimo projekte taip pat rašoma, kad nuo šių metų spausdintiems vadovėliams įsigyti papildomai numatyta skirti 8,5 mln. eurų, tačiau šios lėšos yra nepakankamos vadovėlių poreikiui patenkinti.

Ministerija nurodo, kad vienam mokiniui kasmet skiriama 21,9 euro vadovėliams ir mokymo priemonėms įsigyti.

Anot ministerijos, tam, kad mokyklos galėtų kiekvienam mokiniui skirti bent po vieną lietuvių kalbos ir literatūros ir (ar) tautinių mažumų gimtųjų kalbų ir literatūros programoms įgyvendinti reikalingą grožinės literatūros knygą, reikalingos papildomos lėšos.

Toks lėšų poreikis apskaičiuotas praėjusiais ir šiais metais besimokančių mokinių skaičių (354 tūkst. 870 mokinių) padauginus iš vidutinės grožinės literatūros knygos kainos, kuri siekia 13 eurų.

Išvada teikiama Vyriausybei šį trečiadienį, įstatymo pakeitimams dar turės pritarti Seimas.

– Ar didelė problema yra pamokų praleidinėjimas?

– Turime aiškias indikacijas, kad pamokų lankomumas yra labai aktuali tema tiek mokytojams, tiek mokyklų vadovams. Mokslininkai indikuoja, kad pamokų praleidimas turi aiškią įtaką mokinių rezultatams. Mūsų duomenys rodo, kad praėjusiais mokslo metais vien iki kovo mėnesio buvo praleista iš viso per 17 mln. pamokų, iš kurių 4 mln., t. y. per 20 proc., buvo nepateisintos.

– Lyginant su ankstesniais metais, tie 17 mln. praleistų pamokų yra didesnis skaičius?

– Žiūrint praėjusių ir dar ankstesnių metų duomenis, tie skaičiai yra panašūs. Galime matyti, kad šiek tiek COVID-19 turėjo įtakos lankomumui. Kai vyko nuotolinis mokymas, lankomumas buvo tarsi pagerėjęs, matyt buvo lengviau prisijungti, dalyvauti iš namų, nors vėliau, kai vėl sugrįžome į mokyklas, matome, kad tie skaičiai grįžo į ankstesnį laikotarpį ir yra gana dideli.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kaip dabar keisis tvarka dėl praleistų pamokų? Kada dar tėvai galės pateisinti, kada jau reikės iš gydytojo pažymos būtinai?

– Galima išskirti tris dalis. Visų pirma, kaip ir anksčiau, galės pateisinti pamokas mokyklos administracija dėl įvairių atstovavimų mokyklai, Lietuvai, t. y. sportinės varžybos ar kažkoks kitas atstovavimas. Taip pat yra numatytas ir taip vadinamas force majeure tomis aplinkybėmis, kai būna didelis šaltis, snygis. Na, ir apie ką daugiausiai kalbama, tai yra tėvų pateisinimas. Pagal atnaujintą aprašą numatoma, kad tėvai galės pateisinti patys dėl ligos penkias darbo dienas per mėnesį. Jeigu nedalyvaujama ugdymo procese ilgiau, tuomet reikia kreiptis į gydytoją.

– Net jeigu sloga, peršalimas, vaikas serga ilgiau nei penkias dienas, tada reikia iš gydytojo pažymos?

– Paprastai tie simptomai, jeigu jie tęsiasi ilgiau negu tris dienas ir nepraeina, tai net ir gydytojų rekomendacijos yra kreiptis į gydytoją ar ieškoti profesionalios pagalbos.

– Kada čia įsikiš vaiko gerovės komisija, kiek čia pamokų turi būti praleista?

Yra numatytas trijų žingsnių algoritmas.

– Yra numatytas trijų žingsnių algoritmas. Visų pirma, jeigu yra praleidžiama daugiau nei penkias dienas ir yra indikacijų, kad nėra kreipimosi į gydytoją, tėvai neinformavo, kodėl vaikas praleido daugiau negu penkias dienas, tuomet mokyklos auklėtojas ar klasės kuratorius susisiekia su tėvais ir aiškinasi situaciją, kodėl tos pamokos praleidžiamos. Jeigu tai vyksta antrą kartą, kartojasi ir dar kitą mėnesį, tuomet vaiko gerovės komisijos aiškinasi priežastis, kodėl vaikas nesilanko mokykloje. Jeigu ir tai nepadeda, galima kreiptis į savivaldybės vaiko gerovės komisiją, yra tarpinstituciniai atstovai, kurie gali siūlyti tam tikrą pagalbą. Ir tik tuomet, kai visos priemonės išnaudotos, kai yra labai aiški indikacija, kad yra pažeidžiama vaiko teisė į mokslą, tokiu atveju galima kreiptis į vaiko teises.

– Jeigu matote, kad vis tiek vaikas praleidinėja pamokas, tėvai pateisina arba ne, gydytojo raštelio nėra, kas tuomet?

– Kai yra neužtikrinama vaiko teisė į ugdymą, tuomet, kaip ir sakėme, kreipiamės į vaiko teises, o tada įsijungia visai kiti mechanizmai ir reaguojama labai greitai, kad vaiko teisės būtų apsaugotos.

– Kaip tos vaiko teisės būna apsaugotos? Nes pilna atvejų, kai vaikai nelanko mokyklų, vaikai atimami iš tėvų, paskui tėvai grobia vaikus. Tai kas čia bus?

– Kiekvienas toks atvejis yra ypatingas, savitas ir, matyt, pačios vaiko teisės galėtų apie jį papasakoti detaliau. Mūsų, kaip ministerijos, tikslas yra, kad tokių atvejų būtų kuo mažiau arba visai nebūtų. Tas algoritmas yra sudarytas taip, kad žinotume, kur yra vaikas ir tai sužinotume kuo anksčiau, kad iki tos situacijos neprieitume.

– Visi žinome, kad dažnai tėvai išvažiuoja su vaikais atostogauti. Sakote, penkias dienas galima pateisinti, bet dažnai būna ir dviem savaitėms. Kaip į tai mokykla žiūri? Visa šeima važiuoja atostogauti, ar tai gali būti pateisinama priežastis nelankyti pamokų?

– Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pozicija tokia, kad tokie dalykai netoleruotini t. y., kad vaikas mokslo metų eigoje, kada yra ne atostogos, turi dalyvauti ugdymo procese. Ką aš minėjau ir net moksliniai tyrimai rodo, kad tai ženkliai turi įtakos. Jeigu mokinys per dvi savaites vidutiniškai praleidžia bent vieną pamoką, jau tai turi įtakos jo pasiekimams. Ministerijos siekis yra, kad ir tėvai, ir mokiniai irgi turėtų tą poziciją ir priimtų tai, kad vaikas turi būti ugdymo procese ir kad būtų nulinė tolerancija pamokų nelankymui.

Penktadienį darbą baigia su buvusia ministre Jurgita Šiugždiniene į ministeriją atėjęs patarėjas komunikacijos klausimais Dainoras Lukas.

Pasak pranešimo, toliau strateginės komunikacijos klausimais ministrą konsultuos Agnė Žemaitytė, o žiniasklaidai atstovaus ŠMSM Komunikacijos skyriaus vadovė Nomeda Barauskienė. 

„Dėkoju Dainorui už nuoširdų įsitraukimą į ministerijos kuruojamas temas, už entuziazmą ir atliktus darbus“, – pranešime sako švietimo, mokslo ir sporto ministras G. Jakštas. 

Ministerija nurodo, kad prie ministro komandos prisijungianti A. Žemaitytė turi 20 metų darbo komunikacijos srityje patirties: dirbo komunikacijos agentūrose, tarptautiniuose kultūros projektuose, pastaruosius septynerius metus – Norvegijos, Islandijos ir Lichtenšteino finansinių mechanizmų fondo programoje.

J. Šiugždinienė gegužės mėnesį atsistatydino, kai visuomenėje kilo abejonių, ar ji skaidriai panaudojo išmokas savivaldos politikams būdama Kauno savivaldybės tarybos nare.

J. Šiugždinienę ministerijos vadovo pozicijoje pakeitė ligtolinis viceministras G. Jakštas, su juo toliau dirbo visa buvusios ministrės politinė komanda.

Į šias lėšas gali pretenduoti projektai, skirti veikloms, skatinančioms fizinio aktyvumo plėtrą, taip pat sporto inventoriui ir įrangai įsigyti, organizuoti sporto renginius, bei kvalifikacijai tobulinti ir sporto informacijos sklaidai.

Be kita ko, į finansavimą gali pretenduoti projektai, skirti esamų sporto paskirties pastatų arba sporto paskirties inžinerinių statinių plėtrai, priežiūrai ir remontui.

10 proc. fondo lėšų skiriama neįgaliųjų sporto plėtrą skatinantiems projektams įgyvendinti.

Paraiškas sporto projektų finansavimui gauti gali teikti tik juridiniai asmenys. Fondo lėšomis gali būti finansuojama iki 90 proc. projekto išlaidų, o projektų įgyvendinimo laikotarpis turi būti ne ilgesnis nei ketveri metai.

Paraiškas projektams galima teikti iki gruodžio 23 dienos, išskyrus paraiškas pastatų plėtrai, priežiūrai ar remontui – jas galima pateikti iki kitų metų kovo 1-osios.

Sporto projektų konkursus administruoja ministerijai pavaldus Švietimo mainų paramos fondas. Centrinė projektų valdymo agentūra administruoja pastatų plėtros, priežiūros ir remonto projektų konkursus.

Finansuojami projektai atrenkami konkurso būdu. Paraiškas vertina nepriklausomi ekspertai ir vertintojai, po to – švietimo, mokslo ir sporto ministro sudaryta Sporto projektų komisija.

2022 metais naujiems sporto projektams planuojama paskirstyti ne mažiau 5 mln. eurų fondo lėšų. Tęstiniams projektams finansavimas bus užtikrinamas iš kiekvienų kitų metų fondo biudžeto.

Ministerija primena, kad po pernai priimto Konstitucinio Teismo sprendimo, kuriuo nuostatos, reglamentuojančios fondo finansavimą ir lėšų skyrimo tvarką, buvo pripažintos prieštaraujančios Konstitucijai, pasikeitė fondo sudarymo tvarka.

Antikonstitucinėmis buvo pripažintos tos Sporto įstatymo nuostatos, kurios iš anksto numatė fiksuoto dydžio finansavimą, įtvirtinant jo konkretų lėšų dydį kaip tam tikrą procentinę dalį nuo akcizo už alkoholinius gėrimus ir apdorotą tabaką (2, 2,5, 3 proc.) ir loterijų ir azartinių lošimų mokesčio (10 proc.) dalies, o taip pat tos, kurios numatė, kad einamaisiais biudžetiniais metais nepanaudotos lėšos negrąžinamos į valstybės biudžetą ir paliekamos kitais biudžetiniais metais numatytiems sporto projektams finansuoti.

Pasak ministerijos, dėl to dabar fondas yra biudžeto priemonė be specialaus pajamų šaltinio ir įstatymu apibrėžtų apimčių ir jam tik vieneriems biudžetiniams metams skiriamų lėšų dydį kasmet nustato Vyriausybė ir Seimas, tvirtindamas valstybės biudžetą.

Numatoma, jog 2022-iesiems fondui bus skirti 14,88 mln. eurų. Iš šios sumos bus finansuojami ir 2019-2021 metų kvietimų sporto projektai.

Jos teigimu, šios naujosiomis technologijomis grįstos priemonės padės pedagogams dirbti su specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais mokiniais. Priemonės skirtos mokykloms, kuriose bendrosios paskirties klasėse mokosi didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių turintys mokiniai.

Už daugiau nei 500 tūkst. eurų valstybės ir Europos Sąjungos lėšų bendrojo ugdymo mokykloms nupirkta 43 interaktyvūs stalai, 35 interaktyvūs kilimėliai, 30 interaktyvių ekranų su mobiliais stovais, 30 komunikatorių („Supertalker FT“) bei 30 begalybės tunelio skydų.

Šios priemonės ugdyti ir lavinti stambiąją ir smulkiąją mokinių motoriką, stimuliuoti ar raminti sensorinę sistemą, padėti komunikuoti.

Priemonės paskirstytos ir jau pasiekė 110 šalies bendrojo ugdymo mokyklų – nuo pradinių mokyklų iki gimnazijų.

„Švietimo įstatymo pakeitimai, šalies ugdymo įstaigose įtvirtinsiantys įtraukties principus, įsigalios 2024 metais. Tačiau jų neįgyvendinsime staiga. Įtrauktis – tai procesas, kurį galime pradėti dabar: pritaikydami ugdymo aplinką specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems vaikams, skatindami mokytis ir atnaujinti savo kompetencijas pedagogus, šviesdami visuomenę ir keisdami jos neigiamas nuostatas į „kitokius“ vaikus bendrose mokyklose“, – pranešime teigė viceministras Ramūnas Skaudžius.

Priemonės mokykloms skirtos atsižvelgiant į jų poreikį, Švietimo valdymo informacinės sistemos duomenis apie specialiųjų poreikių grupes, kitus nustatytus kriterijus.

Netrukus mokyklas pasieks ir kitos ES projekto „Specialiųjų mokymo priemonių ir ugdymui skirtų techninės pagalbos priemonių įsigijimas“ lėšomis įsigytos priemonės: planšetiniai kompiuteriai, komunikatoriai, širmos, specialios kompiuterio pelės, padedančioms žmonėms su negalia galvos ar akių judesiais valdyti kompiuterį.

Nuo 2024 metų įsigalios Švietimo įstatymo pakeitimai, numatantys šalies ugdymo įstaigose įtvirtinti įtraukties principą. Šis principas reiškia, kad švietimo sistemoje pašalinamos kliūtys neįgaliesiems ar kitokių individualių ugdymosi ypatumų turintiems asmenims ugdytis kartu su savo bendraamžiais, t. y. ne ugdytinis prisitaiko prie darželio ar mokyklos, o ugdymo įstaiga turi kurti tinkamas sąlygas įvairių ugdymosi poreikių turintiems mokiniams bei teikti reikalingą pagalbą.

Anot jos, antra nuotolinio ugdymo banga rudenį jau buvo gal kiek lengvesnė. "Aišku, vieniems sekasi geriau, kitiems – prasčiau. Šis laikotarpis ir nuotolinio ugdymo įvedimas kartu yra iššūkis, ir galimybė. Labai tikiuosi, kad su iššūkiu mes susitvarkysime, o galimybę išnaudosime ir tada, kai susitvarkysime su pandemija, nebegrįšime  prie visiško tradicinio mokymo. Vis dėlto mišrus mokymas bus tas mokymo būdas, kuris turėtų vyrauti, kai derinamas tradicinis ugdymas su nuotoliniu", – įsitikinusi ministrė.

Šiemet ne kartą nuskambėjo teiginys, kad būtent šį laikmetį išgyvenusi karta bus nemokšų karta, – tai esą lems žymiai suprastėjusi ugdymo kokybė, kai viskas vyksta nuotoliniu būdu.

Netikėtumas tiek vaikams, tiek mokytojams, kai per kelias dienas reikėjo pasirengti nuotoliniam mokymui.

"Neturiu įrodymų, kad kokybė prastėja. Manau, čia yra keli dalykai. Vieniems vaikams nuotolinis ugdymas yra labiau tinkamas nei kitiems, tačiau yra nemažai tokių, kuriems sunkiau mokytis visiškai nuotoliniu būdu ir dėl socialinių ryšių, ir dėl motyvacijos ar susikaupimo. Dar vienas niuansas – pačių mokyklų ir mokytojų pasirengimas, kaip jie veda pamokas, kaip sugeba įveiklinti tą nuotolinio ugdymo procesą. Situacija bus labai įvairi, ir mums labai svarbu įvertinti, kad kai kurių vaikų rezultatai bus prastesni, ir padėti jiems pasitempti", – sako J.Šiugždinienė.

Neapsieisi be praktikos

Ne paslaptis, kad ir aukštajam mokslui nuotolinės studijos tapo tam tikru iššūkiu – kai kuriems dėstytojams teko pasitempti tobulinant informacinių technologijų įvaldymo gebėjimus, o studentai neretais atvejais netgi tapo dėstytojų konsultantais šioje srityje.

"Gal aukštajam mokslui buvo paprasčiau, bent jau kai kurioms aukštosioms mokykloms, nes "Moodle" sistema, kuria gali organizuoti nuotolinį ugdymą pasitelkus dar ir papildomas programas, tikrai nebuvo naujiena, bent jau universitetams – tikrai, – įsitikinusi J.Šiugždinienė, anksčiau laikinai ėjusi Kauno technologijos universiteto rektorės pareigas. – Manau, visko buvo, bet aukštosioms mokyklos buvo lengviau – jos geriau pasiruošusios šioje srityje. Ir iki pandemijos kai kurios programos ar moduliai vyko nuotoliniu būdu."

Vis dėlto, ministrės nuomone, didžiausia problema aukštajam mokslui dirbant nuotoliniu būdu – praktikos, laboratoriniai ir baigiamieji darbai. "Kai kuriose specialybėse niekaip neapsieisi be praktikos ir be tiesioginio darbo. O dabar daug kas priklausys nuo to, kaip mums pavyks susidoroti su pandemija. Galime atidėti kai kuriuos laboratorinius ar praktikos darbus, bet negalime jų atidėti neribotam laikui", – pastebi pašnekovė. Anot jos, jeigu procesas užsitęs ilgiau, reikės galvoti apie sprendimus ir kaip užtikrinti, kad diplomas ir įgūdžiai bei kompetencijos, kurias aukštoji mokykla turi suteikti, būtų tokie, kokie turi būti. "Mes negalime išleisti pusiau skustą, pusiau luptą absolventą", – priduria J.Šiugždinienė.

Yra kuo pasidžiaugti

2019 m. rugsėjo 1-ąją Kauno mieste iš viso buvo 35 487 mokiniai, o šių metų rugsėjį – 36 403 mokiniai. "Matome, kad mokinių skaičius didėja Kauno mieste – 2020 m. beveik 1 000 vaikų daugiau nei 2019 m.", – tokią statistiką pateikė Kauno miesto savivaldybės Švietimo ir ugdymo skyrius.

"Tikrai galime pasidžiaugti, kad šiek tiek moksleivių daugėja. Matome ir reitinguose mūsų mokyklas, mūsų gimnazijas, kurios yra pirmaujančiose pozicijose – Jėzuitų gimnazija, Kauno technologijos universiteto (KTU) ir "Saulės" gimnazijos. Tikrai yra kuo pasidžiaugti. Po truputį plečiasi tarptautinio bakalaureato programos Kaune – J.Jablonskio gimnazijai suteikta galimybė dirbti, tai didelis pranašumas. J.Dobkevičiaus progimnazija tam ruošiasi. Aišku, lėtai vyksta tas procesas, man norėtųsi, kad vyktų greičiau ir plačiau, bet jis vyksta", – pozityvius dalykus vardijo pašnekovė, vis dėlto pripažįstanti, kad ugdymo skirtumų yra. "Kaip ir visoje Lietuvoje. Kaunas nėra išimtis. Tiesa, galima pasidžiaugti matematikos rezultatais – jie Kaune šiek tiek geresni nei Lietuvos vidurkis. Tai irgi džiugus dalykas", – pridūrė pašnekovė.

Man šie metai atmintyje išliks kaip sudėtingo, bet sutelkto darbo laikas.

Šiais metais duris atvėrė ir savo paslaugas šeimoms pasiūlė išties daug privačių ugdymo įstaigų. Kodėl ši tendencija populiari? "Priežastys – labai įvairios. Mokyklų situacija Kaune išties yra gera, bet ikimokyklinio ugdymo įstaigų kai kuriose seniūnijose trūksta, ypač vaikams nuo vienerių iki trejų metų. Verslas natūraliai mato šią nišą ir pasiūlo paslaugas. Verslas visada įvertina tam tikras nišas, todėl matome, kad Kaune yra įsisteigusi ir ne viena privati mokykla. Kiekviena iš jų unikali: Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gimnazija – su specializuotomis programomis, "Erudito" licėjus siūlo tarptautines programas, specializuota Valdarfo mokykla ir kitos. Yra ir kokybės klausimas. Mūsų lyderiaujančios gimnazijos yra pilnos mokinių, didelės klasės, tėvai varžosi, kad vaikai į jas pakliūtų, o visi negali sutilpti. Privačių mokyklų klasės dažnai yra mažesnės, tai tėvams patinka. Mano nuomone, konkurencija iš esmės yra sveikas dalykas ir privačias mokyklas vertinu teigiamai, bet tikslas – kad valstybinės mokyklos būtų tokios pat geros, kaip ir privačios. Dauguma ir yra, bet tikrai ne visos. Jeigu jos visos bus stiprios, turės pakankamai moksleivių, kaip ir tos lyderiaujančios", – pasvarstymais dalijasi naujoji ministrė.

"Metams baigiantis nori padėkoti kiekvienam švietimo, mokslo, sporto bendruomenės nariui už kantrybę, už indėlį į mūsų vaikų ir jaunimo galimybes ugdytis. Norisi padėkoti už tai, kad buvo kantrūs, sąmoningi, kad visi kartu vieni iš kitų mokėsi, vieni kitiems padėjo. Man šie metai atmintyje išliks kaip sudėtingo, bet sutelkto darbo laikas. Sutikime Naujuosius metus kupini vilties ir vidinės šviesos", – linki J.Šiugždinienė.

Pretenduojantys vertinti sporto projektus turi būti susipažinę su sportą reglamentuojančiais teisės aktais, turėti universitetinį išsilavinimą, vertinamos srities kvalifikaciją arba ne mažesnę kaip 3 metų darbo patirtį toje sporto srityje, kurios projektus jie vertins. Vertintojams taip pat, kaip ir valstybės tarnautojams, galioja nepriekaištingos reputacijos reikalavimas ir kiti Valstybės tarnybos įstatyme nustatyti kriterijai.

Atrenkant vertintojus svarbus nešališkumo principas. Pretenduojantieji būti vertintojais ne mažiau kaip metus turi būti neturėję darbo santykių, giminystės ar kitokių ryšių su pareiškėju, pateikusiu projektą.

Ekspertų atranka vyks dviem etapais. Pirmiausia bus įvertinamas ekspertų atitikimas minimaliems privalomiems kvalifikacijos reikalavimams. Per pirmąjį etapą planuojama atrinkti apie 30 ekspertų. Jeigu juos atitinkančių ekspertų bus daugiau negu planuojamas minimalus ekspertų skaičius, jų kvalifikacija bus vertinama papildomai. Antruoju etapu numatyta atrinkti dar iki 20 vertintojų.

Sutartys su vertintojais bus pasirašomos 6 mėnesiams, tuo metu jie turi turėti galimybę dirbti pagal individualios veiklos pažymėjimą. Kiekvienam ekspertui bus pasiūlyta įvertinti ne mažiau kaip 10 paraiškų. Daugiausia, įskaitant ir pervertimą, būtų sulygta įvertinti iki 130 paraiškų.

Preliminarus pateiktų projektų vertinimo laikas – sausio-kovo mėn. Jei prireiktų pervertinti sporto projektų paraiškas, tai planuojama atlikti kovo-balandžio mėn.

Pernai priėmus naują Sporto įstatymą, nuo 2019 m. valstybės biudžeto lėšos skirstomos per Sporto rėmimo fondą, kurį administruoja Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Švietimo mainų paramos fondas ir Centrinė projektų valdymo agentūra. 2020 metais Sporto rėmimo fondo biudžetas yra 4 mln. Eur didesnis nei 2019 metais: sporto rėmimo fondo lėšomis finansuojamų keturių sporto krypčių sporto projektams, kuriuos administruoja ministerija, numatoma skirti 13,5 mln. eurų. Centrinės projektų valdymo agentūros administruojamai sričiai – esamų sporto bazių plėtra, remontas ir priežiūra – 3,4 mln.