„Nasdaq" duomenimis, kompanija patvirtino prognozuotą 4,97-5,01 JAV dolerių metinį pelną už vieną akciją, t.y. 28-29 proc. daugiau nei praėjusiais metais.

Vien per pastarąją savaitę „Philip Morris" akcijų vertė pakilo beveik 5 proc., kompanijai pademonstravus gerėjančius rezultatus daugumoje iš daugiau kaip 40 pasaulio šalių, kuriose parduodamos bedūmės alternatyvos tradicinėms cigaretėms.

Pasak „Philip Morris" generalinio direktoriaus Andre Calantzopouloso, tokį augimą lėmė didėjanti kaitinamojo tabako produktų paklausa pasaulyje, o didinamas investicijas į šiuos mažiau žalos sveikatai darančius produktus atspindi šią savaitę pirmą kartą Tokijuje pristatyti nauji tabako kaitinimo įrenginiai „IQOS 3" ir „IQOS 3 Multi".

„Trečiojo ketvirčio rezultatai rodo, kad kompanija juda teisingu keliu – pardavimų apimtys nuosekliai augo tiek per pastaruosius tris mėnesius, tiek ir per pastaruosius metus. Tai atspindi kaitinamųjų tabako produktų gamybos paklausa. Dėl to ir toliau investuojame į produktų plėtrą", – sakė kompanijos vadovas.

Tabako gamintojas skelbia jau investavęs 4,5 mlrd. JAV dolerių į bedūmių alternatyvų vystymą ir aktualius mokslinius tyrimus. Inovatyviems gaminiams sukurti prireikė daugiau nei 15 metų.

„IQOS 3"  ir „IQOS 3 Multi" – tai naujos kartos technologija, simbolizuojanti sklandų perėjimą prie bedūmės ateities, kur suaugę rūkantieji, kurie negali arba nenori atsikratyti įpročio rūkyti, turi galimybę pasirinkti mažiau kenksmingas alternatyvas“, – teigia A. Calantzopoulo.

Praėjusiais metais „Philip Morris" paskelbė pradedanti įgyvendinanti pasaulinę strategiją, kuria siekiama, kad įprastines cigaretes visiškai pakeistų bedūmiai tabako gaminiai.

Kompanija skelbia, kad šiuo metu beveik 6 mln. pasaulio rūkalių jau perėjo prie mažiau kenksmingų bedūmių alternatyvų. Planuojama, kad iki 2025 m. bedūmių tabako gaminių vartotojų bus ne mažiau 40 mln.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, pasaulyje rūko 1,1 mlrd. žmonių – daugiau kaip 20 proc. suaugusių gyventojų. Nuo rūkymo ir jo sukeltų ligų pasaulyje per metus miršta apie 6 mln. žmonių.

Moksliniai tyrimai atskleidžia, kad plaučių vėžio riziką lemia genų, aplinkos ir gyvenimo būdo sąveika. Laimei, bent jau pastarąjį mes galime keisti.

Tad Nacionalinio vėžio instituto Vėžio epidemiologijos laboratorijos vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Rūta Everatt paneigia su šios ligos atsiradimu susijusius mitus ir atskleidžia, kurie veiksniai turi didžiausios įtakos bei, kaip jų išvengti.

Kurie veiksniai reikšmingiausi?

Anot dr. R. Everatt, svarbiausi rizikos veiksniai yra rūkymas, darbo aplinka, oro tarša, nevisavertė mityba, genetinis polinkis: „Apie 15 proc. plaučių vėžio atvejų siejami su oro tarša, kurios pagrindiniai šaltiniai yra transportas, šilumos, energetikos bei kitos pramonės įmonės. Moksliniai tyrimai rodo, kad tarp asmenų, gyvenančių padidinto užterštumo teritorijose, atitinkamai didėja ir rizika susirgti plaučių vėžiu. Tuo tarpu su profesiniais veiksniais siejama apie 10 proc. ligos atvejų. Nustatyta, kad kai kurių pramonės sričių ir profesijų darbuotojai, veikiami asbesto, dervų, suodžių, silicio, chromo, nikelio ir kai kurių kitų medžiagų, dažniau suserga šia liga. Taip pat, ilgalaikis ir intensyvus dyzelinių variklių išmetamųjų dujų poveikis gali padidinti ligos riziką“.

Mokslininkų verdiktas negailestingas – rūkymas yra reikšmingiausias plaučių vėžio rizikos veiksnys, kuris sukelia daugiau kaip 8 iš 10 ligos atvejų.

Vis tik kitus plaučių vėžio rizikos faktorius epidemiologė laiko mažiau reikšmingais, palyginti su rūkymu. Mokslininkų verdiktas negailestingas – rūkymas yra reikšmingiausias plaučių vėžio rizikos veiksnys, kuris sukelia daugiau kaip 8 iš 10 ligos atvejų. Nors žmonės rūko dėl nikotino, kuris pats nėra kancerogenas, jis sukelia priklausomybę, dėl kurios įklimpstama į šį žalingą įprotį. Na, o rūkant cigaretes, įkvepiama dūmų, kuriuose yra apie 5 tūkst. cheminių junginių, iš kurių 70 – kancerogeniški, arba kitaip – pažeidžia ląstelių DNR, rašoma pranešime spaudai.  Ilgainiui kaupiantis DNR pažaidoms, ląstelės gali pradėti nekontroliuojamai augti ir daugintis – vystosi vėžys.

„Įrodyta, kad rūkantys asmenys plaučių vėžiu serga iki 20 kartų dažniau lyginant su niekada nerūkiusiais. Net ir retkarčiais tuo piktnaudžiaujančių tikimybė susirgti yra didesnė. Na, o kuo ilgiau asmuo rūko ir kuo daugiau cigarečių per dieną surūko – tuo ligos rizika didėja“, – konstatuoja dr. R. Everatt.

Čia epidemiologė primena ir pasyvaus, kitaip vadinamo antriniu, rūkymo pavojų, kuomet tabako dūmai įkvepiami būnant prirūkytose patalpose. Jau įrodyta, kad nerūkantiems asmenims, kvėpavimas tabako dūmų užterštu oru yra rizikos veiksnys, kai kalbame apie šią grėsmingą ligą.

Kalbant apie genetikos įtaką plaučių vėžio atsiradimui, nėra aišku, kiek nulemia paveldimumas, o kiek – dažnas buvimas šalia rūkančių artimųjų. Tačiau nustatyta, kad, jei šeimos narys yra sirgęs plaučių vėžiu, tikimybė juo susirgti patiems padvigubėja.

Sprendimas - sveika gyvensena nerūkant

Mityba taip pat gali turėti įtakos ligos atsiradimui arba priešingai – padėti jos išvengti. „Nemažai tyrimų atskleidė, kad žmonės, kurie vartoja daugiau vaisių ir daržovių, rečiau serga plaučių vėžiu. Kas yra apsauginis veiksnys – vaisiuose ir daržovėse esančios tam tikros medžiagos, ar jų visuma – dar tiriama“, – sako mokslininkė.

Dr. R. Everatt taip pat pastebi paradoksą – į Lietuvą atkeliavus sveikos gyvensenos bumui, žmonės sportuoja, sveikiau maitinasi, bet cigarečių savo gyvenime ne visada atsisako. Deja, žalingas jų poveikis nėra panaikinamas pasirinkus kitu požiūriu sveikesnę gyvenseną.

Ar saugesnės alternatyvos tikrai saugesnės?

Be jokios abejonės, kad geriausias būdas išvengti plaučių vėžio – visiškai mesti rūkyti. Tačiau, nors tyrimai rodo, kad dauguma rūkančiųjų norėtų atsikratyti šio įpročio, jie nesugeba to padaryti savarankiškai. Tad negalintys ar nenorintys visiškai mesti rūkyti žmonės dažnai atsigręžia į šiandien prieinamas mažesnės žalos alternatyvas – elektronines cigaretes ar bedūmius tabako gaminius. Vis tik kol kas mokslininkė šias priemones vertina atsargiai.

„Iki šiol atliktų mokslinių tyrimų duomenys rodo, kad elektroninės cigaretės galbūt yra mažiau kenksmingos už įprastas cigaretes. Vis tik ilgalaikis jų poveikis dar nėra žinomas. Kol kas nėra ir vieningos nuomonės, ar elektroninės cigaretės padeda mesti rūkyti, ar dėl sukeliamos priklausomybės nuo nikotino jos neskatina jaunų žmonių pradėti rūkyti. Kad būtų atsakyta į visus klausimus, reikia daugiau mokslinių tyrimų“, – sako dr. R. Everatt.

Anot mokslininkės, elektroninės cigaretės pripildomos tirpalo, kuris rūkant garuoja. Tokiu arba pakaitinės nikotino terapijos būdu gaunamas tik nikotinas, o kancerogeninių tabako degimo produktų į organizmą nepatenka. Tačiau, garuose, nors ir nedideli kiekiai, vis tik randama galimai kenksmingų cheminių medžiagų, kurių poveikis dar nėra žinomas.

Na, o neretai pasigirstančias kalbas apie tai, kaip kosmetikos priemonės, buitiniai chemikalai ar maisto gaminimo metu susidarančios medžiagos, kurias įkvepiame, susiję su plaučių vėžio atsiradimu, dr. R. Everatt vadina tiesiog gandais. Kai kurios iš tų medžiagų yra siejamos su kenksmingu poveikiu sveikatai, tačiau apie jas kalbėti, kaip apie plaučių vėžio priežastis, šiuo metu rimto pagrindo nėra – mokslinių įrodymų tam nepakanka, o ir šių veiksnių svarba neesminė, lyginant su cigarečių rūkymu.

Nieko nestebina, kad kenksmingi tabako dūmai, kuriuose gausu kancerogeninių medžiagų, gali sukelti gerklės ir burnos vėžį, tačiau vis dar iki galo neaišku, kaip kyla pavojus kitiems organams, pavyzdžiui, kepenims ir šlapimo pūslei.

Mokslininkai daugiau sužinojo ištyrę „antspaudus“, kurie dėl rūkymo susiformuoja navikų DNR molekulėse. Tyrimu, kuris paskelbtas žurnale „The Science“, nustatyta, kad genetinę žalą gali lemti įvairūs mechanizmai.

Britanijos ir JAV mokslininkai, ištyrę 5000 navikų, palygino kada nors rūkiusių ir niekada nerūkiusių pacientų vėžio ypatybes. Daugelio rūkalių DNR molekulėse mokslininkai aptiko tam tikrų molekulinių antspaudų, arba „pėdsakų“.

Tiesioginė žala – tik pusė istorijos

Mutacijos gali tiesiogiai sukelti vėžį, tačiau jos gali paskatinti ir netiesioginius procesus, kurie keičia ląstelių aplinką ir lemia genetinę žalą.

„Iš tyrimo rezultatų galima padaryti ir numanomų, ir netikėtų išvadų, be to, paaiškėjo, kad rūkymo poveikis yra ir tiesioginis, ir netiesioginis", – sakė tyrimo bendraautoris profesorius Dave`as Phillipsas.

Įkvėptų dūmų tiesiogiai paveiktos ląstelės labiausiai nukentėjo nuo kancerogenų, kurie lemia klaidingą DNR replikaciją. Tai pasakytina ne tik apie plaučius, bet ir apie burnos ertmę, ryklę ir stemplę.

Tuose organuose aptiktų mutacijų pėdsakų nenustatyta navikuose, kurie susiformavo kitose kūno dalyse, tokiose kaip pilvas ar kiaušidės.

Kituose organuose poveikis buvo kitoks. „Kitos kūno ląstelės patyrė tik netiesioginę žalą, nes yra pagrindo teigti, kad tabako dūmai veikia pagrindinius tose ląstelės vykstančius  procesus, o tai paskatina DNR mutacijas“, – teigė D. Phillipsas.

Be to, tyrimu atskleista, kad rūkymo žala DNR molekulėms daroma penkiais skirtingais būdais. Ryškiausias buvo procesas, kuris paspartina ląstelių senėjimą ir priešlaikinę DNR mutaciją.

Kitas rūkymo paliktas pėdsakas buvo susijęs su pernelyg aktyviu DNR fermentų redagavimu.

Per tyrimą buvo reguliariai aptinkama ir kitų mutacijų pėdsakų, nepaisant to, kad ne visada buvo įmanoma nustatyti, kaip žala buvo padaryta.

Naviko „archeologinis aprašas“

Navikuose esama genetinės informacijos apie tai, kaip jie supiktybėja. Dabar mokslininkai šią sritį tikisi išnagrinėti išsamiau.

„Kiekvieno vėžio genome esama tam tikro „archeologinio aprašo“, kuris užšifruotas pačiame DNR kode ir kuriame atsispindi vėžio vystymąsi paskatinančių mutacijų poveikis“, – teigė kitas tyrimo bendraautoris profesorius Mike'as Strattonas.

„Sprendžiant iš mūsų tyrimo, tabako poveikis vėžio susiformavimui yra daug sudėtingesnis, nei manėme iki tol. Tiesą sakant, iki galo nesuprantame, dėl ko išsivysto įvairių rūšių vėžys, be to, esama kitų žinomų vėžį skatinančių veiksnių, tokių kaip apkūnumas, kurių poveikio mechanizmas nėra visiškai aiškus. Šis tyrimas gali suteikti svarbios naujos informacijos apie tai, kaip vėžys vystosi, o tai gali padėti tobulinti vėžio prevenciją“, – sakė M. Strattonas.

Geresnis rizikos supratimas

Tyrėjai nustatė, kad kasmet kiekvienoje aktyvaus rūkaliaus plaučio ląstelėje susidaro 150 papildomų mutacijų, o tai leidžia nustatyti tiesioginį ryšį tarp cigarečių, surūkytų per gyvenimą, skaičiaus ir naviko DNR įvykusių mutacijų skaičiaus.

„Jau turėjome daug epidemiologinių duomenų, kurie suteikia galimybę nustatyti rūkymo ryšį su vėžiu, tačiau dabar galime tiesiogiai stebėti ir kiekybiškai įvertinti rūkymo sukeltus pokyčius DNR molekulėse“, – teigė trečiasis tyrimo bendraautoris dr. Ludmilas Alexandrovas.

Nors poveikis plaučiams ypač matomas, tyrimas suteikia pagrindo teigti, jog esama pavojaus, kad mutacijos paveiks ir kitus organus. Kai kasmet surūkoma po pakelį cigarečių per dieną, kiekvienoje gerklų ląstelėje vidutiniškai susidaro 97 papildomos mutacijos, ryklės – 39 mutacijos, burnos ertmės – 23 mutacijos, šlapimo pūslės – 18 mutacijų, o kiekvienoje kepenų ląstelėje – 6 mutacijos.

Rugsėjį paskelbto tyrimo duomenimis, rūkymo pėdsakų buvusio rūkaliaus DNR galima rasti praėjus net 30 metų po to, kai žmogus meta rūkyti.

Tyrime apžvelgti 16 000 pacientų kraujo mėginiai ir nustatyta epigenetinė žala, kurią sukėlė su rūkymu susijęs DNR metilinimo procesas – metilo grupių prisijungimas prie DNR. Kai kurie genų pokyčiai, kaip manoma, paskatina vėžį ir širdies bei kraujagyslių ligas, tačiau mokslininkai nustatė, kad rūkymo sukeltos mutacijos genomą paveikė daug plačiau.