-
G. Landsbergis pripažįsta, kad iškilo grėsmė partijos atsinaujinimo idėjai 8
Buvo kalbama, kad T. Langaitis tiesiog pasirinko geriau apsimokantį verslo kelią. Praėjusią savaitę paskelbtas anonimės liudijimas, kad buvęs premjero Andriaus Kubiliaus patarėjas Mykolas Majauskas prieš penkerius metus atsivedė ją, pilnametę moksleivę, į savo butą ir prie jos seksualiai priekabiavo. Ir apžvalgininkai, ir konservatorių pirmininkas Gabrielius Landsbergis pripažįsta, kad T. Langaičio ir M. Majausko istorijos, nors skirtingos – diskredituoja taip puoselėtą partijos atsinaujinimo kelią.
Trečiadienį Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis pareiškė, kad dvejopų standartų negali būti – lygiai kaip ir neseniai per apkaltą iš Seimo pasitraukusio Kęstučio Pūko atveju, dabar Seimui vėl teks kurti laikinąją tyrimo komisiją, kuri tirs M. Majausko elgesį prieš kelerius metus. V. Pranckietis net įžvelgė apkaltos galimybę, tačiau baigiantis savaitei Seimo vadovas pripažino paskubėjęs.
„Apkaltos komisija sudaroma trimis atvejais: kada šiurkščiai pažeidžiama Konstitucija; kada sulaužoma priesaika; jeigu yra nusikaltimas. Šiuo atveju pirmieji du atvejai negalioja, kadangi jis dar buvo ne Seimo narys, kada aptarinėjami tie dalykai buvo. O trečiasis atvejis, kai bus atsakymas iš prokuratūros, jei bus kažkokia kaltinamoji medžiaga, tada ir galėtų būti sudaroma ta komisija“, – teigia V. Pranckietis.
Seimo nario K. Pūko apkaltos komisijos pirmininkė Dovilė Šakalienė sako, kad tarp M. Majausko ir K. Pūko atvejų dėti lygybės ženklo tikrai negalima, tačiau seksualinio priekabiavimo aukos liudijimą būtina vertinti rimtai ir aiškintis iki galo.
„Skirtumas pagrindinis yra tas, kad tarp M. Majausko ir minimos merginos nebuvo tiesioginio pavaldumo, nes nebuvo jokių darbinių santykių, nebuvo kandidatavimo į darbo vietą ir t.t., kaip kad buvo buvusio Seimo nario K. Pūko atveju. Tačiau yra ir tam tikrų paralelių, todėl, kad kai mes kalbame apie asmenį, kuris užima aukštas pareigas, kuris turi aukštą politinį ir socialinį statusą, taip pat yra didelis amžiaus skirtumas – virš 30 metų amžiaus vyras ir dvyliktokė, tai mes tikrai matome galios santykį“, – mano D. Šakalienė.
Jų reputacija dabar yra sušlubavusi viena ar kita prasme – bent jau rinkėju akyse. Dėl to taip, įtakos konservatorių partijai gali turėti nemažos.
Į Generalinę prokuratūrą kreipėsi Seimo konservatorių frakcijos lyderis Gabrielius Landsbergis, paprašęs ištirti partijos kolegai viešai mestus kaltinimus. Baudžiamojo Kodekso straipsnis, kurį nurodo konservatorių lyderis, numato, kad tyrimas galimas tik gavus nukentėjusiojo arba jo teisėto atstovo skundą. Tad, į prokurorus galėjo kreiptis nukentėjusioji, o suėjus senačiai ir ši nebegali. Bet G. Landsbergis turi savo argumentų.
„Jeigu yra ypatingai svarbūs visuomenei klausimai kylantys, tai prokuratūra privalo priimti skundą, net jeigu nėra nukentėjusiojo kreipimosi. Tai yra vadinamas viešo intereso gynimas. Šiuo atveju mes manome, kad tai yra ypatingai svarbus dalykas dėl to, kad kalba eina apie Seimo narį. Prokuratūra turėtų bent jau atsiversti [pareiškimą – LRT.lt] ir pažiūrėti į tyrimo esmę – ar yra galimybė ten ką nors tirti, ar nėra. Iš atsakymo mes tada matysime ir teisinį vertinimą visos situacijos“, – įsitikinęs G. Landsbergis.
Baudžiamosios teisės ekspertas Remigijus Merkevičius tikina, kad Seimo mandatas išskirtinių pozicijų nesuteikia, todėl konservatorių vadovo kreipimąsis beprasmis.
„Tai p. Landsbergis gali daug ką tvirtinti, bet baudžiamojo proceso teisė negalvoja, kad M. Majauskas yra svarbus asmuo. Įstatymas numato tam tikras išimtis ginant viešą interesą, visuomeninę reikšmę arba žmogų, kuris negali pats pasinaudoti savo teise į gynybą. Tai šiuo atveju neturime nei viešo intereso, nei juo labiau, žmogaus, kuris negali pats gintis. Tai šitas raštas juridinės reikšmės neturi absoliučiai jokios. Prokuratūra neturėtų kreipti dėmesio į jį ir atsakyti, kad kreipėsi ne tas žmogus, kuris turi kreiptis“, – situaciją paaiškina VU Baudžiamosios justicijos katedros docentas dr. Remigijus Merkevičius.
Į prokurorus dėl šmeižto pranešė kreipsiąsis ir pats Seimo narys M. Majauskas. Tai turėtų įvykti pirmadienį. Baudžiamosios teisės eksperto vertinimu, procesas abiem pusėms būtų ilgas ir sudėtingas.
„Matyt, reikės įrodinėti pagrindinį faktą, ar iš tikrųjų ta informacija, kuri buvo pateikta viešumoje, atitinka tikrovę, ar neatitinka. Vėliau reikės įrodinėti, kad tas, kas pateikė tą informaciją, veikė sąmoningai tyčia. Priklausomai nuo šių faktų įrodymo, bus aišku, apsigins jis ar neapsigins. Įrodyti merginai šioje buvusioje situacijoje tuos buvusius faktus, ypatingai vertinant tą situaciją, kuri ten galėjo būti, jos galėjimas žinoti tam tikras detales ir pan., manau, kad šansai yra labai, labai minimalūs. Arba jų praktiškai nėra“, – konstatuoja dr. R. Merkevičius.
Anot viešųjų ryšių ekspertų, M. Majausko situaciją komplikuotų, jei viešai prakalbėtų daugiau nukentėjusiųjų
Kol kas konservatoriaus M. Majausko kuruoto projekto „Moksleiviai į Vyriausybę“ dalyvė Milda Gardauskaitė liudijo ne asmeniškai patirtą šio politiko seksualinį priekabiavimą, o apie gandus, esą moksleivių pasisėdėjimai baruose persikeldavo į M. Majausko butą. Čia reiktų pabrėžti, kad nesislapstydama kalbėjusi mergina šiuo metu yra Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos deleguoto premjero Sauliaus Skvernelio pavaldinė – M. Gardauskaitė vyriausybės Strateginių pokyčių grupėje eina patarėjos pareigas.
Anot viešųjų ryšių ekspertės, dėl pastarųjų įvykių, kai M. Majauskas apkaltintas neva priekabiavęs prie moksleivių, ir Tado Langaičio, esą investavusio į kriptoverslą, kurį ir konsultavo, pasitraukimas iš Seimo gerokai supurtys konservatorių pozicijas
„Mes turime du jaunus žmones, kurie turėjo tikrai didžiulį visuomenės pasitikėjimą, kurie tikrai ateityje rinkimuose galėjo gauti pakankamai daug balsų konservatorių partijai. Jų reputacija dabar yra sušlubavusi viena ar kita prasme – bent jau rinkėju akyse. Dėl to taip, įtakos konservatorių partijai gali turėti nemažos“, – prognozuoja strateginės komunikacijos bendrovės „OMConsulting“ vadovė Orijana Mašalė.
Konservatorių lyderis sutinka, kad dėl dviejų jaunųjų partijos narių šią politinę jėgą ištiko rimti išbandymai, tačiau jis daug rimčiau vertina grėsmę pačiai atsinaujinimo idėjai.
„Apie Tėvynės sąjungą kalbama visų pirma ir ne tik dėl to, kad dviem kolegoms čia tokie klausimai kilo, bet ir dėl to, kad mes labai aukštai vėliavą buvom iškėlę. Mes iš tikrųjų pasakėm, kad partija turi atsinaujinti, partinė sistema turi atsinaujinti ir neva dabar yra toks mėginimas politiškai kovoti su Tėvynės sąjunga, pasakant, kad štai, žlugo idėja. Bet aš manau, kad pačią idėją privalu ginti, atsinaujinimo idėją ir aš toliau kviesiu jaunus žmones eiti kartu“, – įsitikinęs G. Landsbergis.
Viešųjų ryšių ekspertės vertinimu, konservatoriai dar turi galimybių atsitiesti, tačiau konkurentai dabar taip pat turi šansų šią situaciją pasukti savo naudai per artėjančią rinkimų seriją kitąmet.
„Šitoje vietoje atsiranda niša galbūt ir kitoms partijoms parodyti savo naujus, jaunus veidus ir taip pabandyti patraukti tą jaunąjį rinkėją. Su vyresniu elektoratu mes vargu, ar matysime labai didelių pokyčių“, – teigia O. Mašalė.
-
Seimo socialdemokratai įsitikinę, kad T. Langaitis pažeidė Konstituciją 22
„Galbūt tai supratęs jaunasis konservatorius Langaitis ir suskubo trauktis iš Seimo? Tačiau stebina, kodėl apie skaidrumą garsiai deklaravęs Seimo narys sau taikė kitokius standartus?“, – sako Seimo LSDD frakcijos narys, Seimo pirmininko pavaduotojas Gediminas Kirkilas.
G. Kirkilas remiasi žiniasklaidos praneršimais, kad Seimo narys T. Langaitis yra privačios bendrovės „Debitum Network Limited“ patarėjas, atsakingas už ryšius su investuotojais. Seimo narys šią informaciją viešai patvirtino, pažymėdamas, kad šią veiklą vykdo neatlygintinai. Publikacijoje taip pat aprašomi įvairūs T. Langaičio atlikti verslo sandoriai, kas suteikia pagrindo manyti, kad Seimo narys, eidamas savo kaip Seimo nario pareigas, faktiškai užsiėmė ir verslu.
Pasak G. Kirkilo, kitas publikacijoje minimas T. Langaičio atliktas kriptovaliutos vienetų įsigijimo sandoris taip pat kelia klausimų – ar sandoris atitiko rinkos kainą; ar negalėjo būti traktuojamas kaip bendrovės „Debitum Network Limited“ atlygis Seimo nariui už jo patarėjo darbą šioje bendrovėje?
„Tuo, žinoma, turėtų domėtis žiniasklaidos atstovai. Beje, taip pat kyla klausimas, ar Seimo narys T. Langaitis nesupainiojo viešųjų ir privačių interesų 2017 m. gruodžio mėnesį Seimo valdybos sprendimu vykdamas į komandiruotę Belgijoje, į diskusiją „Kriptovaliutos reguliavimas ir masiškai priimami įstatymai Europoje: privalumai ir trūkumai“ atsižvelgiant į tai, kad T. Langaitis ir jo valdoma kompanija aktyviai dalyvauja kriptovaliutų versle“, – svarsto LSDD frakcijos narys.
Prieš pat Seimo rinkimus daugelio puoselėtos viltys, kad priklausomybė konkrečiai partijai ar frakcijai netaps stabdžiu priimti visuomenei naudingiausius sprendimus, visiškai nepasiteisino.
„Baltos T. Langaičio pirštinės“ po truputį tamsėja, kai žinai dar ir šį faktą, kad politikas investavo į bendrovę „Debitum Network Limited“, kuri įsikūrusi ofšorinėje zonoje. O tai jau Valstybės politikų elgesio kodekso pažeidimas ir abejotina, ar tinkama „baltųjų pirštinių“ atstovui“, – sako Seimo pirmininko pavaduotojas G. Kirkilas.
Vasario 23 dieną T. Langaitis pranešė besitraukiantis iš Seimo, nes su dabartine valdančiąja dauguma neįmanoma pasiekti pažangos, primena ELTA.
„Šis pusantrų metų darbo Seime laikotarpis atskleidė ydingus valdančiųjų darbo principus, užgesinančius bet kokias viltis vykdyti sutarimu grįstą Lietuvos ekonomikos kūrimo procesą. Nuo pirmųjų darbo dienų Seime valdantieji demonstravo nenorą ieškoti sutarimo dėl svarbiausių darbų valstybei“, – teigia T. Langaitis.
„Didžioji dalis mano ir kolegų teiktų įstatymo pataisų ir projektų buvo sutinkami abejingai, o dažnai ir atvirai priešiškai (buvo atvejų, kai tiesiog dėl užkaitusių „valstiečių“ galvų įstatymo pataisų nebuvo leidžiama net pateikti). Konstruktyvus darbas vyko tik su keliais valdančiaisiais. Prieš pat Seimo rinkimus daugelio puoselėtos viltys, kad priklausomybė konkrečiai partijai ar frakcijai netaps stabdžiu priimti visuomenei naudingiausius sprendimus, visiškai nepasiteisino“, – pridūrė jis.
Jis tikino, kad pasitraukimą iš Seimo paskatino „valstiečių“ murkdymasis politiniuose skandaluose“, ir kaltino juos ignoruojant demokratinius parlamentinės veiklos principus.
„Mano galva, dabartinė politinė situacija opozicijoje veikiantiems politikams palieka tik vieną išeitį – nuosekliai vykdyti itin griežtos parlamentinės priežiūros ir kontrolės funkciją. Seimo TS-LKD frakcijos kolegos tai puikiai daro. Seimą palieku tvirtai pasitikėdamas opozicijos ryžtu ir gebėjimu apsaugoti Lietuvos Respubliką nuo vis dažniau pastebimų antidemokratinių tendencijų“, – tikina T. Langaitis.
Anot jo, jis negali rezultatyviai vykdyti pažadų rinkėjams, todėl dirbs su inovacijomis Lietuvoje kitais būdais.
„Asmeninį indėlį į Lietuvos, kaip inovacijomis vis labiau garsėjančios valstybės, kūrimą konstruktyviau realizuosiu kitais būdais – padėdamas vystyti aukštųjų technologijų ir finansinių paslaugų startuolius, kurdamas naujas, gerai apmokamas, Lietuvos ir pasaulio ateitį kuriančias darbo vietas. Taip pat toliau aktyviai dalyvausiu Tėvynės sąjungos veikloje“, – teigė T. Langaitis.
-
Pasiūlymo tapti ministru atsisakęs T. Langaitis: iš Seimo traukiuosi iš nevilties 10
Laidoje „Dėmesio centre“ – pokalbis su atsistatydinančiu Seimo nariu Tadu Langaičiu.
– Pone Langaiti, dar esate Seimo narys, bet suprantu, kad jau apsisprendėte ir niekas nepakeis jūsų nuomonės?
– Taip, jau esu pateikęs prašymą atsistatydinti.
– Nusibodo?
– Ne, ne tiek nusibodo, kiek nematau galimybių konstruktyviai dirbti Seime.
– Reikėtų turbūt pasakyti, kad esame labai gerai pažįstami – esame buvę klasės draugai. Prieš kurį laiką, kai jus atsitiktinai sutikau, klausiau kaip laikotės ir ar baigsite kadenciją. Suprantu, kad netyčia pataikiau?
– Turbūt susitikome prieš kokį mėnesį ir taip, jūsų klausimas buvo kaip pirštu į akį. Tuo metu jau tikrai svarsčiau tą klausimą.
– Sakote, kad nematote prasmės dirbti Seime. Kuria prasme nematote prasmės?
– Politika, aš manau, yra komandinis darbas ir komandinis žaidimas. Yra įvairios aplinkybės ir įvairios sąlygos, kuriomis reikia dirbti. Mes į rinkimus ėjome su, manyčiau, pernelyg kruopščiai paruošta ir parašyta rinkimų programa. „Planas Lietuvai“ buvo pripažintas tiek Lietuvos ekonomistų, tiek ir tarptautinių organizacijų. Turėjome surinkę labai stiprią komandą dirbti Vyriausybėje. Su labai stipria priekine linija atėjom.
– Jūsų lūkesčiai buvo, kad einate dirbti į valdžią ar bent į daugumą Seime?
– Natūralu, nes mes turėjome ir programą, ir komandą, kad įgyvendintume realius pokyčius Lietuvoje. Deja, susiklostė taip, kad nesame valdančiojoje koalicijoje ir tų galimybių įgyvendinti planą Lietuvai vis mažėja. Reikia pripažinti, kad dabar opozicijai liko tik parlamentinės kontrolės ir valdančiųjų kontrolės darbas. Šis darbas labai skiriasi nuo tos kūrybos, nuo vykdomosios veiklos Vyriausybėje. Galėčiau panaudoti krepšinio terminologiją: treneris kartais turi į aikštelę išleisti stipresnius puolėjus, kartais reikia papildomo gynėjo, o Tėvynės sąjungos tas „atsarginių suolelis“ tikrai yra labai ilgas ir stiprus. Šiandien tam, kad būtų galima vykdyti valdančiųjų kontrolę ir kai kurias jų antidemokratines idėjas, nemanau, kad esu pakankami stiprus. Tai nėra mano stiprioji pusė. Ateina kitas žmogus, kuris iš tiesų yra labiau patyręs dirbti apkasų pozicijoje. Taigi manau, kad nuo to komandai bus tik tai geriau.
– Jūs sakote, kad jūsų sprendimas buvo toks, koks buvo, dėl to, kad negalėjote realizuoti savo planų ir dar dėl to, kad vietoj jūsų ateina Andrius Kupčinskas?
– Aš manau, kad nuo to opozicijai bus tik tai geriau. Opozicija tikrai nenusilps. O mano buvimas Seime su mano gebėjimais ir mano stipriosiomis pusėmis, manau, yra tapęs gerokai mažiau prasmingas.
– Bet jūs juk bandėte Seime kažką inicijuoti, siūlyti. Veikėte kažką?
– Žinoma, aš pats registravau 11 įstatymo projektų, iš jų priimtas tik vienas – Magnickio įstatymas, prie kurio tikrai dirbo daug žmonių ir buvo didelis palaikymas. Visi kiti įstatymų projektai atmesti – tiek beviltiškas gali būti darbas opozicijoje. Vėlgi tai nėra kažkokia naujiena, nėra labai keista, kad taip yra, tiesiog reikia objektyviai vertinti faktus.
– Jūs sakote, kad žmonėms, kurie orientuoti į rezultatą, opozicijoje nėra ką veikti?
– Aš manau, kad reikia būti sąžiningiems prieš save. Manau, kad negaliu tiek daug padaryti dar trejus metus būdamas Seime, kiek galėsiu padaryti kitose veiklose Lietuvoje, pavyzdžiui, privačiame sektoriuje kurdamas gerai apmokamas darbo vietas. Aš nesutinku imti mokesčių mokėtojų pinigus ir nieko nedaryti Seime, ar imituoti darbą nešant įstatymų projektus, kurie žinau, kad bus atmesti. Manau, kad visiems nuo to bus tik geriau.
– Ką jūs ketinate veikti?
– Visų pirma noriu pasinaudoti taip kritiškai vertinama Seimo nario teise į atostogas. O vėliau turiu labai daug idėjų, kursiu verslo planus, analizuosiu ir tada spręsiu.
– Jūs esate finansiškai nepriklausomas žmogus, turėjęs savo verslą. Turbūt prieš dešimtmetį esate pardavęs investicinį fondą ir dabar esate žmogus, savo lėšas investuojantis į jūsų nuomone perspektyvius verslus.
– Taip, mano biografija susideda iš darbo investicinėje bankininkystėje ir rizikos kapitalo investicijų, informacinių technologijų įmonių kūrimo, startuolių kūrimo, kurių ne vieną sėkmingai pardaviau ir tapau finansiškai nepriklausomas prieš dešimtį metų.
Aš nesutinku imti mokesčių mokėtojų pinigus ir nieko nedaryti Seime, ar imituoti darbą nešant įstatymų projektus, kurie žinau, kad bus atmesti.
– Ir dabar jūs planuojate toliau investuoti savo sukauptą kapitalą ir negalvoti, ar tai sukurs jums interesų konfliktą kaip Seimo nariui, ar nesukurs? Tai irgi turbūt vienas iš argumentų?
– Teisingai. Paskutinius 10 metų aš paaukojau Lietuvai tiesiogine to žodžio prasme.
– Ką jūs turite omenyje?
– Šešerius metus pradirbau nevyriausybiniame sektoriuje. 2008 m. aš grįžau į Lietuvą, sukūriau čia šeimą ir kartu su žmona pradėjome savo labdaros organizaciją ir sukūrėme projektus „aukok.lt“, pagalba darbais ir t.t. Iš viso prisidėjau prie maždaug 150 skirtingų pilietinių iniciatyvų, socialinių projektų Lietuvoje. Išleidau apie trečdalį visų uždirbtų pinigų Lietuvos labui. Paskutiniai 3 metai buvo skirti grynai politikai – pusantrų metų dirbau kaip partijos rinkimų štabo vadovas ir pusantrų kaip Seimo narys. Taigi dabar aš grįšiu į privatų sektorių ir toliau investuosiu savo lėšas, kursiu. Tai man yra arčiausiai širdies. Samdomas darbas niekada nebuvo mano „arkliukas“. Ir dabar sutikus ne vieną Seimo narį jie man ploja per petį ir sako šaunuolis.
– Kas čia tokio šaunaus?
– Tai yra drąsus žingsnis, nes tikrai nemažai yra tokių, kurie bijo.
– Bet jumis pasitikėjo rinkėjai, į jus dėjo viltis. Jūs iš 29 numerio pakilote į 12 sąraše.
– Taip, bet sveikina mane dėl to, kad tai retas ir drąsus žingsnis. Žmonės įvertina tai, kad nebuvau tarp tų Seimo narių rato, kurie džiaugiasi esama situacija. Būkime sąžiningi, yra nemažai Seimo narių, kuriems labai tinka tas bendras materialinis pasiūlymas ir nepaisant to, ar jie gali kažką nuveikti, ar negali, jiems tiesiog tai tinka. Ir yra dalis Seimo narių, kurie tikrai yra labai orientuoti į rezultatą, yra pragmatiški ir objektyvūs, ir dėl to jie taip sutinka mano apsisprendimą.
– Ar tai, kad opozicijoje pasireikšti nebuvo beveik galimybių, ar visgi tai, kad, kaip politikas, bijojote galimų problemų investuojant versle buvo didesnis argumentas?
– Jeigu aš pradėčiau labai aktyviai vykdyti investicinę veiklą būdamas Seimo nariu, tai tikrai būtų netinkama ir aš matau tai kaip galimą interesų konfliktą. Tai irgi yra didelis skirtumas nuo to, ką dažnai matome. Iš vienos pusės kovoji su skardžiais, gražuliais ir kitais, kurie be skrupulų tą verslą iš politikos daro tiesiogiai, tai aš žiūrėdamas į priekį iš karto sau pasakiau, kad turiu rinktis – arba politika, arba verslas.
– Jeigu jūs būtumėte buvę valdžioje, jūs būtumėte užėmęs kažkokias pareigas, jums tokios mintys nebūtų kilusios?
– Manau, kad tuomet būčiau per daug užsiėmęs.
– Politikoje nutinka visko. Rytoj gali nebelikti valdančiosios koalicijos ir Tėvynės sąjunga gali atsidurti valdžioje bet kurią sekundę. Tada gali būti gaila, kad išėjote.
– Nebūtina būti Seimo nariu, kad dirbtum vykdomąjį darbą. Jeigu treneris pašauks, aš būsiu visą laiką prieinamas.
– Teko girdėti neoficialios informacijos, kad jums būnant opozicijoje buvote sulaukęs pasiūlymo eiti į ministrus. Tai tiesa?
– Buvo tokių pasiūlymų.
– Jūs turėjote Ministro Pirmininko pasiūlymą?
– Toliau drįsčiau nekomentuoti, bet tokių pokalbių yra buvę.
– Turiu neoficialią informaciją, kad premjeras jums siūlė būti ūkio ministru. Jūs gaunate pasiūlymą, nesvarbu iš ko, jei nenorite atskleisti, nueinate pas partijos pirmininką ir ką jis jums sako?
– Jis sako tai, ką jis ir turi sakyti – kad tai politiškai neįmanoma.
– Jūs suprantate, kad tai politiškai yra neįmanoma?
– Aš visiškai priimu tai, kad politiškai tokia situacija neįmanoma.
– Tai buvo dar vienas iš jūsų motyvų trauktis iš Seimo?
– Tikrai buvo liūdna, kad taip yra – tas politinis neįmanomumas. Tačiau toks yra faktas, ir negali tikėtis, kad bus kitaip. Visgi negaliu paneigti, kad buvo liūdna, nes, manau, kad ūkio ministro pareigose tikrai mielai būčiau padirbėjęs. Tačiau džiaugiuosi esamu ūkio ministru ir kuo galėdamas jam padėsiu.
– Bet kuriuo atveju, ar tas sprendimas trauktis iš Seimo reiškia ir jūsų sprendimą trauktis iš politikos apskritai?
– Tai, manau, kiekvienu atveju spręs Lietuvos rinkėjai ir galbūt kažkiek „treneriai“. Aš ir toliau liksiu labai aktyvus Tėvynės sąjungos narys. Manau, kad dabar turėsiu dar daugiau laiko dalyvauti bendruomenės veikloje.
– Ar jūs nusivylėte tuo, ką pamatėte?
– Politika galbūt atrodė kažkiek romantiškai iki 2010 m., kai aš pirmą kartą patekau į Seimą vykdant diskusijas „Lietuva 2030 – valstybės pažangos strategija“. Tai buvo dvejų metų procesas ir 2012 m. pavasarį su Jurgita Šiugždiniene mes dviese atkakliai nešėm Lietuvos pažangos strategiją. Tuomet bendravau su kiekvienu Seimo nariu, beldžiausi į kiekvieną frakciją, buvau komitetuose, komisijose – pamačiau kaip viskas veikia. Tai jau tada nusivyliau Seimu ir politika. Dabar, būdamas Seime, pastebėjau nežinotą iki tol ir, manau, pavojingą fenomeną – kai pradedi tirti kokią nors sritį, kurioje galima korupcija, iš karto prisistato save žurnalistais vadinančios grinevičiūtės su kameromis ir bando visa tai, ką tu tiri, sumesti tau atgal. Egzistuoja principas „geriausia gynyba – puolimas“, jo Seime yra nemažai.
– Dar jaunesni nei jūs politikai, panašu, kad randa vietą net ir būdami opozicijoje, pavyzdžiui, Mykolas Majauskas, kuris, atrodo, tikrai yra radęs savo vietą politikoje, ar kiti opozicijoje esantys politikai. Jūs nebandėte ieškoti sau kažkokio vaidmens, kuris galėtų leisti kurti ir nesant daugumoje?
– Įdėjau į tai nemažai pastangų ir būtent mano iniciatyva Seime buvo sukurtas iki tol neegzistavęs Aukštųjų technologijų, inovacijų ir skaitmeninės ekonomikos pakomitetis, kuriam ir vadovavau. Būtent ten mes ir nagrinėjome tokius klausimus kaip startuolių aplinkos gerinimas, sumanios specializacijos realus įgalinimas ir panašiai. Bene svarbiausias toje srityje klausimas man buvo viso viešojo IT ūkio konsolidavimas po konkrečiu valdymu, su atsakomybe už visus IT ūkio finansus, viziją, strategiją ir įgyvendinimą. To mes, deja, neturim. Šioje srityje – visiška netvarka. Šiuos klausimus tikrai aktyviai sprendėme, ministerijose sprendžiant šiuos klausimus praleisdavau lygiai tiek pat laiko, kiek ir Seime, bet, deja, po pusantrų metų mes neturime rezultato. Tai tikrai irgi nuvilia.
