Trumpame Vatikano pranešime sakoma, kad sekmadienį T. Kandrusevičiui sukako 75 metai. Sulaukę šio amžiaus visi vyskupai privalo įteikti popiežiui atsistatydinimo iš pareigų prašymą, kurį popiežius patenkina iš karto arba vėliau.

Pranešime taip pat nurodoma, kad Minsko ir Mogiliavo apaštališkuoju administratoriumi laikinai paskirtas Pinsko vyskupijos augziliaras vyskupas Kazimeras Velikaselecas.

Baltarusijos piliečiui T. Kandrusevičiui rugsėjį nepaaiškinus priežasčių buvo neleista įvažiuoti į šalį iš Lenkijos. Jis buvo išvykęs dalyvauti pamaldose Balstogėje. Į Baltarusiją T. Kandrusevičius sugrįžo prieš pat Kalėdas.

Būdamas Lenkijoje jis davė interviu vietos radijui, ragindamas nutraukti policijos smurtą prieš opozicijos protestuotojus ir reikalaudamas atsistatydinti autoritarinį lyderį Aliaksandrą Lukašenką, kuris buvo paskelbtas rugpjūtį vykusių rinkimų nugalėtoju.

Opozicija ir Vakarų demokratijos tvirtina, kad šie rinkimai buvo suklastoti. Baltarusijoje jau penktą mėnesį vyksta protestai, per kuriuos žmonės reikalauja A. Lukašenkos atsistatydinimo, politinių kalinių paleidimo ir naujų rinkimų.

Rudenį komentuodamas situaciją A. Lukašenka pareiškė, jog baltarusių katalikų lyderis Lenkijoje „gavo patarimų, kaip sugriauti šalį“.

T. Kandrusevičius yra baigęs Kauno kunigų seminariją, dirbo Vilniuje, Druskininkuose. Minsko-Mogiliavo metropolitu jis buvo paskirtas 2007 metais, o 2015-ųjų birželį išrinktas Baltarusijos vyskupų konferencijos pirmininku.

Sekmadienį Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja tviteryje parašė, kad arkivyskupas paskutines savo mišias laikys šį sekmadienį.

„Baltarusiai tikrai buvo palaiminti“ jo vedami „šiuo sunkiu metu“, parašė šiuo metu Lietuvoje gyvenanti Baltarusijos opozicijos lyderė, priversta išvykti iš Baltarusijos po prezidento rinkimų.

„Bet kuriuo atveju reikalaujame, kad arkivyskupas grįžtų į savo arkivyskupiją ir toliau vadovautų savo tikintiesiems“, – sakė Vatikano valstybės sekretorius Pietro Parolinas (Pjetras Parolinas), kurį antradienį citavo Baltarusijos Katalikų Bažnyčios interneto svetainė.

Bažnyčios atstovas sakė, kad Vatikanas „įsitraukė į Kandrusevičiaus, kuris buvo neįleistas į Baltarusiją dėl negaliojančio paso, reikalą“.

Pranešime sakoma, jog P. Parolinas kalbėdamasis su žurnalistais tai patvirtino ir pridūrė, kad tam pasitarnavo Vatikano sekretoriaus santykiams su valstybėmis Paulo Richardo Gallagherio (Polo Ričardo Galaherio) apsilankymas Minske.

P. R. Gallagheris Baltarusijoje su darbo vizitu lankėsi rugsėjo 11–14 dienomis. Per susitikimą su juo Baltarusijos užsienio reikalų ministras Vladzimiras Makejus patvirtino kvietimą popiežiui Pranciškui apsilankyti Baltarusijoje.

Popiežius svarstys galimybę nuvykti į Baltarusiją, sakė P. Parolinas.

Jis pabrėžė, kad „Baltarusija visuomet reikšdavo didelį suinteresuotumą popiežiaus apsilankymu“.

Rugpjūčio 31 dieną Baltarusijos vyskupų konferencijos pirmininkui T. Kandrusevičiui nepaaiškinus priežasčių buvo neleista įvažiuoti į Baltarusiją iš Lenkijos. Jis buvo išvykęs į Lenkiją dalyvauti pamaldose Balstogėje.    

Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka pareiškė, kad T. Kandrusevičius nebuvo įleistas į šalį, nes „gavo lenkų užduotį“.

Vėliau Vyskupų konferencija pareiškė, kad sprendimas neįleisti į šalį arkivyskupo T. Kandrusevičiaus, kuris yra Baltarusijos pilietis, prieštarauja šalies įstatymams.

„Šie ir panašūs atskirų valdžios institucijų veiksmai nepadeda kurti konstruktyvių santykių tarp valstybės ir Katalikų Bažnyčios mūsų šalyje, taip pat nepadeda mažinti įtampos ir gilaus visuomenės susiskaldymo“, – pažymėjo vyskupai.

Baltarusijos valstybinio sienos apsaugos komiteto atsakyme buvo nurodyta, kad T. Kandrusevičiui buvo neleista kirsti valstybės sienos dėl vidaus reikalų institucijų priimto sprendimo pripažinti jo Baltarusijos Respublikos piliečio pasą negaliojančiu.

Vidaus reikalų ministerijos Pilietybės ir migracijos departamento vadovas Aleksejus Begunas antradienį sakė, kad T. Kandrusevičiaus pasas pripažintas negaliojančiu dėl jo pilietybės patikrinimo, bet pati pilietybė iš jo nebuvo atimta.

„Pilietybė iš jo neatimta, nes tam reikia išvados pateikimo. Vidaus reikalų ministerija šiuo metu paprasčiausiai tikrina jo Baltarusijos Respublikos pilietybę ir jo per natūralizacijos procedūrą pateiktus dokumentus“, – sakė A. Begunas.

T. Kandrusevičius yra baigęs Kauno kunigų seminariją, dirbo Vilniuje, Druskininkuose. Minsko ir Mogiliavo metropolitu jis buvo paskirtas 2007 metais, o 2015-ųjų birželį buvo išrinktas Baltarusijos vyskupų konferencijos pirmininku.

Baltarusijos arkivyskupas į Šiluvą atvyko iš Lenkijos, nes sugrįžti į savo šalį po komandiruotės prieš kelias savaites jam nebuvo leista.  Baltarusijos pareigūnai tąkart nepaaiškino priežasčių, kodėl dvasininkui neleidžiama grįžti į tėvynę. T. Kandrusevičius kiek anksčiau yra sakęs, jog Baltarusijos prezidento rinkimai rugpjūčio 9-ąją vyko nesąžiningai. Jis taip pat griežtai kritikavo Aliaksandro Lukašenkos režimo represijas ir smurtą prieš protestuojančius piliečius.

„Šiemet pagrindinės temos – laisvės tema, nes minime laisvės 30-metį, tai pat popiežiaus Jono Pauliaus II-ojo ir kardinolo Vincento Sladkevičiaus šimtmetį. (...). Šiemet yra popiežiaus Pranciškaus kvietimas ypatingai maldai už kūriniją, už bendrus namus, už žmogų, kuris atsakingas už kūriniją. Tokios maldų intencijos, o tame matėme reikalą pakviesti ir Minsko-Magiliavo arkivyskupą, kuris yra Lietuvos artimas bičiulis, draugas, čia studijas baigęs ir kelią pradėjęs, šiuo metu sunkioje būsenoje esantis“, – BNS sekmadienį sakė Kauno arkivyskupijos atstovas spaudai diakonas Darius Chmieliauskas.

T. Kandrusevičius yra baigęs Kauno kunigų seminariją, dirbo Vilniuje, Druskininkuose. Minsko-Magiliavo metropolitu jis buvo paskirtas 2007 metais, o 2015 -ųjų birželį išrinktas Baltarusijos katalikų vyskupų konferencijos pirmininku.

Jau penkis šimtmečius kasmet vykstantys didieji Šiluvos (Šilinių) atlaidai – vienas svarbiausių Katalikų bažnyčios renginių, kuriame dalyvauja dešimtys tūkstančių maldininkų, ne tik iš Lietuvos, bet ir kitų šalių.

Savaitę vykstantys Šiluvos atlaidai prasidėjo pirmadienį, rugsėjo 7-ąją, o sekmadienis, anot D. Chmieliausko, pagrindinė atlaidų diena, įprastai sutraukianti daugiausia tikinčiųjų. 

Atlaidų dienos skiriamos Lietuvos kariuomenei, valstybės apsaugos, švietimo, medicinos darbuotojams, ligoniams, kunigams ir vienuoliams, bažnytinėms bendruomenėms, šeimoms, katalikiškoms mokykloms bei jaunimui.

Teigiama, kad Švč. Mergelė Marija Šiluvoje apsireiškė 1608 metais. 1760–1775 metais miestelyje pastatyta barokinė Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Gimimo bazilika, garsėjanti didžiojo altoriaus Marijos paveikslu. Marijos apsireiškimo vietoje 1924 metais pastatyta modernistinė Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Apsireiškimo koplyčia.