Dokumentu taip pat įtvirtinti abiejų šalių siekiai bendradarbiauti įgyvendinant europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ projektą, dalyvavimą transeuropinio transporto tinklo ir transporto koridoriaus Šiaurės jūra-Baltijos jūra projektuose, pranešė Estijos ekonomikos ir komunikacijų ministerija.

Pranešime pažymima, jog „tai pirmasis žingsnis siekiant sujungti planuojamą tunelį su transeuropiniu transporto tinklu, o tai – būtina sąlyga norint kreiptis dėl bendro Europos Sąjungos finansavimo“. Preliminariais skaičiavimais, Talino-Helsinkio tunelis kainuotų iki 20 mlrd. eurų, o tokia investicija – per didelė vien tik Estijai ir Suomijai.

Estijos ekonomikos ir komunikacijų ministras Taavi Ass (Tavis Asas) pareiškė, jog iš pradžių būtina kruopščiai išanalizuoti šio projekto ekonominę naudą bei poveikį aplinkai.

„Esame dar toli iki projektavimo darbų pradžios. Preliminariais vertinimais, tunelio statyba labai brangi, todėl privalome priimti išmintingus sprendimus tiek dėl rentabilumo, tiek ir dėl poveikio gamtai“, – pabrėžė Estijos ministras.

Memorandumas pasirašytas laikotarpiui iki 2030 metų, jo galiojimą automatiškai pratęsiant dešimtmečiui, jei nė viena šalis nenusprendžia iš jo pasitraukti.

2018-ųjų vasarį paskelbta Talino-Helsinkio tunelio techninė bei ekonominė vizija numato, jog tunelio požeminė dalis būtų 103 kilometrų ilgio, ir tai būtų kol kas ilgiausias pasaulyje geležinkelių tunelis, kuriuo kursuotų tiek keleiviniai, tiek ir krovininiai traukiniai. Tunelis taptų „Rail Baltic“ pratęsimu iki Suomijos.