– Tarptautinis Klaipėdos violončelės festivalis vyks jau trečią kartą – galima sakyti, kad Jūsų idėja pasiteisino ir tampa gražia pavasario tradicija. O Jus, kaip muzikantą, žmogų, klausytoją, ko šis festivalis išmokė?

– Man čia – viskas apie meilę. Kiekvienas festivalis moko mylėti žmones, suprasti bendruomenės svarbą, skatina dalintis, atrasti naujas kultūras, šalis ir jų papročius, o vėliau tai sujungti į visumą. Moko priimti kitokią nuomonę, neturėti lūkesčių, bet tuo pačiu dalintis, kuo tiki iki kaulų čiulpų smegenų – tai tikrai veža. Mažiausiai mane jis mokė amato, nes šis festivalis, kaip ir visi kiti tokie renginiai, pirmiausiai ir labiausiai moko meilės ir žmogiškumo.

Šio pavasario festivalis man dar svarbus ir tuo, kad skirtas jis dviem reikšmingiems šimtmečiams paminėti: Klaipėdos krašto prisijungimui prie Lietuvos bei man kaip violončelininkui itin miela sukaktis – 1923 m. Lietuvoje įsteigta pirmoji violončelės mokykla. Galėsime įvertinti, kaip patobulėjome per tuos dešimtmečius apsilankydami daugiau nei 30 koncertų, iš kurių didžioji dalis nemokami – tai dovana ir man, ir klaipėdiečiams, ir miesto svečiams.

Čia nėra jokių lubų, nėra jokio matavimo mato, o ir nelabai gali būti.

– Žvelgiant į jau įvykusius ir būsimą – kokių svajonių dar nepavyko įgyvendinti, o gal jau pasiektos lubos?

– Čia nėra jokių lubų, nėra jokio matavimo mato, o ir nelabai gali būti. Aš tiesiog įgyvendinau svajonę, kuri gimė lankantis violončelės festivaliuose kituose kraštuose – turėti ir mūsų klausytojams tokį pat malonumą. Kiekviename festivalio koncerte matau žmones, kurių iki tol neteko matyti ir tas jausmas labai geras. Jie ateina ir pajaučia, išgirsta, išgyvena, susitapatina, pasiilgsta – tampa neabejingais tam, kas tuo metu vyksta aplinkui, o tai jau kuria bendruomenę, gebančią būti kartu. Tam bendruomenės kūrimui idealiai pasitarnauja kultūra.

Šiandien gyvenimu skųstis būtų sudėtinga – politiniai ar ekonominiai dalykai sukūrė puikų aplinkos gerbūvį: geras asfaltas, puikus stogas, bet fasadas, mano nuomone, bevertis, jei šalia nebus laimingo žmogaus. Tik kultūra gali padaryti žmogų laimingu: ji apjungia ir sujungia. Tokie kaip šis festivalis – ideali priemonė duoti žmogui tai, ko jam labiausiai reikia – bendrystę.

– Tai kas bendro tarp bendrystės ir violončelės?

– Čia reikėtų žvelgti kiek plačiau. Kiekvienas muzikos instrumentas turi atrasti savo žmogų, kaip ir asmuo savąjį instrumentą. Panašiai kaip renkantis profesiją: bijantis kraujo – netaps mediku, mėgstantis bendrauti nesirinks profesijos, kur reikia dirbti vienam, o tylenis pasistengs nepakliūti į triukšmingą sferą. Darbą renkamės pagal tam tikrą tipažą, intelektualines ir emocines savybes, panašiai ir su muzikos instrumentais, o violončelininkai – mėgstantys bendrauti ir jungtis. Niekada nesusimąstėte, kodėl pasaulyje nėra smuikininkų festivalio? Nes jie – individualistai, besistengiantys griežti pirmu smuiku, o violončelininkai kartu jaučiasi puikiai – štai, kodėl atsirado šis festivalis.

Kiek save pamenu, svajojau gyventi mieste, kuriame jausčiau bendrystę su aplinkiniais, o Klaipėda su savo 150 tūkstančių gyventojų puikiai tam tiko. Čia nesijauti, kaip kokiam Niujorke ar Honkonge: dulkele tarp dangoraižių ir milijonų žmonių, nekreipiančių į tave jokio dėmesio, o apie kažkokios bendruomenės sukūrimą ten net neverta kalbėti... Taigi noras kurti bendruomenę atvedė į Klaipėdą, paskui liko tik festivaliui atsirasti. Jau sakiau, festivalis yra apie žmones, o ne apie violončelę ir muziką.

– Tai kas labiausiai jungs bendruomenę trečiajame Tarptautiniame Klaipėdos violončelės festivalyje? Kokie perlai laukia Jūsų kaip sumanytojo vertinimu?

– Šiame festivalyje man patinka viskas, čia nerasčiau nieko, kas man nepatiktų, ko nenorėčiau pamatyti ar atsisakyčiau klausytis. Iš kitos puses, publika skirtinga, todėl norėjau, kad visi atrastų savo terpę: kam neįtinka klasika, klausytų džiazo, kas nesidomi džiazu, išgirstų polką, kam ir ta netinka – pasižiūrėtų filmą. Arba tiesiog bėgdamas į darbą ar iš jo skubėdamas 15 minučių prisėstų, išgertų kavos ir pasiklausytų muzikos netikėtoje, bet jam patogioje vietoje. Kurdamas šį festivalį tikiuosi pagauti žmogų judesyje jam patogiu metu ir taip, lyg netyčia, įtraukti jį į mūsų bendruomenę.

– Festivalį lydės ir tarptautinis violončelininkų konkursas – ko čia galima tikėtis?

Tarptautinių konkursų scenarijai yra panašūs: juose varžosi jauni 30 nesulaukę atlikėjai. Tokie konkursai padeda muzikantams dėliotis profesinį kelią, atveria naujas galimybes, leidžia save pamatyti kitų muzikantų kontekste. Šiemet Klaipėdoje varžysis 68 atlikėjai iš 26 šalių, taigi kiekvienas žengiantis į konkurso sceną galės save palyginti su kolegomis iš JAV, Kinijos, Rumunijos, Suomijos, Vokietijos, Jungtinės Karalystės, Kanados, Pietų Korėjos ir kitų šalių.

Neabejotinai, ne vieną jų atvykti į Klaipėdą paskatino ir faktas, kad konkursas šiemet gavo visame pasaulyje garsaus violončelininko, dirigento Davido Geringo vardą. Šis vardas puikiai pažįstamas net ir mažai besidomintiems muzika: gimęs Lietuvoje, mokęsis pas violončelės genijų Mstislavą Rostropovičių, dėstantis nuo Japonijos iki Amerikos, D. Geringas šiandien yra nuostabi mūsų klasikinės muzikos dalelė, įvertinta Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premija. Neabejotinai visame pasaulyje garsus muzikantas, jo vardo konkursas ir žinia, kad jis yra komisijos pirmininkas yra tas masalas patiems atlikėjams atrasti Klaipėdą kaip violončelės muzikos uostą. Galiu pritarti D. Geringo minčiai, kad šis festivalis ir konkursas padės sudominti daugiau jaunų žmonių atrasti šį muzikos instrumentą.

Konkursantai rodys klasę

Unikaliu šis renginys vadinamas dar ir todėl, kad tuo pat metu, nuo gegužės 8 iki 13 d., vyks ir 2002 m. Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato, Lietuvos ir Vokietijos violončelininko, dirigento Davido Geringo violončelės konkursas.

Dalyvių perklausos vyks S. Šimkaus konservatorijos salėje, jaunųjų muzikantų pasirodymus bus galima stebėti nemokamai.

Festivalio meno vadovas Mindaugas Bačkus patikino, jog pats išklausė visų dalyvių atsiųstus įrašus, todėl yra įsitikinęs, kad jaunieji muzikantai gebėjimais neretai net lenkia suaugusius profesionalus.

„Šiemet minime Klaipėdos krašto ir miesto prijungimo prie Lietuvos jubiliejų. Šiai datai skirta daugybė renginių, bet violončelių festivalis taps metų akcentu“, – teigė Klaipėdos mero pavaduotoja Lina Šukytė-Korsakė.

Violončelių festivalis taps metų akcentu.

Dar viena sukaktis

Pristatydamas festivalį, Klaipėdos koncertų salės vadovas Tadas Grabys minėjo, kad skaičius 100 bus minimas ne kartą.

Mat būtent šiemet Lietuvos violončelės mokyklai sukanka 100 metų.

Trečiasis Tarptautinis Klaipėdos violončelės festivalis turėjo įvykti dar 2021-aisiais, bet tuomet sutrukdė pasaulinė pandemija.

Galbūt vienas teigiamų jo atidėjimo porai metų aspektų yra tas, kad šįkart pavyko sudaryti nepaprastai įdomią ir įvairią programą ir pasikviesti tituluotų atlikėjų iš viso pasaulio.

Pasirodymus surengs violončelės virtuozai, pedagogai, studentai iš 29 pasaulio šalių: Vokietijos, Jungtinės Karalystės, Kanados, Pietų Korėjos, JAV ir kitų. Klausytojai turės progą naujai atrasti violončelę penkiose meno šakose – muzikoje, šokyje, teatre, kine ir dailėje.

Lina Šukytė-Korsakė. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Jau šluoja bilietus

Kitą savaitę Klaipėdoje bus surengta per 30 koncertų, iš kurių didžioji dalis nemokami ir vyks daugiau nei 20-yje skirtingų viešųjų erdvių.

Paklaustas, kuris festivalio renginys yra labiausiai vertas dėmesio, M. Bačkus patikino – visi yra išskirtiniai ir verti dėmesio. Jau dabar aktyviai perkami bilietai į pirmąjį ir baigiamąjį koncertus.

Kiekvieną festivalio dieną skirtingose erdvėse vyks trys didesni mokami koncertai.

Didžiuosiuose koncertuose violončelės skambės su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru, Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru, mušamųjų grupe, Lietuvos kariuomenės orkestru, Šiaulių valstybiniu kameriniu choru „Polifonija“.

Pažintis – kiekvienam

Kasdien nuo antradienio vyks ir keli trumpi nemokami koncertai, vadinami keliaujančiomis violončelėmis.

Trumpieji koncertai vyks 8.45, 11.45 ir 23.45 valandomis. Šiuos pasirodymus bus galima stebėti viešbučiuose „Amberton Hotel Klaipėda“, „Victoria Hotel Klaipėda“, prekybos centre „Akropolis“, Ievos Simonaitytės viešojoje bibliotekoje, senojoje turgavietėje, gastrobare „Švyturys Bhouse“, laisvojoje ekonominėje zonoje, uosto įmonėse ir kitur.

Trys nemokami koncertai tradiciškai klausytojus sukvies į Šv. Pranciškaus Asyžiečio koplyčią.

Tarptautinis Klaipėdos violončelės festivalis ir konkursas pradėtas rengti Klaipėdos kamerinio orkestro meno vadovo M. Bačkaus iniciatyva 2017 m.

„Visa trečiadienio festivalio programa yra skirta atsigręžti į violončelės ištakas. Tai kelionė laiku atgal, kai violončelė dar tik ruošėsi gimti arba buvo ką tik gimusi. Tai programa skirta istorijos lobyno mylėtojams”, – trečios festivalio dienos temą pristatė festivalio sumanytojas Mindaugas Bačkus. 

Nakties koncerte „Violončelės protėviai” 21.30 val. Šv. Pranciškaus Asyžiečio koplyčioje prancūzų instrumentinis ansamblis „Les Basses Réunies” užlies klausytojų širdis stebuklinga nakties muzika. Ansamblis jau 23 metus kartu groja ir atlieka barokinę muziką. Jo nariai – visame pasaulyje gerai žinomi atlikėjai: ansamblio įkūrėjas Brunas Cocsetas (tenorinės ir bosinės violos), Guido Balestracci (viola), Richardas Myronas (violonė) ir Maude Gratton (vargonai ir klavesinas). Savo pasirodymuose derindami kelis skirtingus instrumentus sukuria turtingą ir kupina įvairių spalvų garsą. Ansamblis “Les Basses Réunies” supažindins klausytojus su instrumentais, kuriais buvo grojama iki violončelės atsiradimo ir yra vadinami violončelės protėviais.

Vakaro koncerte „Raga violončelei” 19 val. Klaipėdos koncertų salėje klausytojai išgirs improvizacijas tablai bei violončelei. Sukhvinder Singh Namdhari (Pinky) pasauliui yra žinomas, kaip vienas dinamiškiausių perkusionistų, turintis unikalų grojimo stilių ir techniką.

„Indija pagrįstai gali vadintis pasaulio muzikos tėvyne. Traktatai apie muziką Indijoje buvo rašomi jau gilioje senovėje, tais laikais, kai Vakarų kultūros apskritai nebūta. Indų muzika davė pradžią ir Europos klasikinės muzikos atsiradimui, o vėliau – ir violončelės gimimui”, – pasakojo M. Bačkus.

Matthew Barley labiausiai žinomas, kaip klasikinės muzikos atlikėjas, improvizacijų, šiuolaikinės ir elektroninės muzikos meistras. Koncerte „Raga violončelei” bus pažindinamasi su klasikinėmis ir moderniomis violončelės melodijomis.

Koncerto metu klaipėdietis dailininkas Simas Žaltauskas klausytojų akivaizdoje įkvėptas koncerto perkels ant 2 kv. m. drobės tuo metu tvyrančias emocijas.

Su barokinės violončelės muzika klausytojai galės susipažinti koncerte „Vien tik Vivaldi” 17 val. Šv. Pranciškaus Asyžiečio koplyčioje. Programos sumanytojas ir atlikėjas, solistas Bruno Cocset yra vienas reikšmingiausių šio šimtmečio barokinės muzikos atliekamos violončele viruozas, vadovauja savo įkurtam pasauliui gerai pažįstamam barokinės muzikos ansambliui „Les Basses Réunies”. Ansamblis jau skaičiuoja 23 gyvavimo metus. Antonio Vivaldi sonatoms Bruno Cocset suteikė naujų spalvų, naujų atlikimo versijų. Jam talkins belgų kilmės barokinės ir šiuolaikinės muzikos atliekamos violončele meistras Roel Dieltiens. Aliekant šią programą solistams talkins basso continuo grupės muzikantai iš ansamblio „Les Basses Réunies“ – klavesinininkė Maude Gratton ir kontrabosininkas Richardas Myronas. Šie muzikos bendraminčiai kartu sugrąžins klausytojus prie barokinės muzikos ištakų.

Antradienį nuo ankstaus ryto netikėčiausiose miesto vietose šurmuliavo keliaujančios violončelės. 12 val. Muzikiniame klube „Jazzpilis“ pietaujančius energija užliejo visai likusiai dienai violončelininkų duetas Tomas Mikalauskas ir Karolis Vaičiulis. Muzikantai atmosferą drebino AC/DC, Melalicos ir kitų roko grupių gerai žinomais kūriniais.

14 val. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Klaipėdos fakultete instrumentų meistras ir ekspertas Gerardas Rūkas pristatė seminarą „Pažink violončelę”. Jo metu supažindino pedagogus stygininkus ir vaikų, grojančių styginiais instrumentais, tėvus su instrumentu, jo sandara ir kaip teisingai jį prižiūrėti.

Kino mylėtojams 18 val. Klaipėdos kultūros fabrike, kino klube „8 ½“ bus rodomas filmas „Visi pasaulio rytmečiai" (1991 m., Prancūzija). Filme visas veiksmas sukasi apie Viola da gamba meistriškai giežiantį muzikantą poną Žaną de Sent Kolombą, kurį vis užklumpa dramatiški jo gyvenimo įvykiai.

19 val. kino teatre "Forum Cinemas Klaipėda" bus rodoma kino juosta „Hilari ir Džeki" (1998 m., Jungtinė Karalystė). Filme pasakojama tragiška pasaulinio garso violončelininkės Jacqueline du Pré istorija, papasakota jos sesers, fleitininkės Hilary du Pré-Finzi.

„Ketvirtadienis bus dedikuotas violončelei „ant ribos“, kai muzikavimas violončele išeina iš akademinio muzikavimo rėmų į modernaus atlikimą, žanrų miksavimą, kurie tarsi tarpusavyje nedera. Visos dienos koncertuose skambės modernios violončelės muzika – violončelė “kalbėsis” su šiuolaikiniu menu ir technologijomis”, – apie ketvirtos festivalio dienos tematiką kalbėjo M. Bačkus.

Nakties koncerte „Canto ostinato” 21.30 val. Klaipėdos piliavietės rytinėje kurtinoje tarptautinio Klaipėdos violončelių okteto muzikantai panardins klausytojus į ramią meditacinę būseną. Nestandartinėje aplinkoje, kurioje nebus kėdžių, o koncerto svečiai galės tiesiog jaukiai įsitaisyti sėdmaišiuose, prieblandoje skambės subtili baroko ir džiazo muzika. Olandų kompozitorius Simeonas ten Holtas kūrinį „Canto ostinato“ 1976 metais parašė fortepijonui,  tačiau šiame koncerte violončelės „išeis” už savo komforto ribų ir atliks šį kūrinį. Koncerte gros gerai pasaulyje žinomi violončelininkai, savo šalies premijų bei įvairių tarptautinių konkursų laureatai, kurie 2017 metais dalyvavo I Klaipėdos tarptautiniame violončelės festivalyje ir konkurse, kaip vertinimo komisijos nariai bei atlikėjai, o šiemet grįžta į konkurso komisijos nario kėdę: Andrzejus Baueris, Borisas Andrianovas, Razvanas Suma bei Rimantas Armonas. Šių metų konkurso komisijoje debiutuoja Rustemas Khamidullinas – I Klaipėdos tarptautinio violončelės konkurso I premijos laureatas, Martti Rousi bei Ivarsas Bezprozvanovsas.

Vakaro koncerte „Kodaly ir vengrų liaudies muzika” 19 val. Klaipėdos koncertų salėje skirtingi folko ir šiuolaikinės muzikos skambesiai bandys papildyti vienas kitą. Kultinis vengrų folko ansamblis  „Muzsikás“ jau daugiau nei 46 metus šluoja didžiąsias pasaulio muzikos scenas. Šiame technologijų amžiuje jie nepamiršta ir savo kūryboje puoselėja vengrų tradicijas. „Muzsikás“ savo programą sumanė kaip paskyrimą bene žymiausiam vengrų kompozitoriui, muzikologui, folkloristui ir pedagogui Zoltánui Kodály. Už savo šalies ribų jis labiausiai žinomas, kaip muzikinio ugdymo metodikos kūrėjas (ypač gerai žinomi jo išrasti rankų ženklai natoms dainuoti) ir vienas didžiųjų XX a. kompozitorių. Į koncertą šviežaus muzikos vėjo gūsio bandys įnešti barokinės ir šiuolaikinės muzikos violončelininkas Roelis Dieltiensas.

Muzikos ir multimedijos performansu „Ecce cello” 17.00 val. Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro Parodų rūmuose susirinkusius stebins savamokslis violončelininkas, šokėjas, aktorius, nestandartinių informacinių technologijų sprendimų autorius ispanas Davidas Fernándezas. Ant elektrinės violončelės pritaisytų ekranų pagalba Davidas Fernándezas gyvai kuria neįtikėtinus muzikinius pasirodymus, nutoldamas nuo violončelės akademinės muzikos ir paversdamas ją šiuolaikinių technologijų projekcijomis.

Įkvėptas Davido Fernándezo vykstančio muzikos ir multimedijos performanso dailininkas Simas Žaltauskas tuo metu gyvai tapys 2 kv. m dydžio paveikslą.

Ketvirtadienį, nuo pat ankstaus ryto, miestelėnus muzikos garsais žadins visame mieste  keliaujančios violončelės. Atidesni klausytojai turės galimybę išgristi violončelės melodijas netikėčiausiose miesto vietose.

19 val. kino teatre Forum Cinemas Klaipėda kino mėgėjams bus rodomas filmas dedikuotas violončelei –„Hilari ir Džeki“.

Įpusėjusio Tarptautinio Klaipėdos violončelės festivalio ir konkurso renginiuose - koncertų įvairovė, kuriuose akademinės, šiuolaikinės muzikos ar multimedijos performansų mylėtojai atras dar negirdėtų violončelės valdymo technikų. Tai, ko nesitikėtum iš klasikos! Ateik. Pamatyk. Išgirsk.