Programos akcentai

Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė „Kauno dienai“ teigė, kad antradienį taryboje keltas tikslas – patvirtinti Kauno miesto aplinkos oro kokybės valdymo 2023–2026 m. programą.

Pasak specialistės, Kauno mieste Aplinkos oro kokybės valdymo programos nuosekliai rengiamos ir įgyvendinamos nuo 2006 m. Tai leidžia gerinti aplinkos oro kokybę Kauno mieste.

„Įvykdžius viešųjų pirkimų procedūras 2023 m. sausio 17 d. su SIA „Estonian, Latvian and Lithuanian Environment“ buvo pasirašyta paslaugų teikimo sutartis dėl 2023–2026 m. Kauno miesto aplinkos oro kokybės valdymo programos parengimo. Programoje išnagrinėta ir pateikta informacija apie aplinkos oro kokybei neigiamą poveikį darančius veiksnius, apie Kauno miesto aplinkos oro užterštumo lygį, jo kitimo tendencijas, surinkta ir pateikta bendra informacija apie teritoriją“, – pasakojo R. Savickienė.

Programoje numatytos priemonės, kurios bus įtrauktos į Kauno miesto savivaldybės strateginį veiklos planą. Programa suderinta su Aplinkos apsaugos agentūra, Nacionaliniu visuomenės sveikatos centru ir visuomene.

Svarbios rekomendacijos

Programoje nurodoma, kad, įvertinus pastarųjų metų oro kokybės tyrimų duomenis Kaune ir rezultatus palyginus su atnaujinamos Aplinkos oro kokybės direktyvos pasiūlyme esančiomis normomis, mieste probleminiai teršalai išlieka KD10, KD2,5, NO2, O3, tad svarbu stebėti padėtį ir laiku imtis priemonių. Todėl programoje suformuluotos ilgalaikės rekomendacijos.

Numatyta, kad svarbu atidžiai stebėti oro kokybės pokyčius, taip pat naudoti indikatorinius matavimus, kad būtų galima kontroliuoti mieste įgyvendinamų su oro tarša susijusių priemonių veiksmingumą.

Pagrindinis aplinkos oro teršėjas Kauno mieste išlieka transportas.

Programos rengėjai rekomenduoja atsižvelgti į oro kokybę planuojant miesto ir jo infrastruktūros plėtrą, ypač rengiant teritorinius planus, kad strateginiai sprendimai neturėtų neigiamo poveikio oro kokybei ir prisidėtų prie nulinės taršos ateityje.

Taip pat raginama sukurti Kauno miesto buitinių šildymo prietaisų registrą, taip suteikti geresnę informaciją apie esamą padėtį. Be to, rekomenduojama paspartinti perėjimą prie nebiomasės atsinaujinančiosios energijos.

Padėtis gerėja

Nors nemažai priemonių Kaune dar tik rekomenduojama įdiegti, mieste oro kokybę jau dabar padeda stebėti ir mažinti anksčiau įdiegta infrastruktūra.

R. Savickienė nurodė, kad Kauno mieste aplinkos oro kokybė nuolat stebima vienoje valstybinėje automatizuotoje aplinkos oro stebėjimo stotyje ir 20-yje nustatytų matavimo vietų Kauno mieste išmaniaisiais davikliais.

„Matavimai atliekami mobiliais, autonomiškai veikiančiais matavimo prietaisais. Matavimai kiekvienoje matavimo vietoje atliekami septynias dienas per savaitę, ne rečiau kaip kas vieną valandą, t. y. ne mažiau kaip 24 kartus per parą“, – kaip dažnai stebima oro kokybė mieste, komentavo Aplinkos skyriaus vedėja.

Esamose stotelėse matuojami šie teršalai: anglies monoksidas, azoto dioksidas, ozonas, sieros dioksidas, kietosios dalelės. Taip pat 33-uose tyrimų taškuose, dvi savaites per ketvirtį matuojami azoto dioksidai pasyvių sorbentų metodu.

„Pagrindinis aplinkos oro teršėjas Kauno mieste išlieka transportas. Tačiau stebime, kad oro kokybė Kaune gerėja“, – pažymėjo R. Savickienė.

Aplinkos ministro Simono Gentvilo teigimu, miestų aplinkoje pagrindinis teršėjas yra transportas.

„Transporto klimatui žalingų dujų išmetimai išaugo 49 proc. nuo 2005 metų. Joks kitas sektorius Lietuvoje, nei pramonė, nei energetika, nei žemės ūkis tiek neišaugino savo emisijų kaip transportas“, – spaudos konferencijoje antradienį sakė ministras.

Ministerijos užsakymu bendrovė „Fima“ visą vasarą už 40 tūkst. eurų matuos realią automobilių taršą Vilniaus gatvėse – pasak bendrovės vadovo Jono Jablonskio, surinkti duomenys bus pateikti ministerijai ir bus analizuojami.

„Mūsų projekto užduotis – surinkti visus įmanomus duomenis ir patiekti ministerijai, kokia yra reali situacija su Lietuvos automobilių tarša“, – spaudos konferencijoje sakė jis.

Aplinkos ministerijos Taršos politikos grupės specialistas Paulius Žvirblis teigė, kad šis projektas yra pilotinio pobūdžio, tačiau neatmetama galimybė, kad ateityje matavimas bus plečiamas ir į kitus Lietuvos miestus

„Tai nėra mechanizmas gaudyti teršėjus, bet charakterizuoti automobilių parką, realias jų emisijas. Tai papildo techninių apžiūrų dūmingumą ir smalkių matavimą“, – teigė P. Žvirblis.

Tai nėra mechanizmas gaudyti teršėjus, bet charakterizuoti automobilių parką, realias jų emisijas. Tai papildo techninių apžiūrų dūmingumą ir smalkių matavimą.

„Vėliau būtų daroma duomenų analizė, palyginimai su užsienio šalimis, lyginama, kokios emisijos su nustatytais standartais, ar realiomis sąlygomis jos viršijamos, pažiūrėti pagal amžių, kokie automobiliai taršesni ir turėti realią situaciją, galbūt identifikuoti labiausiai teršiančius automobilius:, – pridūrė jis.

Pasak „Fimos“ transporto infrastruktūros grupės vadovo Simono Šidlausko, tarša bus matuojama su viena sistema, tačiau ji bus pastatoma skirtingose gatvėse. Tą planuojama daryti Ukmergės, Geležinio vilko gatvėse, Savanorių prospekte, Žaliųjų ežerų gatvėje bei kitose.

„Įrenginys siunčia per kelią žmogaus akiai nematomus infraraudonuosius ir ultravioletinius spindulius, nuo kitoje kelio pusėje esančio veidrodžio spindulys atsispindi ir grįžta atgal į pagrindinį įrenginį, kuriame yra detektorius. Kirsdami šviesos spinduliai kelią per išmetamuosius teršalus, jie dėl esančių dalelių pasikeičia ir analizuojant šiuos pokyčius ir yra nustatoma, kiek kokių teršalų rūšių yra transporto emisijoje“, – sistemos veikimą aiškino S. Šidlauskas.

Pasak jo, sistema rinks duomenis ne tik apie taršą, bet ir identifikuos didžiausius teršėjus, atpažins automobilių valstybinius numerius.

„Didžiausi teršėjai yra tokios transporto priemonės, kurių išmetamas užterštumas viršija nuo keliolikos iki keliasdešimt kartų. Užsienio praktikoje yra ne tiek ir daug tokių automobilių, tai pavieniai, sudarantys bendrame sraute apie 3-5 proc., bet jie yra iš esmės kalti dėl didžiosios dalies užterštumo, kuriam įtakos turi transporto priemonės“, – sakė S. Šidlauskas.

S. Gentvilo teigimu, ketvirtadienį numatyta pristatyti ir automobilių taršos mokesčio pakeitimus, o jų projektai bus teikiami rudenį.

Nuotolinė TP išmetamų teršalų matavimo technologija, kaip teigia ministerija, leidžia nuotoliniu būdu matuoti kelyje važiuojančių TP išmetamų teršalų – azoto oksidų, angliavandenilių, anglies monoksido, kietųjų dalelių – kiekį, nustatyti labiausiai teršiančius automobilius ir potencialius manipuliavimo taršos kontrole atvejus. Tuo pačiu metu registruojamas TP valstybinis numeris, TP greitis, oro sąlygos.

Pasak pranešimo, per pusę sekundės nuotolinio matavimo įranga atlieka apie šimtą matavimų kiekvienos TP išmetamuosiuose dūmuose. Ši įranga yra kilnojama, lengvai ir greitai sumontuojama, statoma vienos juostos kelių ruožuose.

Kaip teigia Aplinkos ministerija, transporto tarša nuotoliniu būdu yra matuota Švedijoje, Ispanijoje, Jungtinėje Karalystėje, Bulgarijoje, Austrijoje, Prancūzijoje, Lenkijoje, Šveicarijoje, JAV ir kt.

„Automobilių parko tyrimai nuotolinio matavimo įranga kitose Europos šalyse patvirtina, kad TP keliama tarša realiomis važiavimo sąlygomis yra didesnė už leistiną pagal Euro standartus. Šių standartų neatitinka ir didelė dalis naujų TP, ypač varomų dyzelinu, o kai kurių jų tarša kietosiomis dalelėmis ar azoto oksidais galimai dėl taršos mažinimo įrangos trūkumų panaši kaip gerokai senesnių automobilių“, – teigia Aplinkos ministerija.

Europos Komisija remia nuotolinį automobilių taršos matavimo būdą.

Klaipėdos jūrų uoste esančių oro taršos matavimo stotelių duomenys yra prieinami visuomenei ištisą parą. VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija numato dar labiau stiprinti taršos prevenciją.

Uoste esančių taršos stotelių duomenis nuo šiol gali matyti kiekvienas tiesiogiai bet kuriuo metu.

„Kaip ir žadėjome, uoste esančių taršos stotelių duomenis nuo šiol gali matyti kiekvienas tiesiogiai bet kuriuo metu, nes oro kokybės stebėsena Uosto direkcijos iniciatyva uoste yra atliekama visą parą. Noriu pabrėžti, kad stotelės pirmiausia yra pastatytos tam, kad Klaipėdos uostas būtų saugus, kad operatyviai būtų galima reaguoti į galimas nelaimes. Tačiau, esant dideliam visuomenės suinteresuotumui, buvo nuspręsta stotelių duomenis padaryti prieinamus visiems“, – teigia Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos infrastruktūros direkcijos, laikinai einantis generalinio direktoriaus pareigas, Vidmantas Paukštė. Anot jo, Uosto direkcijai, uosto bendrovėms yra labai svarbu, kad uosto veikla nekeltų gyventojų nepasitenkinimo.

Aiškiai ir patogiai kiekvienas norintis ištisą parą gali matyti, kokia yra kietųjų dalelių, lakiųjų organinių junginių, sieros oksido, ozono, azoto dioksido koncentracija. Taip pat matomas vėjo greitis ir kryptis. Uosto direkcija yra įdiegusi 3 oro taršos matavimų stoteles, kurios yra pastatytos skirtingose uosto dalyse. Visa ši stotelių užfiksuota informacija tiesiogiai internetu taip pat yra matoma uosto naudotojams, kontrolę vykdančioms institucijoms. Stotelėms užfiksavus momentinius rodiklių padidėjimus, uosto dispečeriai nedelsdami apie tai informuoja uosto naudotojus ir juos įspėja skubiai imtis būtinų priemonių.

Uosto direkcija galimą taršą taip pat matuoja ir įsigyta mobiliąja taršos matavimo įranga. Taip pat šiaurinėje uosto dalyje buvo įdiegta 10 lakiųjų organinių junginių nustatymo (aptikimo) detektorių.

Prevencines priemones numatoma dar labiau stiprinti. Ateityje Klaipėdos uoste bus įdiegtas dar tankesnis oro taršos daviklių tinklas – Uosto direkcija juos planuoja  įsigyti dalyvaudama ES finansuojamame projekte „Connect2SmallPorts“.