Kaip pranešė bendrovė, atsižvelgus į jo rezultatus bus priimami sprendimai dėl veiklos bei investicijų, bet to, duomenys pasitarnaus ir sprendžiant sanitarinės apsaugos zonos (SAZ) aplink įmonę problemą.
„Atlikę poveikio visuomenės sveikatai vertinimą galėsime ne tik organizuoti verslą taip, kad jo poveikis aplinkai būtų kuo mažesnis, bet ir priimti pagrįstus sprendimus dėl investicijų į poveikio aplinkai mažinimą“, – pranešime teigė Vilniaus paukštyno generalinis direktorius Tadas Sprindžiūnas.
Regionų administracinis teismas sausio pabaigoje atmetė Vilniaus paukštyno prašymą panaikinti agentūros raštus, kuriais ji paukštyną informavo apie du reikšmingus taršos pažeidimus, o per 12 mėnesių padarius ir trečią, bendrovė galėtų netekti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimo.
Bendrovės komunikacijos vadovė Sandra Vičienė vėliau patikslino, kad šis vertinimas yra atskira procedūra, kurios įmonė imasi savo iniciatyva. Vertinimas, kuris apims visus padalinius ir visą veiklą, anot jos, yra ilgalaikio bendrovės veiksmų plano dalis, jam ruoštis pradėta jau pernai.
„Kalbant konkrečiai apie gautus raštus iš Aplinkos apsaugos agentūros – gavę informaciją apie pažeidimus, iškart ėmėmės priemonių siekdami užtikrinti atitikimą TIPK (taršos integruotos prevencijos ir kontrolės) leidimo normoms. Poveikio visuomenės sveikatai vertinimas yra atskira procedūra, kurios imamės savo iniciatyva“, – komentare BNS teigė S. Vičienė.
Poveikio visuomenės sveikatai vertinimą paukštynas planuoja baigti trečiąjį ketvirtį.
Be to, bendrovė praėjusių metų pabaigoje pradėjo taršos šaltinių inventorizavimą – matuojama įvairių į aplinką išmetamų medžiagų koncentracija visuose padaliniuose.
„Tokiu būdu bus suvaldytas medžiagų išmetimas, galintis sukelti nemalonius kvapus“, – rašoma pranešime.
Vilniaus paukštynas šių metų pradžioje taip pat investavo į mobilią kvapų stebėjimo sistemą, kuri pasirinktoje vietoje realiu laiku 24 valandas per parą stebės ir analizuos pagrindinių cheminių junginių sklaidą ir jų sukeliamą kvapą.
