„Kai kuriu dainas, nemąstau apie jas kaip duetus, juolab nekuriu konkrečiai dainininkei. „Tas jausmas“ iš pradžių irgi nebuvo duetas. Bet vėliau tapo aišku, kad be Iglės jis neskamba taip, kaip gali suskambėti“, – juokėsi Saulius ir, prisimindamas jų pažintį projekte „X faktorius“, prisipažino, kad jie jau seniai išaugo mokinės ir mokytojo santykius.

„Labai džiaugiuosi, kad galiu dainuoti su Saulium ir nekantrauju pristatyti šią dainą žmonėms“, – sakė Iglė. 

Kiekvieną Sauliaus ir Iglės bendrą kūrinį lydi ir klipas. Ne išimtis ir „Tas jausmas“. Jo vaizdo klipas alsuoja karščiu, egzotika, mirga ryškiomis spalvomis ir nostalgiškai verčia prisiminti vasarą. Jis ir buvo filmuotas vieną saulėtą rugpjūčio dieną Kauno VDU botanikos sode: atvirose erdvėse ir egzotinių augalų šiltnamiuose. Filmavimo darbai prasidėjo labai anksti ryte. Buvo stengiamasi pagauti pirmuosius saulės spindulius ir nors šiek tiek išvengti svilinančio karščio. Tiesa, visiškai to padaryti nepavyko ir tas šilumos jausmas, kurį galima pajusti žiūrint klipą, – labai tikras, įsidienojus temperatūra siekė daugiau nei 30 laipsnių karščio.

„Tas jausmas“ – jau trečia bendra S. Prūsaičio ir Iglės daina. Pirmi du duetai – „Tu nemoki“ ir „Tyliai išeinu pas kitą“ – sulaukė milžiniškos sėkmės ir milijonų peržiūrų.

Saulius ir Iglė susitiko prieš penkerius metus vykusiame „X faktoriaus“ sezone. Jame dalyvavusi Iglė pakliuvo į S. Prūsaičio komandą ir laimėjo šou. Šiam pasibaigus, mokytojas jautė moralinę pareigą padėti savo buvusiai mokinei. Taip jam kilo pirmojo dueto idėja. Paaiškėjo, kad abiejų balsų tembrai nuostabiai gražiai dera, ir gimė „Tu nemoki“. 

Antrojo dueto teko palaukti net ketverius metus. Saulius atvirai prisipažįsta, kad nė neplanavo kartoti pirmojo sėkmės ir vėl drauge su Igle dainuoti. Bet... atsirado kūrinys, kuriam būtinai reikėjo moteriškos partijos. „Sąžiningai svarstėme, kas dar galėtų būti tas moteriškas vokalas, bet objektyviai – Iglė buvo ideali šiam vaidmeniui“, – prisiminė Saulius. Taip gimė „Tyliai išeinu pas kitą“. Daina irgi sulaukė klausytojų palankumo ir per nepilnus metus surinko daugiau nei du milijonus peržiūrų.

„Tas jausmas“ tapo trečiu ir lemiamu kartu, po kurio abu suprato, kad jau susikaupė pakankamai dainų bendriems pasirodymams. Gruodį jie drauge leisis į nepaprastą kelionę po Lietuvą. „Pagaliau atėjo metas ir esame pilnai pasirengę didžiausiam koncertiniam turui savo grupės istorijoje“, – sakė S. Prūsaitis.

Dainininkas jau dabar dėlioja būsimojo turo koncertinę programą ir kuria scenografiją. Jis pasirūpins, kad išvystumėte aukščiausios kokybės, itin skoningą, originalų šou.

Jo programoje – vien hitai ir superhitai. Šalia jau legendinių „Norim šokti“, „39“, „Vasara 3016“, „Tu nemoki“ sėkmingai rikiuojasi ir „Pamela“, „Prie ežerėlio“ ir naujausias duetas su Igle „Tas jausmas“.

„Tai mano pirmasis turas, todėl jaudulio šiek tiek yra. Norisi apdovanoti klausytoją šiluma ir gerai praleistu laiku. Šventinis laikotarpis bus stebuklingas visiems“, – sakė Iglė.

S. Prūsaitis ir Iglė: gruodžio 13 d. – Mažeikiai, 15 d. – Panevėžys, 16 d. – Klaipėda, „Švyturio“ arena, 17 d. – Birštonas, 21 d. – Kaunas, „Žalgirio“ arena, 25 d. – Šiaulių arena, 27 d. – Vilnius, „Compensa“ arena, 28 d. – Alytus, 29 d. – Marijampolė, 31 d. – Palanga.

Jūros šventei muziejus dedikuoja net keturias parodas. Ir visos jos – ne pačiame muziejuje, o už jo ribų, nemokamos, lengvai prieinamos viešosiose erdvėse.

Pirmoji paroda – edukacinė meno platforma „Susižadėję su jūra. 2“ jau įkurdinta jūriniame konteineryje burlaivio „Meridianas“ krantinėje. Joje modernia kalba prakalbinama jūrų moliusko Australijos trimitininko kriauklė. Tai – viena didžiausių kriauklių pasaulyje, užauganti iki 90 centimetrų ilgio ir kartu su moliusku sverianti net iki 18 kg. Apie tokio dydžio kriauklę svajoja kiekvienas kolekcionierius, nes paprastai jos siekia tik apie 25 cm. Parodoje lankytojai laukiami nuo trečiadienio iki sekmadienio 11.00–19.00 val.

Kita paroda – „Tavo jūra prasideda čia!“ – jau papuošė Kruizinių laivų terminalą. Ji yra skirta atsinaujinusiam akvariumui ir kitoms muziejaus ekspozicijoms.

Muziejus drąsiai užkariauja ir komercines erdves: jau ne pirmi metai, kai būtent per Jūros šventę atidaroma paroda „Akropolio“ prekybos ir pramogų centre. Šiemet pristatomas jūrų moliuskų kriauklių rinkinys parodoje „Jūros stalas“. Muziejaus jūrų moliuskų kriauklių kolekcijoje – daugiau nei 23 000 įvairiausių kriauklių. Antradienį, liepos 24 d. atsidarysiančios parodos centre – valgomų moliuskų kriauklės: tai ir dažniausiai ragaujamos austrės, midijos, jūrų šukutės, ir gal kiek neįprastos mums – karališkoji kriauklė, gigantiškoji tridakna ar net mureksai. Tikimasi, kad ši paroda privers lankytojus pagalvoti, kaip svarbu yra atsakingai vartoti ir tausoti tai, ką dovanoja jūra.

Trečiadienį muziejus kviečia į Klaipėdos apskrities viešąją I. Simonaitytės biblioteką, kur 16 val. bus atidaryta paroda „Su pirmojo Prezidento vardu“, skirta pirmojo Lietuvos karo laivo „Prezidentas Smetona“ istorijai. Šio laivo istorijos tema raudona gija eina per visus jūrų muziejaus šių metų renginius. Tam pagrindą duoda unikalus eksponatas – karo laivo autentiška vėliava, kuri yra eksponuojama pačiame muziejuje. Ypatingos Lietuvai – jūrinės trispalvės temą muziejus interpretuos ir Jūros šventės eisenoje.

Ketvirtadienį, liepos 26d. 14.30 val., kartu su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija ir jūrine bendruomene prie „Albatroso“ paminklo ir prie Lietuvos jūrų muziejuje esančio paminklo „Lietuvos jūrininkams, jūrą mums atvėrusiems“ rengiama jau tradicija tapusi iškilminga Jūrininkų pagerbimo ceremonija, skirta jūrą Lietuvai atvėrusiems, išplaukusiems ir negrįžusiems. Po ceremonijos ir iškilmingo vėliavų Nerijos forte pakėlimo, jūrinei bendruomenei bus pristatyta išskirtinė vieno eksponato paroda „Trispalvė jūroje saugo“, kurioje eksponuojama  karo laivo „Prezidentas Smetona“ originali vėliava.

Penktadienį, liepos 27 d., Turgaus gatvėje bus atidaryta kilnojamoji paroda „Pilies uostas. Jūrinio paveldo ženklai“. Tai jau trečioji „Jūrinio paveldo ženklų“ ciklo paroda, atverianti klaipėdiečiams ir miesto svečiams nematomus jūrinės praeities reliktus. Pasak jos kuratoriaus istoriko Dainiaus Elerto, parodos eksponavimas greta šio svarbaus, šiandien sparčiai besivystančio, bet su primiršta istorija uosto, atkreiptų dėmesį į dar esantį ir atpažįstamą jūrinį kultūros paveldą greta mūsų. Kaip ir kitose šio ciklo parodose,  skatinama domėtis Lietuvos kultūrine įvairove, regiono savitumu ir vietos istorine atmintimi. Svečiai ir klaipėdiečiai kviečiami patys naujai „atrasti“ ar „pažvelgti“ į artimą aplinką.

Dauguma klaipėdiečių ir miesto svečių jau iš anksto laukia vieno didžiausių muziejaus renginių – Tradicinių ir istorinių laivų parado „Dangės flotilė“. Šiemet jo dalyviai suplauks į Žuvies turgų.

Jau septintą kartą organizuojamas istorinių laivų paradas prasideda penktadienį, liepos 27 d. 20.00 val., Pilies tilto pakėlimu, pasitinkant istorinę flotilę.

Tai – vienas pagrindinių Jūros šventės akcentų – unikalus, analogų Lietuvoje neturintis renginys, reprezentuojantis jūrinę kultūrą ir tradicijas. Šiemet flotilėje pamatysime penkiolika laivų – dauguma jų – įvairaus dydžio plokščiadugnės Kuršių marių arealo žvejų valtys.

Pasak Jūrų muziejaus direktorės Olgos Žalienės, džiugina tai, kad kone kasmet medinių valčių laivyną papildo bent po vieną naują laivą. Kurėnas „Germanika“ – tai  prieš porą savaičių valstybės dienos išvakarėse nuleista į vandenį plokščiadugnė Kuršių marių burvaltė. Tokiais laivais kadaise plaukiodavo žuvies supirkėjai.

Flotilėje akį trauks ir Nacionalinės ekspedicijos dalyviai, vytinė „Vytautas Didysis“ ir sielininkų valtis „Vytis“, didžiausias Lietuvoje atstatytas medinis laivas – reisinė „Dreverna“. Laivadirbiai atkūrė šį burlaivį Drevernoje ir sugrąžino jį į Kuršių marias.

Parodos ir renginiai įgyvendinami su Klaipėdos miesto savivaldybės ir Lietuvos kultūros tarybos parama.

Visos jūros šventės metu lankytojai laukiami ir Jūrų muziejaus ekspozicijose: atnaujintame akvariume, istorinėse ekspozicijose bei delfinų ir kaliforninių jūrų liūtų pasirodymuose.