Už paskolą butą miesto centre įsigijusi klaipėdietė jau po trijų mėnesių gyvenimo naujame būste pasijuto lyg aklavietėje. Dieną naktį trunkantis nuolatinis ūžesys, atsiradęs vos prasidėjus šildymo sezonui, – rimtas išbandymas net ir stipriausių nervų žmogui.
Ūžesys neleidžia miegoti
Moters miegą kas naktį nutraukia po jos butu, rūsyje įrengto šilumos mazgo cirkuliacinis siurblys.
"Gyvenu nuolatiniame žemų dažnių ūžesyje. Mano bute girdisi šio siurblio skleidžiamas gaudesys", – pasakojo Vytauto gatvėje gyvenanti Vaiva.
Moteris dviejų kambarių butą pirko vasarą.
"Iš kur aš galėjau žinoti, kad šiame bute nuolat girdisi iš šilumos punkto sklindantis triukšmas? Ūžimas pasigirdo tik prasidėjus šildymui, iki tol jokio triukšmo nesijuto", – tvirtino moteris.
Klaipėdietė turi jautrią klausą, todėl šis dirgiklis jai – itin nemalonus.
"Toks triukšmas yra rimta problema. Siurblys dirba intervalais. Kažkurį laiką girdisi ūžesys, paskui vėl nutyla. Tačiau naktį miegoti negaliu, nuolat girdžiu tą triukšmą", – pasakojo Vaiva.
Klaipėdietė tikino, kad dėl šio šilumos mazgo skleidžiamo garso ateityje negalės parduoti buto.
"Jaučiuosi įvaryta į kampą. Pirkau butą paėmusi paskolą, man tai yra rimtas finansinis įsipareigojimas. O dabar negaliu net ramiai gyventi savo namuose. Ir kas dabar nupirks iš manęs šį butą?" – svarstė moteris.
Pagalbos nesulaukė
Gyventoja dėl triukšmo problemos kreipėsi į namo bendriją "Spindulys". Bendrijos pirmininkė Tatjana Pedan moteriai telefonu pareiškė, kad bendrija kvietė specialistus, kurie išmatavo triukšmo lygį.
"Taip ir pasakė: jokių normų triukšmas neviršija. Tiesa, ji kalbėjo telefonu, jokių dokumentų neturiu, todėl manau, taip tik norėjo atsikratyti besiskundžiančiu gyventoju", – įtarė Vaiva.
Tačiau Vytauto gatvėje esančiame name apsilankius "Klaipėdos" žurnalistams, bendrijos pirmininkė T.Pedan pareiškė, kad net nežino, kur ieškoti specialistų sprendžiant šią problemą.
"Nieko ten nėra, viskas gerai. Niekas iki tol nesiskundė. Senoji savininkė ją perspėjo, kad po butu yra šilumos punktas. Jame veikia siurblys ir reguliatorius, kuris skleidžia šiokį tokį garsą. Matyt, ji girdi, o kiti gyventojai negirdi", – tikino T.Pedan.
Bendrijos pirmininkė esą išaiškino gyventojai, kad tai ji pati turi ieškoti specialistų, kurie aiškintųsi viršijama ar ne jos bute triukšmo norma.
"Taip, ji kreipėsi prieš pusantro mėnesio. Bet, kad viskas nurimo, ji daugiau neskambino. Šilumos siurblio mes į kitą vietą nepastatysime. Ne, negalime izoliuoti. Tegul ji įsirengia garso izoliaciją po savo grindimis", – paklausta, ką nuveikė dėl gyventojos skundo, atsakė T.Pedan.
Bendrijos pirmininkė pareiškė, kad pinigų tokiai problemai spręsti nėra, o savo gerove turi rūpintis pati gyventoja.
Tik tuomet, kai triukšmo istorija ėmė akyliau domėtis žurnalistai, bendrijos pirmininkė pažadėjo artimiausiu metu išsiaiškinti, kas gali išmatuoti triukšmo lygį.
Bute gyventojai neužsibūna
Žurnalistams apsilankius šilumos mazge puikiai girdėjosi įkyrus ūžesys.
"Tai keturis namus aptarnaujantis siurblys. Iš pradžių patys mėginome sumažinti triukšmą reguliuodami siurblį. Garsas būna didesnis, kai reikia primažinti šilumą. O kai už lango šalta, temperatūrą reikia pakelti, jis skleidžia silpnesnį garsą", – pasakojo bendrijos pasamdytas santechnikas, kuris ir yra namo šilumos sistemos prižiūrėtojas.
T.Pedan prisiminė, kad jau keitėsi trys šio buto savininkai.
"Prieš šią moterį gyveno senutė, o prieš ją – jauna šeima. Visiems buvo gerai, tik ši moteris girdi triukšmą", – akcentavo bendrijos pirmininkė.
Ponios Frekenbok sindromas?
Klaipėdos visuomenės sveikatos centro specialistas Rimantas Giedraitis tikino, kad klaipėdietė ne pirma, susidūrusi su tokia problema.
"Na, aišku, visokių žmonių būna. Būna tokių, kuriems tik per pilnatį zyzia. Bet jei kalbant rimtai, yra situacijų, kai iš tiesų toks triukšmas trukdo žmogui gyventi", – kalbėjo R.Giedraitis.
Visuomenės sveikatos centro specialisto teigimu, dažniausiai tokia skleidžiamo ūžesio priežastis būna nesubalansuota šildymo sistema.
"Vienas siurblys gal blogiau veikia. Nes šiaip jie neturi didelių garsų skleisti. Sistema išsibalansuoja, todėl reikia ją prižiūrėti. Čia turėtų užsiimti šilumos sistemos prižiūrėtojas", – aiškino R.Giedraitis.
Tam, jog klaipėdietė įrodytų, kad tikrai yra sveiko proto ir ji nėra tarsi Astridos Lindgren pasakos herojė ponia Frekenbok, nežinanti, kurioje ausyje jai zvimbia, teks nueiti kryžiaus kelius.
"Ji gali parašyti raštą savivaldybei, ši persiųs mums. Tačiau ji gali kreiptis į Nacionalinės sveikatos priežiūros laboratorijos Klaipėdos skyriaus Fizikinių matavimų laboratoriją ir už savo pinigus užsakyti triukšmo matavimus. Tai gali padaryti ir bendrija", – teigė R.Giedraitis.
Triukšmą matuos ir naktį
Tokių skundų buvo sulaukta net iš naujos statybos namų gyventojų.
"Teko pakeisti siurblį, ir problemos pasibaigė. Esu dalyvavęs tiriant vieną skundą. Iš tiesų tuomet girdėjosi aukštų dažnių cypimas. Nors tas cypimas ir neviršijo leistinų normų, tačiau kaip žmogui gyventi, kai jis ištisą parą tai girdi? Tai jau yra ne gyvenimas. Problema turi būti išspręsta", – tikino R.Giedraitis.
Fizikinių matavimų laboratorijos specialistai gali išmatuoti ekvivalentinį ir maksimalų garso lygius.
"Dienos metu matavimas viename taške kainuotų apie 55 litus, naktį – per 80 litų. Dar reikės apmokėti degalų sąnaudas. Jei užsakovas pageidaus, už atskirą mokestį pateikiamas ir raštiškas matavimų išaiškinimas. Tai kainuos 20 proc. matavimo kainos", – aiškino laboratorijos vedėja Loreta Germanavičienė.
Skundžiasi ir dėl burbulų
Savivaldybės Butų ir energetikos poskyrio vedėjas Algis Gaižutis tikino: jei bendrija pati negali išspręsti tokios problemos, gali kreiptis į įmonę "Klaipėdos energija" dėl konsultacijos.
"Gali būti iškviesta Valstybinė energetikos inspekcija. Reikėtų sudaryti komisiją ir išsiaiškinti, kokia čia bėda", – tvirtino A.Gaižutis.
Jo teigimu, iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad namo šilumos sistema nevisiškai sutvarkyta.
"Priežasčių gali būti įvairių – gal ne taip suprojektuota sistema, ir siurblys "nepaveža" apkrovimo, gal parinktas ne toks siurblys. Jei neužtenka vieno, reikia sumontuoti du. Bėda galbūt galėjo atsirasti ir dėl neteisingo siurblio sumontavimo", – tikino A.Gaižutis.
Savivaldybė sulaukia įvairiausių skundų, net dėl iš šildymo sistemos sklindančio burbuliavimo.
Sumontuotų garso izoliaciją
Daugiabučius namus prižiūrinčios įmonės "Mano būstas" Klaipėdos regiono vadovas Mindaugas Genys tikino, kad būtent namą administruojanti bendrija privalo aiškintis žmogaus skundą.
"Jei paaiškėtų, kad skleidžiamas triukšmas viršija nustatytas higienos normas, administratorius privalo nedelsdamas spręsti problemą. Šiuo atveju bendrija turi kreiptis į šilumos sistemos prižiūrėtoją arba pati turi imtis veiksmų", – tikino M.Genys.
Kadangi šilumos sistemos mazgas yra bendro naudojimo įrenginys, jis yra visų gyventojų rūpestis.
"Tai visų gyventojų turtas, o jei jis skleidžia triukšmą, iš bendro naudojimo lėšų turėtų būti imtasi veiksmų. Pagaliau galima įrengti garso izoliaciją šilumos mazge. Mes turėjome porą tokių atvejų. Viską įmanoma padaryti. Kas brangiau: ar iš proto išvarytas žmogus, ar garso izoliacinė sistema?" – palygindamas retoriškai klausė M.Genys.
Triukšmo normos
6–18 val. leidžiamas ekvivalentinis garso lygis – 45 decibelai, maksimalus – 55 decibelai.
18–22 val. leidžiamas ekvivalentinis garso lygis – 40 decibelų, maksimalus – 50 decibelų.
22–6 val. leidžiamas ekvivalentinis garso lygis – 35 decibelai, maksimalus – 45 decibelai.
